Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam J. G. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, teistas:

1) 1983-11-25 Šiaulių rajono teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d., 148 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;

2) 1992-04-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 147 str. 3 d., 225 str. 1 d., 225 str. 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams;

3) 1997-12-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 45 str. laisvės atėmimu 1 metams, konfiskuojant turto už 300 litų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. P. 2005 m. liepos 7 d. apie 15 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, P. kaime, prie P. G. gyvenamojo namo, tyčia rankomis pastūmė nueinantį neblaivų nukentėjusįjį J. G. į nugarą, dėl ko šis prarado pusiausvyrą ir trenkėsi veidu į žemę, ko pasekmėje jam buvo padaryti sužalojimai – kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos veide, po patirtos galvos smegenų traumos išsivystė subduralinė hematoma ir dešinės pusės paralyžius su motorine alalija, dėl ko jis susirgo ūmia kraujagysline demensija – įgyta silpnaprotyste, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. G. sveikatą.

Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2005 m. liepos 7 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, parvažiavęs iš parduotuvės, iš R. Š., kuri yra jo sugyventinės J. M. netikra sesuo, sužinojo, kad pas juos buvo atėjęs girtas J. G., kuris priekaištavo, kad J. G. vaikui įkando jo šuo. R. sakė, kad varė J. G. lauk, tačiau jis visokiais žodžiais barėsi, šaukė, taip išgąsdindamas ją, kuri tuo metu buvo nėščia, bei kartu su ja buvusius penkis vaikus – du jo vaikus ir tris podukras: S., S. ir Š. Tada, sėdėdamas ant suoliuko, pamatė netoliese einantį J. G., priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis taip elgėsi. Tačiau J. G. „pasiuntė jį ant keturių raidžių“ ir pradėjo prie veido kaišioti špygas. Tada jis supyko, kad jis taip elgiasi, kad išgąsdino jo šeimą, ir abiem rankomis pastūmė J. G. į nugarą. Rankas stūmimo metu buvo nukreipęs jam po mentimis. J. G. krito veidu į žemę, šiek tiek pasisukęs į šoną. Matė, kad J. G. pasikėlė ir nuėjo į „barakus“. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Iki šio įvykio su J. G. sutardavo gerai, nesipykdavo. Ar dėl jo pastūmimo galėjo atsirasti tokie sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, negali pasakyti, tačiau to negali ir paneigti, todėl to neginčija. Pieva, ant kurios veidu nukrito J. G., buvo nešienaujama. Ar joje buvo akmenų, negali pasakyti. Daugiau smūgių J. G. nesudavė. Šiuo metu yra bedarbis, gauna pašalpą iš darbo biržos – 560 litų, ir už vaikus po 52 litus. Augina du nepilnamečius vaikus. Su jais gyvena ir sugyventinės mergaitė, kuri šiuo metu mokosi Joniškėlio žemės ūkio mokykloje. Ja taip pat rūpinasi. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiajam J. G. dalį žalos atlygino, susitarė su jo atstove dėl likusios žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. G. atstovė pagal įstatymą O. G., kuri teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja (BPK 54 str. 3 d.), parodė, kad yra J. G., kuris teismo yra pripažintas neveiksniu, globėja. J. G. yra jos buvęs vyras. Su juo išgyveno 25 metus, po to jis susirado kitą moterį ir paliko šeimą. Santuoką su J. G. buvo nutraukusi kokie aštuoni metai iki įvykio. Apie įvykį sužinojo iš dukros D. M. Ji paskambino anksti ryte ir pasakė, kad jai skambino daktaras iš Šiaulių ir paklausė, ar ji sutinka, kad J. G. būtų tuoj pat operuojamas. Daktaras paaiškino, kad J. G. išsiliejo kraujas ir jam reikalinga skubi operacija. Dukra tuoj pat išvyko į Šiaulius. Kai ji nuvyko, tėvas jau buvo operuojamas. Po operacijos jam prasidėjo uždegimas. Jis ilgą laiką buvo nesąmoningas, visiškai nekalbėjo. Ji buvo vieną kartą nuvykusi į ligoninę, bet J. G. tuo metu visiškai nekalbėjo. Po gydymo J. G. parsivežė į namus ir slaugė pačios. Po įvykusios nelaimės J. G. 1,5 mėnesio nevaikščiojo, gulėjo patale. Šiuo metu J. G. būklė jau geresnė, tik sutrikusi kalba. Iš J. G. pasakojimų žino, kad tą dieną jis ėjo keliu ir prie jo sustojo mašina, iš kurios išlipo kaltinamasis ir jam sudavė smūgį į nugarą, o po to pradėjo spardyti kojomis. J. G. sakė, kad įvykį matė P., o „greitąją“ išsikvietė jis pats. J. G. sakė, kad tą dieną buvo blaivus. Su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. 1000 litų iš jo jau gavo, o dėl likusių 2000 litų sutarė, kad kaltinamasis juos atlygins iki 2013 m. birželio 26 d. Nuo likusio civilinio ieškinio atsisakė. Baigiamosiose kalbose prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Liudytoja D. M. parodė, kad nukentėjusysis J. G. yra jos tėvas. Apie tėvuko sužalojimą ji sužinojo iš medikų. Tą dieną apie 7 val. jai iš tėvuko telefono paskambino medikai ir pranešė, kad tėvukas šiuo metu yra Šiaulių respublikinėje ligoninėje, jam sumušta galva, susidarė kraujo krešulys ir jam reikalinga skubi operacija, tačiau jis nepasirašo dokumentuose. Po to medikai perdavė telefoną tėvukui, kuriam ji pasakė, kad pasirašytų dokumentuose. Medikams pasakė, kad skubiai operuotų tėvą, o pati apie 11 val. atvažiavo į ligoninę. Tėvas tuo metu dar buvo operuojamas. Po operacijos jis atsigavo. Tada tėvukas papasakojo, kad jį sumušė kaimynas. Jis sakė, kad dienos metu ėjo namo, jį pasivijo kaimynas ir trenkė jam į nosį ir spyrė į galvą. Tėtis sakė, kad buvo neblaivus. Tėvuko nosis buvo sutinusi. Po 5 parų tėvukui prasidėjo krizė, smegenų uždegimas, paralyžavo vieną kūno pusę, jis nebegalėjo kalbėti, nebereagavo į nieką. Medikai sakė, kad reikalinga dar viena operacija, tačiau, vakare jo būklei pagerėjus, operacijos nebedarė. Po gydymo tėvuko būklė negerėjo. Medikai siūlė vežti jį slaugos ligoninę, tačiau ji parsivežė tėvuką pas mamą, slaugė jį, rūpinosi ir po 2 savaičių būklė pagerėjo, tik proto jis nebeatgavo. Šiuo metu jis jau po truputį kalba, bet nerišliai, užskirsdamas, nevaldo vienos rankos. Jis įvykio aplinkybių negalėtų papasakoti, nors įvykius prisimena, tačiau labai jaudinasi, kalbėdamas užsikerta. Tik artimieji gali suprasti, ką jis nori pasakyti. Iš tėvuko pasakojimų žino, kad jis „greitąją“ pagalbą kvietėsi du kartus. Atvykus jiems pirmą kartą, tėvukas buvo pristatytas į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, tačiau, kadangi buvo neblaivus, medikai tikriausiai pagalvojo, kad negaluoja būtent dėl to, todėl liepė jam eiti namo. Jis nuėjo pas sugyventinę, kuri gyveno Pakruojyje, tačiau jam buvo negerai, todėl sugyventinė iškvietė antrą kartą. Iki paties įvykio su tėvuku mažai bendraudavo. Tuoj po įvykio jis jai neskambino. Be jos, dar yra dvi seserys, tačiau ir joms po įvykio tėvukas neskambino. Apie įvykį ji sužinojo pirmoji.

Liudytoja R. Š. parodė, kad tai buvo 2005 metų liepos mėnesį. Ji buvo nėščia ir tų pačių metų rugpjūčio mėnesį pagimdė. Nuo balandžio mėnesio gyveno pas S. P. ir padėdavo prižiūrėti jo penkis vaikus – du P. ir 3 M. Tą dieną kažkas pasibeldė į duris, ir tuoj į butą įėjo J. G. Jis buvo labai girtas, padėjo bartis, koliotis, pastūmė ją, šaukė. Įstrigo jo „baltos akys“. Dėl girtumo jis griuvinėjo ir klupinėjo. J. G. nieko jai nepaaiškino, tik šaukė, priekaištavo. Vaikai išsigando, pradėjo verkti. Ji bandė J. G. išstumti iš buto. J. G. bute išbuvo apie 15-20 minučių. Po to jis išėjo iš buto, tačiau per langą ji matė, kad jis vaikštinėja aplink. S. P. namuose tuo metu nebuvo. Jis grįžo mašina po kokių 10-20 minučių. Ji išėjo lauk ir papasakojo S. P. apie įvykį. S. P. buvo blaivus. Jis pamatė einantį J. G. ir nuėjo link jo. Matė, kaip S. P. priėjo prie J. G., jie nesipyko, kalbėjosi. Po to J. G. nusisuko nuo S. P., o šis pastūmė rankomis J. G. į nugarą. J. G. griuvo veidu į žolę, bet tuoj pat atsistojo ir griuvinėdamas nuėjo, o S. P. sugrįžo į namus. S. P. kojomis J. G. nespardė. J. G. buvo rankomis užsidengęs veidą, todėl ji kraujo nematė. Policijos tą dieną nematė, o „greitoji“ buvo atvykusi po kokios valandos. Ji ne vieną kartą matė, kaip J. G. girtas griuvinėja. Dažnai jis išgerdavo. Ar P. G. buvo priėjęs prie J. G. nematė. Jis buvo priėjęs prie S. P.

Liudytojas P. G. parodė, kad S. P. ir J. G. pažįsta, nes įvykio metu gyveno kaimynystėje. Įvykį matė iš savo namų, per virtuvės langą. Matė, kad S. P. priėjo prie J. G. ir jį pastūmė iš nugaros. Jam pasirodė, kad pastūmė nestipriai. J. G. krito kniūbsčias veidu į žolę, po to atsikėlė ir nuėjo aplink namą, bet ne į savo namų pusę. Matė, kad iš nosies jam bėgo kraujas. Ar J. G. griūdamas rėmėsi rankomis nematė. Pieva, į kurią krito J. G., nėra lygi, joje augo įvairiausi ūgliai. Po pastūmimo S. P. J. G. nemušė ir nespardė. Po to jis išėjo į lauką, tuo metu J. G. jau buvo atsikėlęs ir ėjo. Prie J. G. priėjęs nebuvo ir jo nekalbino. J. P. paklausė, kas čia įvyko, tačiau neprisimena atsakymo. Įvykį jis matė iš kokių 20 metrų atstumo. J. G. tuo metu dažnai išgerdavo, jis ne kartą matė, kaip J. G. griuvinėja. S. P. alkoholiu nepiktnaudžiauja, jis nėra blogas žmogus.

Liudytoja K. Š. parodė, kad S. P. ir J. G. pažįsta, nes anksčiau buvo kaimynai. Įvykio metu gyveno P. kaime, tame pačiame name, kur ir kaltinamasis S. P. Jos butas buvo antrame aukšte, o S. P. pirmame. Tą dieną, datos nepamena, tačiau tai buvo labai senai, prieš kokius 5 metus, būdama savo bute, ji išgirdo triukšmą S. P. bute. Jai susidarė įspūdis, kad tame bute buvo kaimynas J. G., nes girdėjo jo balsą, jis labai garsiai triukšmavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 106-107), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ir tvarka, kad girdėjo, jog neblaivus J. G. koliojo necenzūriniais žodžiais R. M., kuri gyveno S. P. namuose, šaukė, kad S. P. šuo apkandžiojo J. G. sūnų. Neužilgo automobiliu grįžo S. P. Ji, būdama savo bute, per langą matė, kad S. P. nuėjo paskui J. G., jie abu kalbėjosi, po to S. P. abiem rankomis pastūmė į nugarą J. G., kuris nugriuvo ant pilvo. Nematė, kad S. P. būtų sudavęs gulinčiam J. G. Po to iš savo namo išėjo P. G., kuris kalbėjosi su S. P., o J. G. atsistojo ir nuėjo.

