Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-15 · Byla Nr. ATP-310-382/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-03-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
ATP-310-382/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00820-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-310-382/2015
Proceso Nr. 4-06-3-00820-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo G. V. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 26 d., 23.44 val., Klaipėdoje, Naujojo Uosto–Naujojo Sodo g., vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Nustatytas lengvas (0,44 prom.) neblaivumo laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. V. nutraukė, konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. V. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas (toliau Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą G. V. nutraukė, nes jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei nesiėmė aktyvių veiksmų jiems pašalinti. Institucijos teigimu, byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterio rodmenų ir ištirto kraujo mėginio negali būti vertinami pažeidėjo naudai. G. V. alkotesteriu 23.44 val. buvo nustatytas 0,42 prom. neblaivumo laipsnis ir nėra jokių duomenų, kurie objektyviai leistų tvirtinti, kad policijos pareigūnai tikrindami asmens neblaivumą būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Taigi alkotesteriu užfiksuotas 0,42 prom. neblaivumo laipsnis realiai atspindi G. V. būseną transporto priemonės vairavimo metu. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar G. V. transporto priemonės sustabdymo metu vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo G. V. nutraukta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog G. V. transporto priemonę vairavo neblaivus, t. y. policijos pareigūnų alkotesteriu G. V. nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore – 0,44 prom. objektyviai neatspindi asmens neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo metu.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė.

Institucija savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, kad byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterio rodmenų ir ištirto kraujo mėginio negali būti vertinami pažeidėjo naudai, nes teismas nepaskirdamas teismo medicinos ekspertizės nepanaikino administracinio teisės pažeidimo byloje esančių prieštaravimų. Su šiais skundo motyvais aukštesnysis teismas sutikti negali.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad patikrinus G. V. blaivumą alkotesteriu, jam 23.44 val. buvo nustatytas lengvas – 0,44 prom. neblaivumo laipsnis. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 1,7 proc.) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas įvykio metu buvo 0,42 prom. Taigi nustatytas neblaivumo laipsnis vos viršijo leistiną maksimalią 0,4 prom. normą. G. V., nesutikdamas su jam nustatytu neblaivumo laipsniu ir siekdamas įrodyti, kad pažeidimo nepadarė, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. suteikiama teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 50 matyti, kad G. V. į medicinos įstaigą kreipėsi 2015 m. vasario 27 d. 00.50 val. Būtent 00.50 val. buvo atliktas pirmasis tyrimas – alkoholio nustatymas iškvepiamame ore alkotesteriu. Pirmojo tyrimo metu buvo nustatytas 0,11 prom. neblaivumo laipsnis, pakartotinio tyrimo metu, t. y. 1.10 val., buvo nustatytas 0,17 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 15). Akte padaryta išvada, kad G. V. – blaivus. 00.55 val. paimtas ištirti G. V. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1832/15(01) konstatuota, kad G. V. kraujyje rasta 0,22 prom. etilo alkoholio (b. l. 17).

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui policijos pareigūnų nustatytas alkotesteriu neblaivumo laipsnis nuo pateiktos specialisto išvados skiriasi. Institucija kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad negalima remtis šia specialisto išvada, nes ji prieštarauja patikimiems duomenims – alkotesterio parodymams. Be to, Institucijos įsitikinimu, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Tačiau sutikti su šiais Institucijos skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali, kadangi akivaizdu, jog šiuo atveju patys policijos pareigūnai netinkamai atliko procesinius veiksmus administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktu, asmuo, nesutikdamas su neblaivumo (girtumo) patikrinimo rezultatu, medicininei apžiūrai turi nuvykti (būti pristatytas) ne vėliau kaip per vieną valandą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis laikas negali būti skaičiuojamas nuo pažeidimo užfiksavimo momento, nes realiai asmuo turi galimybę nuvykti į medicinos įstaigą tik surašius protokolą, pranešimą dėl nušalinimo ir jį pareigūnams paleidus.

Nagrinėjamu atveju dėl policijos pareigūnų padarytos klaidos neįmanoma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. į medicinos įstaigą atvyko laikydamasis šių norminių aktų reikalavimų, t. y. ar jis į medicinos įstaigą atvyko per vieną valandą laiko.

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai G. V. vairuojamą transporto priemonę sustabdė 23.44 val., alkotesteriu neblaivumą nustatė 23.44 val., nuo transporto priemonės vairavimo nušalino 23.44 val. Taigi akivaizdu, jog nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio sustabdymo, neblaivumo nustatymo ir nušalinimo nuo transporto priemones vairavimo laikus, padaryta aiški policijos pareigūnų klaida, kuri užkerta kelią vadovautis pateikta specialisto išvada. Taigi būtent ši klaida galėjo turėti įtakos atlikto G. V. kraujo tyrimo rezultato patikimumui. Šiuo konkrečiu atveju būtina pažymėti, jog asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis į valstybės institucijas, turi teisėtus lūkesčius, kad jo klausimas bus išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis negali prisiimti atsakomybės ar nukentėti dėl bet kokių pareigūnų ar valstybės tarnautojų bei jiems prilyginamų asmenų klaidų. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime apie tai pasisakė ir būtent tuo pagrindu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau Institucija apie tai apeliaciniame skunde apskritai neužsimena.

Be kita ko, taip pat nėra pagrindo ir alkotesterio užfiksuotų parodymų laikyti tinkamu įrodymu šioje byloje. Alkotesterių naudojimosi instrukcijoje yra aiškiai nurodyta, kad juo matavimus galima atlikti tik praėjus 15–20 min. po alkoholio pavartojimo. Kaip matyti iš G. V. paaiškinimo ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, G. V. sustabdytas policijos pareigūnų paaiškino, kad ką tik išgėrė vieną bokalą alaus (b. l. 3–4), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog policijos pareigūnai būtų laikęsi šio instrukcijoje nurodyto reikalavimo. Priešingai, pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad tik 23.44 val. sustabdžius G. V. vairuojamą transporto priemonę, iš karto buvo patikrintas jo blaivumas. Todėl alkotesterio patikros rezultatas ir pati procedūra kelia abejonių. Esant abejonių, kad nuo to momento, kai G. V. išgėrė alkoholio, iki jo blaivumo tikrinimo alkotesteriu praėjo 15–20 minučių, vadovautis alkotesterio rodmenimis kaip patikimu įrodymu negalima. Juo labiau kad G. V. nustatytas neblaivumo laipsnis vos viršijo leistiną maksimalią 0,4 prom. normą. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad alkotesterio duomenys, patikrinus G. V. neblaivumą, gali būti iškreipti.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas esant prieštaravimams turėjo skirti teismo medicinos ekspertizę. Akivaizdu, jog esant anksčiau aptartiems padarytiems pareigūnų procesiniams pažeidimams, skirti ekspertizę nėra jokio pagrindo, nes tai neturės teisinės prasmės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju nesant patikimų duomenų, kad G. V., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, jį pripažinti padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą nėra pagrindo.

Taigi, apylinkes teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio teises pažeidimo bylą G. V. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio teises pažeidimo sudėties. Institucijos skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

Atsiliepimu G. V. prašo jam iš Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, priteisti turėtas proceso išlaidas, kurios sudaro vieną šimtą eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą. Pažymėtina, jog ATPK 37 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Kitais atvejais klausimas dėl pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šis G. V. prašymas negali būti tenkinamas, kadangi advokatui sumokėti pinigai už teisines paslaugas laikytini bylinėjimosi išlaidoms, o ne nuostoliais ATPK 37 straipsnio prasme. Be to, atstovavimo išlaidų atlyginimas ATPK apskritai nenumatytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius