Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovei I. Ž., jos atstovui advokatui P. Staniukaičiui, atsakovei E. M., jos atstovei advokatei K. Mikolaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei E. M. su trečiuoju asmeniu Kauno r. 4-ojo notarų biuro notare J. Valaitiene dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. Ž. ieškiniu prašo nustatyti jai teisę į privalomą ¼ palikimo dalį iš jos tėvo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), testamentu paliktos turto dalies atsakovei E. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 7). 2008-09-26 testamentas patvirtina, kad S. M. savo mirties atveju jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko E. M., o jei E. M. numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo ar jo atsisakytų, tai šį turtą S. M. paliktų I. Ž. (1t. b.l. 4). Gimimo liudijimas patvirtina, kad I. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai S. M. ir J. M. (1t. b.l. 29). Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad I. Ž. nuo 2010-12-31 iki 2012-12-30 nustatytas 40 proc. darbingumas (1t. b.l. 5). 2011-12-06 pažyma apie asmens gautas išmokas patvirtina I. Ž. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-11-30 gautas išmokas (1t. b.l. 8-10). Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad G. Ž. ir I. M. susituokė (duomenys neskelbtini), išsituokė (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 11). Santuokos liudijimas patvirtina, kad S. M. ir E. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2008-04-07 priklausė S. M. (1t. b.l. 14). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad I. Ž. nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) bei 3,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0607 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( 1t. b.l. 16-21). VĮ „Regitra“ Kauno filialo informacija patvirtina, kad S. M. vardu registruotų transporto priemonių nėra, I. Ž. vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 90, 1985 m. laidos (1t. b.l. 22-23). Darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, kad I. Ž. registruota darbo biržoje (1t. b.l. 27, 89). Pažyma apie I. Ž. sąskaitos likutį patvirtina, kad „Swedbank“, AB 2011-12-06 I. Ž. sąskaitos likutis 40,24 EUR (1t. b.l. 28). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad E. M. 2003-11-20 deklaravo savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 50). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad E. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi (1t. b.l. 51). 2011-12-01 pažymos apie asmens gautas išmokas patvirtina E. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-11-30 ir nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 priskaičiuotas išmokas (1t. b.l. 52, 53). 2012-01-16 Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina E. M. sveikatos būklę (1t. b.l. 54). UAB „Užuojauta“ patvirtina, E. M. turėtas S. M. laidojimo išlaidas (1t. b.l. 55). Invalidumo pažymėjimas patvirtina, kad S. M. nuo 2005-03-02 neterminuotai buvo pripažintas nedarbingu (1t. b.l. 56). Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad S. M. neterminuotai nuo 2006-09-11 buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (1t. b.l. 57). Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina nuo 2004-08-18 buvusį S. M. sveikatos stovį (1t. b.l. 59-62). 2011-04-07 pažyma apie S. M. gydymą patvirtina, kad S. M. buvo gydomas Kauno klinikų Onkologijos skyriuje (1t. b.l. 63). 2012-01-09 pažyma apie asmens gautas išmokas patvirtina S. M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31 priskaičiuotas išmokas (1t. b.l. 64-66). Iš S. M. pareiškimo Kauno m. prokurorui matyti, kad jis kreipėsi dėl dukters I. Ž. ir jos sugyventinio J. V. neteisėtų veiksmų S. M. atžvilgiu siekiant jį priversti pakeisti testamentą (1t. b.l. 71-74). Fotonuotraukose užfiksuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas (1t. b.l. 95) Iš I. Ž. pateiktos suvestinės matyti jos vieno mėnesio išlaidos, reikalingos pragyvenimui ir gydymui (1t. b.l. 88). Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažyma bei darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad I. Ž. nuo 2010-12-31 iki 2012-12-30 nustatytas 40 proc. darbingumas (1t. b.l. 90, 91). Medicininiai dokumentai patvirtina I. Ž. sveikatos būklę (1t. b.l. 92-94). Pažyma apie 2005-01 -2011-08 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas patvirtina, kad S. M. tuo laikotarpiu gautas pajamas, kurios buvo apie 697,97 Lt (1t. b.l. 104-111). Kauno r. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas patvirtina laikotarpiu nuo 2006m. vasario 1d. iki 2011m. rugpjūčio 1d. S. M. gautas šildymo išlaidų kompensacijas, slaugos išlaidų tikslines kompensacijas, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas (2t. b.l. 6-8) Iš 2007 11 12 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad S. M. civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atstovavo I. Ž. (2t. b.l. 15-17) Iš 2006 05 22 įgaliojimo matyti, kad S. M. buvo įgaliojęs dukrą I. Ž. atstovauti jį paveldėjimo byloje bei visose įstaigose išperkant iš valstybės žemės sklypą ar jo dalį, esantį Kauno raj., Žemaitkiemio k. ( 2t. b.l. 12-14 ) Iš svetainės Skelbiu.lt matyti, kad paduotas skelbimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nuomos mokestis numatytas 200 Lt bei nurodytas kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini). ( 2t. b.l. 18 )

Įstatymo leidėjo garantuojama testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas, pagal kurį palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. LR CK 5.20 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Pagal LR CK 5.20 str. 1 d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Esminės teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo turtine padėtimi ir galimybėmis tą turtinę padėtį įtakoti, egzistavusios palikimo atsiradimo dieną.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kurių dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, ieškovei palikimo atsiradimo dieną buvo nustatytas ribotas 40% darbingumas, kuris yra toks pat ir sprendimo priėmimo dienai (1t. b.l. 5, 90, 91). Atsižvelgiant į I. Ž. ribotą darbingumą, jos galimybės gauti darbines pajamas yra itin ribotos. Byloje yra pateiktas vienintelis įrodymas apie ieškovės pajamas - VSDFV Kauno skyriaus centro pensijų skyriaus 2011 12 06 pažyma, iš kurios matyti, kad I. Ž. pajamos palikimo atsiradimo dieną buvo 527,57 Lt netekto darbingumo pensija (1t. b.l. 8-9). Kaip matyti iš byloje esančių faktinių duomenų I. Ž. palikimo atsiradimo momentu bei šiuo metu gyvena kartu su sugyventiniu J. J. V., kurio iš jo paaiškinimo pajamos yra 1300 Lt bei taip pat turi 2 invalidumo grupę. J. J. V. kartu su I. Ž. gyvena J. J. V. priklausančiame gyvenamajame name, už kurio mokesčius moka vienas J. J. V., o I. Ž. prie jų mokėjimo neprisideda. Iš liudytojo J. J. V. parodymų matyti, kad jis padeda I. Ž. pragyventi, o anksčiau jai pragyventi padėdavo ieškovės tėvas, kuris keletą kartų pinigus ieškovei yra perdavęs ir per J. J. V.. Teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, nes jis yra ieškovės sugyventinis, todėl gali būti suinteresuotas teigiama bylos baigtimi. Liudytoja A. J. patvirtino, kad jai I. Ž. yra sakiusi, kad jai tėvas pastoviai duoda pinigų, taip padėdamas jai pragyventi, tačiau iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad ji išlaikymo teikimo faktą žino tik iš pačios ieškovės pasakojimo. Ieškovė pateikė 1 mėn. jos poreikių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad jai per mėnesį reikalinga apie 1095 Lt pinigų suma ( 1t. b.l. 88), tačiau nepateikė jokių buto mokesčius, artrito asociacijai mokamo mokesčio, treniruoklių, pirties, baseino reikalingumo bei lankymo išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (LR CK 3.72 str. 2 d.), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Teismas, nagrinėdamas išlaikymo ieškovei reikalingumo klausimą, vertina ne tik ieškovės gautas pajamas palikėjo S. M. mirties dieną, tačiau atsižvelgia ir į pretenduojančios į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, į visas kitas pajamas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės I. Ž. vardu palikėjo mirties dienai buvo ir šiuo metu yra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, t.y. ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 3,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini).; butas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0607 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 90, 1985 m. laidos. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kmb. bute Vilniaus m. gyvena jos sūnus su drauge ir jie moka buto komunalinius mokesčius, o bendrabučio tipo butą taip pat Vilniaus m. ieškovė laiko savo reikmėm, nes kartais atvažiuoja į Vilnių ir minėtame bute apsistoja. Vertinant ieškovės paaiškinimą, kad ji laiko vieną butą savo reikmėm, t.y. tik retkarčiais atvykus į Vilnių, kad turėtų kur apsistoti, o ne esant jos sunkiai materialinei padėčiai, jį išnuomojant ir gaunant iš to papildomas pajamas bei atsižvelgiant į tai, kad sūnus su drauge gyvena 3 kambarių bute, kur būtų pakankamai vietos trumpam laikui ieškovei apsistoti, daroma išvada, kad tai patvirtina, kad jos materialinė padėtis nėra itin bloga arba kad ieškovė su savo turtu elgiasi nepakankamai rūpestingai, siekiant pagerinti savo materialinę padėtį. Iš atsakovės pateikto skelbimo iš svetainės Skelbiu.lt matyti, kad dėl minėto buto nuomos buvo paduotas skelbimas. Ieškovė pripažino, kad skelbime nurodytas jos mobilaus telefono numeris, tačiau ji buto nenuomoja ir kas jos vardu įdėjo skelbimą, jai nežinoma. Įvertinus pateiktą skelbimą, daroma išvada, kad daugiau tikėtina nei netikėtina, kad ieškovė nuomoja minėtą butą Vilniaus m. ir iš nuomos gauna papildomas pajamas, tačiau tai siekia nuslėpti nuo teismo. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad jos sūnus, gyvenantis Vilniuje jai nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojasi savo reikmėm ir ieškovės vardu esančiu žemės sklypu sodininkų bendrijoje Vilniaus r., sūnus yra dirbantis, tačiau iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ji butu ir žemės sklypu sūnui leidžia naudotis už tai neimdama jokio atlygio, o sūnus visiškai neprisideda prie jos išlaikymo, nes jo lėšos nėra didelės, nes jis kartu dar ir studijuoja ir moka už mokslą. Tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė paaiškino, kad žemės sklypu, esančiu Kauno r., nei ji, nei kitas asmuo nesinaudoja, ji to sklypo niekam nenuomoja bei ji už tą žemės sklypą turės sumokėti tam tikras pinigų sumas dar dviem giminaičiams. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ieškovės nuosavybė į minėtą žemės sklypą įregistruota 2003-06-19. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ginčo, kurie būtų nagrinėjami teismuose, tarp giminaičių nėra, todėl tokį ieškovės paaiškinimą apie reikalingumą sumokėti už žemės sklypo dalį kitiems asmenims teismas vertina kaip niekuo nepagrįstu. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad garaže Kauno m., kurio 1/2 dalis priklauso jai, yra laikomas jai priklausantis automobilis, kuriuo ji nevažinėja. Teismas ieškovės neveikimą iš minėto žemės sklypo, garažo ar automobilio pardavimo, dviejų butų Vilniaus m., žemės sklypo sodininkų bendrijoje Vilniaus r. gauti tam tikras pajamas vertina kaip neišnaudojimą visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą bei ar tokioje situacijoje asmuo yra išnaudojęs visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų pragyvenimui, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.), taip pat proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad ieškovei turint tam tikras pajamas, kurios nors ir nebuvo didelės, nuosavybės teise valdant vertingą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei dėl ieškovės neveikimo jį valdant neišnaudojus visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų pragyvenimui, daroma išvada, kad visos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog S. M. mirties dieną I. Ž. buvo reikalingas išlaikymas. Nepripažinus išlaikymo reikalingumo, ieškovė į privalomąją palikimo dalį neturi teisės (LR CK 5.20 str. 1 d.), todėl ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 12 09, 2012 03 07, 2012 05 28 sprendimais ieškovė I. Ž. bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6–8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų LR BPK 104 str. 2 d. nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Todėl byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš ieškovės nepriteistinos ir dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Kaip matyti iš 2012 01 17 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo atsakovei E. M. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš pateiktos 2012 10 19 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už atsakovei E. M. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 860 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės I. Ž.. LR CPK 93 str., 96 str., 99 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 269 str., 270 str.

nusprendė:

Priteisti iš I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 860 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) atsakovei E. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą “.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.