Liudytoja B. A. parodė, kad įvykis buvo maždaug prie 5 metus, vasarą, tačiau tikslios datos nepamena. Gavo iškvietimą į P. kaimą. Iškvietimas buvo dienos metu. Nuvykę nurodytu adresu, rado nukentėjusįjį J. G., kurį pažinojo iš matymo. Jis gulėjo ant sofos. Neprisimena, ar matėsi išorinių sužalojimų, tačiau jei jų būtų buvę, būtų nurodžiusi greitosios medicinos pagalbos kortelėje. Aiškinantis aplinkybes vietoje, nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė kaimynas. Sakė pavardę „P.“ Jis sakė, kad jį pastūmė, jis griuvo ant pievutės ir galvą trenkė griūdamas. Nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo blaivus, tačiau jei medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad buvo blaivus, vadinasi nuo jo nesklido alkoholio kvapas, todėl ji nurodė, kad jis blaivus. Atvežus nukentėjusįjį pirmą kartą į priėmimo skyrių, jį paliko detalesnei tuo metu budėjusio gydytojo J. B. apžiūrai. Antrą kartą pas nukentėjusįjį vyko tą pačią dieną, apie 22 val. Iškvietimas jau buvo kitu adresu. Kiek atsimena, J. G. rado gulintį lovoje, jis atrodė blogiau, skundėsi galvos skausmu ir, reikalaujant namiškiams bei jam pačiam, vėl jį atvežė į priėmimo skyrių ir jį paliko, tačiau po kurio laiko jau kitas ekipažas išvežė nukentėjusįjį į Šiaulius. Jei medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad ir antrą kartą nukentėjusysis buvo blaivus, vadinasi jis buvo blaivus.

Liudytojas J. B. parodė, kad tuo metu dirbo Pakruojo ligoninėje chirurginio skyriaus vedėju ir įvykio dieną budėjo. Pamena, kad buvo į priėmimo skyrių atvežtas nukentėjusysis, kuris sakė, kad jį sumušė. Išorinių sužalojimų nebuvo, tik nukentėjusysis skundėsi, kad blogai mato viena akimi, todėl jam diagnozavo akies tinklainės atšokimą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 115-117), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ir tvarka, ir kuriuos liudytojas davė naudodamasis įvykio dieną surašytais medicininiais dokumentais, kad 2005 m. liepos 7 d. apie 17 val. jis apžiūrėjo J. G., kuris sakėsi, kad P. kaime jam kumščiu į veidą sudavė S. P., o, jam nugriuvus, spyrė koja į krūtinę. Jam buvo diagnozuota: girtumas, nosies sumušimas, įtartas nosikaulio lūžis, paskirta atlikti rentgeno nuotrauką, be to, buvo suleisti nuskausminamieji vaistai. Po apžiūros turėjo būti atlikta galvos ir veido rentgeno nuotrauka ir, ją atlikus, jis turėjo ją aprašyti, tačiau tokio įrašo nėra. Dėl ko įrašo nėra ir ar ligoniui buvo padaryta rentgeno nuotrauka, pasakyti negali. Po to tas pats J. G. dar kartą buvo atvežtas į ligoninės priėmimo skyrių. Jis apžiūrėjo J. G. ir surašė duomenis į kortelę. J. G. kalbėjo apie traumą 15 val., kai jį sumušė S. P. J. G. diagnozuoti tie patys sužalojimai, kai ir prieš tai. Jis buvo nukreiptas į Šiaulių ligoninę. Jis apžiūrėjo rentgeno nuotrauką, tačiau nežino, kada ji buvo padaryta – ar atvežus J. G. pirmą kartą, ar jį atvežus antrą kartą. Daugiau J. G. į jį nesikreipė.

Iš 2005-07-07 Pakruojo rajono policijos komisariato VP specialisto A. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 16:30 val. gautas telefoninis pranešimas iš Pakruojo ligoninės greitosios medicinos pagalbos felčerės Janionytės apie tai, kad iš savo namų P. kaime su nosies sumušimu, veido nubrozdinimu, neblaiviame stovyje pristatytas J. G., kuris po medikų apžiūros išleistas į namus. J. G. alkotesteriu nustatytas 2,10 promilių girtumas, dėl sužalojimų jis niekam pretenzijų nereiškė, pareiškimo nerašė (t. 1, b.l. 8).

Iš 2005-07-08 Pakruojo rajono policijos komisariato VP specialisto A. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 1:31 val. gautas telefoninis pranešimas iš Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus, kad į skyrių dėl galvos smegenų sutrenkimo, veido nubrozdinimų, nosies traumos yra pristatytas J. G., kuris po medikų apžiūros buvo paguldytas į Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių (t. 1, b.l. 9).

Iš 2005-07-09 J. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis policijos pareigūnui nurodė, jog 2005 m. liepos 7 d. apie 15 val. P. kaime žodinio konflikto metu jį sumušė S. P., suduodamas du kartus ranka į galvą, po ko, jam nugriuvus ant žemės, po to dar smogė iš kojos į galvą, po ko jis prarado sąmonę. Atsipeikėjęs parėjo į namus ir pranešė policijos pareigūnams, kurie iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie jį pristatė į polikliniką, o po to buvo paguldytas į ligoninę (t. 1, b.l. 14-15, 17).

Iš 2011-05-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tą dieną apžiūrėjus 2005 m. liepos 7 d. įvykusio įvykio vietą – pievelę, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, P. kaime, prie P. G. gyvenamojo namo, nustatyta, kad pievelės paviršius nelygus, kitų nusikaltimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (t. 1, b.l. 19-24, 26-28).

Iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. G. padaryti šie sužalojimai: kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos veide. Sužalojimai galėjo gautis vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus nosies sritį. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, kad J. G. veide ar kitose kūno srityse buvo nubrozdinimų, kurie būdingi kaip išoriniai sužalojimai griuviminės traumos metu, todėl labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu (galimai kumščiu ar koja) paveikus nosies sritį. J. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (t. 1, b.l. 33, 35, 39).

Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktas išvadas, papildomai nurodydamas, kad J. G. padaryti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, nes medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, kad nukentėjusiojo veide ar kitose kūno vietose buvo kokių nors nubrozdinimų, o jie būdingi kaip išoriniai griuviminės traumos sužalojimai. Nebent daiktas turėjo būti labai riboto paviršiaus. Dėl šių priežasčių labiau tikėtina, kad buvo tiesioginis smūgis į nosį.

Iš 2005-07-07 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių Nr. 3343, 3350 ir 3351 matyti, kokie duomenys apie J. G. suteiktą medicininę pagalbą jose surašyti (t. 1, b.l. 43-45).

Iš asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kokia pirminė medicininė diagnozė buvo nustatyta J. G. ir kokie medicininės pagalbos veiksmai atlikti (t. 1, b.l. 47-48).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 346 matyti, kad J. G. po patirtos galvos smegenų traumos išsivystė subduralinė hematoma ir dešinės pusės paralyžius su motorine alalija, dėl ko jis susirgo ūmia kraujagysline demensija – įgyta silpnaprotyste. J. G. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų teisingai valdyti (t. 1, b.l. 58-60).

Iš 2005-11-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo J. G. buvo pripažintas neveiksniu (t. 1, b.l. 61).

Iš 2010-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad ja neveiksnaus J. G. globėja buvo paskirta O. G. (t. 1, b.l. 64-66).

Iš 2010-12-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo buvo atmestas Pakruojo nestacionarių paslaugų centro pareiškimas dėl J. G. pripažinimo veiksniu (t. 1, b.l. 67-68).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam J. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 1908,20 Lt (t. 1, b.l. 83, 86).

Iš liudytojos R. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji įvykio vietoje parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 94-97).

Iš liudytojo P. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykio vietoje parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 101-105).

Iš 2005-11-28 Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjos Vitalijos Patašienės tarnybinio pranešimo matyti, kad, P. kaimo gyventojų duomenimis, J. G. jau keletą mėnesių iki įvykio išgėrinėjo, būdavo įkyrus ir pradėdavo konfliktus su kaimo žmonėmis (t. 1, b.l. 126).

Iš 2012-01-26 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. atstovės pagal įstatymą O. G. ir kaltinamojo S. P. susitarimo dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų matyti, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir kaltinamasis susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą atsisakė nuo likusio civilinio ieškinio (t. 2, b.l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. P., liudytojų R. Š., P. G. ir K. Š. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys (įvykio vietos apžiūra, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt.), nustatyta, kad kaltinamasis S. P. 2005 m. liepos 7 d. apie 15 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, P. kaime, prie P. G. gyvenamojo namo, tyčia rankomis pastūmė neblaivų nukentėjusįjį J. G. į nugarą, dėl ko šis prarado pusiausvyrą ir trenkėsi veidu į žemę, ko pasekmėje jam buvo padaryti kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai, o po patirtos galvos smegenų traumos išsivystė subduralinė hematoma ir dešinės pusės paralyžius su motorine alalija, dėl ko jis susirgo ūmia kraujagysline demensija – įgyta silpnaprotyste. Tokiai teismo išvadai neprieštarauja ir byloje esančios specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad J. G. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (t. 1, b.l. 33, 35, 39), nes teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas H. D. parodė, kad ši specialistų išvada (kad J. G. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai) iš esmės buvo paremta tuo, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota, jog nukentėjusiojo veide ar kitose kūno vietose būtų buvę kokių nors nubrozdinimų, o jie būdingi kaip išoriniai griuviminės traumos sužalojimai. Nors medicininiuose dokumentuose, kuriais vadovavosi specialistai, duodami išvadas, nėra užfiksuota, jog nukentėjusiojo veide ar kitose kūno vietose būtų buvę kokių nors nubrozdinimų, tačiau tokių duomenų yra kitose bylos dokumentuose – štai 2005 m. liepos 7 d. (tai yra tos pačios dienos, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika) Pakruojo rajono policijos komisariato VP specialisto A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, pasak apie įvykį pranešusios Pakruojo ligoninės greitosios medicinos pagalbos felčerės Janionytės, J. G. į Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje buvo pristatytas su nosies sumušimu bei veido nubrozdinimu (t. 1, b.l. 8), todėl darytina išvada, kad sužalojimų veide vis dėl to buvo. Kad nukentėjusiojo veide buvo nubrozdinimų matyti ir iš 2005-07-08 to paties policijos pareigūno A. Ž. tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 9). Remtis vien pirminiais medicininiais dokumentais (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėmis Nr. 3343 ir 3350 bei asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėmis Nr. 1134/S ir Nr. 1136/S (t. 1, b.l. 43-44, 47-48)) negalima, nes juose užfiksuoti duomenys, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – pavyzdžiui, šiuose dokumentuose nurodyta, kad J. G. jo apžiūros metu buvo blaivus, nors neginčijamai nustatyta, kad jau pirmo pristatymo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje metu J. G. buvo nustatytas net 2,10 promilių girtumas (t. 1, b.l. 8), J. G. girtumas buvo užfiksuotas ir Šiaulių ligoninės medicininiuose dokumentuose (t. 1, b.l. 33). Be to, specialistas H. D., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 40), tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad J. G. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant ir atsitrenkiant į pievoje ar žemėje buvusį kietą ribotą paviršių turintį daiktą (akmenį, plytą, lentą ir pan.). Kadangi iš karto po nusikaltimo įvykio vieta nebuvo apžiūrėta (ji buvo apžiūrėta tik 2011 m. gegužės 10 d. (t. 1, b.l. 19-24), tai yra praėjus beveik šešiems metams (!!!) po įvykio), ji yra nelygi (t. 1, b.l. 19-24), todėl nėra pagrindo atmesti galimybės, kad J. G. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant ir atsitrenkiant į pievoje ar žemėje buvusį kietą ribotą paviršių turintį daiktą.

Tai, kad kaltinamasis S. P. rankos smūgiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. G. į veidą, o po to, nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė nenustatytą kiekį smūgių jam į galvos sritį, kaip nurodyta prokuroro teisiamojo posėdžio metu pateiktame pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo, neįrodyta, todėl iš kaltinimo išjungtina. Prokuroras šias faktines aplinkybes (kaltinamojo smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam) į kaltinimą papildomai įtraukė tik po to, kai teisiamajame posėdyje specialistas H. D. nurodė, kad J. G. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Atiduodant bylą į teismą su kaltinamuoju aktu, kaltinamajame akte šių aplinkybių nebuvo (t. 2, b.l. 3), ir tai nenuostabu, kadangi jokių patikimų duomenų apie tai, kad kaltinamasis S. P., be to, kad pastūmė nukentėjusįjį J. G. į nugarą, po ko jis krito ir trenkėsi veidu į žemę, dar būtų sudavęs jam kokius tai smūgius, byloje nėra. Kaltinamasis S. P. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 140-141) nuosekliaintvirtina, kad nukentėjusįjį J. G. tik pastūmė rankomis į nugarą, po ko nukentėjusysis krito ir trenkėsi veidu į žemę, jokių smūgių nei prieš pastumdamas J. G., nei jam nugriuvus nesudavė. Tokiais kaltinamojo S. P. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie yra vienodi visų apklausų metu (t. 1, b.l. 140-141, 145, 147), juos visiškai patvirtina ir liudytojų R. Š., P. G. ir K. Š., kurie vieninteliai matė įvykį, parodymai. Šiais liudytojų parodymais netikėti teismas taip pat neturi pagrindo, nes jie visiškai vienodi, juos liudytojai davė teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nėra duomenų, kurie neginčijamai paneigtų šiuos liudytojų parodymus. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis S. P. galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam J. G. – nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą O. G. parodymai, liudytojų D. M. ir J. B. parodymai, 2005 m. liepos 9 d. J. G. protokolas – pareiškimas (t. 1, b.l. 14-15, 17), 2005 m. liepos 9 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 3343 ir 3350 (t. 1, b.l. 43-44), asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 1134/S ir Nr. 1136/S (t. 1, b.l. 47-48), specialistų išvados (t. 1, b.l. 33, 35, 39). Tačiau iš šių įrodymų patikimas tik vienintelis – specialistų išvados, tačiau dėl jų jau buvo pasisakyta aukščiau. Kiti įrodymai yra prieštaringi bei išvestiniai – jų pirminis šaltinis buvo pats nukentėjusysis J. G., kuris tiek savo artimiesiems - O. G. bei D. M., tiek medikams – liudytojams B. A. ir J. B., pasakojo apie jo sužalojimą. Šie duomenys, kaip jau buvo minėta, yra prieštaringi – O. G. J. G. nurodė, kad kaltinamasis jį pastūmė į nugarą, o po to pradėjo spardyti kojomis, kad įvykio metu buvo blaivus; D. M. J. G. nurodė, kad kaltinamasis jį pasivijo ir trenkė į nosį bei spyrė į galvą, kad įvykio metu buvo neblaivus; liudytojai B. A., iš pradžių nurodė, kad jį sumušė kaimynas (t. 1, b.l. 43), sakė, kad P. jį pastūmė, jis griuvo ant pievutės ir galvą trenkė grūdamas (teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai), o po to, kai buvo pristatytas į priėmimo skyrių antrą kartą, J. G. šiai liudytojai jau tvirtino, kad „sumušė kaimynas, tris kartus spyrė į galvą“; liudytojui J. B., kuris apžiūrėjo nukentėjusįjį, J. G. paaiškino, kad S. P. jam sudavė kumščiu į veidą, o po to spyrė koja į krūtinė. Įvertinus tai, kad šie duomenys yra nevienodi, prieštaringi, o šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, nes nukentėjusysis J. G. šiuo metu yra neveiksnus, nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, sunkiai kalba, todėl negali būti apklaustas teisme, taip pat tai, kad J. G. įvykio metu buvo stipriai išgėręs (po įvykio nustatytas 2,10 promilių girtumas), bei tai, kad J. G. po to, kai pirmą kartą (2005 m. liepos 7 d. apie 16:55 val. (t. 1, b.l. 43)) buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, vėliau iš ligoninės išvyko ir iki tol, kol į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas antrą kartą (2005 m. liepos 7 d. apie 22:34 val. (t. 1, b.l. 44)) neaišku ką veikė, darytina išvada, kad šiais įrodymais vadovautis negalima, todėl jie atmestini. Prokuroro pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis S. P. rankos smūgiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. G. į veidą, o po to, nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė nenustatytą kiekį smūgių jam į galvos sritį, šalintinos ir todėl, kad, jei kaltinamasis S. P. būtų sudavęs šiuos smūgius (ypač koja) nukentėjusiajam, nukentėjusiojo kūne būtų padaryta daugiau sužalojimų, nei buvo nustatyta specialistų išvadose, kuriose atžymėtas tik vieno smūgio kontaktas (t. 1, b.l. 33, 35, 39).

Kaltinamojo S. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Pagal nustatytas aplinkybes tarp S. P. veiksmo – nueinančio neblaivaus nukentėjusiojo J. G. pastūmimo į nugarą, nuo ko šis prarado pusiausvyrą ir trenkėsi veidu į žemę, iki pasekmių (J. G. padarytų sužalojimų ir vėlesnių komplikacijų), yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu S. P. nebūtų pastūmęs J. G., šis toje vietoje (ant kieto pievos pagrindo) nebūtų kritęs ir nebūtų patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo griuvimas, atsitrenkimas galva į kietą paviršių ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio nukentėjusiojo pastūmimo į nugarą ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymui.

Kaltinamasis S. P., rankomis pastumdamas neblaivų nukentėjusįjį J. G. į nugarą tokia jėga, kad šis neišlaikė pusiausvyros ir trenkėsi veidu į žemę, suvokė, kad tokia jo veika sukelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė galimybę, kad dėl šios jo pavojingos veikos gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir, nors nenorėjo tokių sunkių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2, 6 punktai). Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. veiksmus faktiškai išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo J. G. elgesys – jis neblaivus atėjo į kaltinamojo namus, sukėlė triukšmą, taip išgąsdindamas kaltinamojo bei jo sugyventinės vaikus, po to, kaltinamajam nuėjus pasiaiškinti dėl nukentėjusiojo veiksmų, nukentėjusysis J. G. kaltinamąjį įžeidė, pasiųsdamas jį „ant keturių raidžių“ bei rodydamas špygas. Tai, kad nukentėjusysis J. G., būdamas išgėręs, buvo linkęs provokuoti konfliktus, matyti ir iš byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjos Vitalijos Patašienės tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 126)).

Kaltinamojo S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. P. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 - 62 straipsniuose numatytais bendraisiais bausmių paskyrimo pagrindais bei taisyklėmis.

S. P. įvykdė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurį įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Kadangi nusikaltimas sunkus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo negalima atidėti (BK 75 str. 1 d.).

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnyje.

S. P. anksčiau buvo teistas (t. 1, b.l. 149, 151-152, 154-158), tačiau teistumas seniai išnykęs (BK 97 str.), padarė vieną nusikaltimą, kurio padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, per beveik septynis metus, kurie praėjo po nusikaltimo, už kurį teisiamas, įvykdymo, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (t. 1, b.l. 149), padarė vos vieną administracinį teisės pažeidimą, už kurį paskirta nuobauda šiuo metu jau nebegalioja (ATPK 36 str.) (t. 1, b.l. 159-161), vienas augina du nepilnamečius vaikus – D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kurių motina šiuo metu yra išvykus į užsienį (t. 1, b.l. 164, t. 2, b.l. 27), kaltinamasis padeda ir sugyventinės dukrai S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri tik neseniai sulaukė pilnametystės ir gyvena kaltinamojo namuose (t. 1, b.l. 164), yra registruotas darbo biržoje (t. 1, b.l. 166, t. 2, b.l. 28), anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 26), atsiprašė nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą O. G., atlygino dalį nukentėjusiajam J. G. padarytos žalos ir susitarė su O. G. dėl likusios žalos atlyginimo, dėl ko nukentėjusiojo atstovė civilinio ieškinio atsisakė (t. 2, b.l. 56), pripažino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir pasižadėjo jį atlyginti. Įvertinęs visas aukščiau išvardintas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam S. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, be to, dėl tokios bausmės paskyrimo nukentėtų nepilnamečių kaltinamojo vaikų interesai, nes nebebūtų asmens, kuris Lietuvoje juos galėtų auginti, dėl ko jie būti priversti išvykti gyventi iš Lietuvos pas motiną, arba jiems privalėtų būti nustatyta rūpyba, todėl, atsižvelgus ir į nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą O. G., kuri prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, poziciją, kaltinamajam S. P. skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Kadangi nėra Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, kaltinamajam S. P. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skirtina Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Kadangi S. P. šiuo metu yra bedarbis, augina du nepilnamečius vaikus, gauna minimalias pajamas, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. P. kardomoji priemonė neskirtina nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 1908,20 Lt buvo sumokėta už nukentėjusiajam J. G., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo S. P. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (t. 1, b.l. 86, 86), jį pripažino ir pats kaltinamasis S. P., o tai yra jo teisė (CPK 140 str. 2 d.), todėl jis tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo S. P., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263, 6.279 straipsniai).

Procesas dėl nukentėjusiojo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nutrauktinas, nes kaltinamasis S. P. ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą O. G. susitarė dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą atsisakė nuo likusio civilinio ieškinio (t. 2, b.l. 56) (BPK 115 str. 1 d.).

2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus nutarimais paskirtas laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant kaltinamajam S. P. disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu – butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir 26/256 dalimis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 169-180), panaikintinas, kadangi ši procesinės prievartos priemonė buvo paskirta siekiant užtikrinti nukentėjusiojo J. G., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą O. G., civilinį ieškinį, o procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas. Apie tai praneština turto arešto registro tvarkytojui (BPK 152 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. P. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1908,20 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuonis litus ir 20 centų) žalos atlyginimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus nutarimais paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamam turtui: butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir 26/256 dalims ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.