Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Bylos Nr. 1S-948-168/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.2.; 2.1.16.1.2.1.1.;

2.1. 16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.;

2010 m. gruodžio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, gynėjui advokatui Sigitui Žostautui, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. įtariamas tuo, kad jis 2009 m. spalio 3 d. apie 1 val. 30 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, sudavė smūgius nukentėjusiajam V. O. į įvairias kūno sritis, dėl ko nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė V. O., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Įtariamasis A. B. LR BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2010-10-21 14.50 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutartimi įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartimi įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant pratęsimo pradžią pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam A. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje yra faktinių duomenų – paties įtariamojo A. B., įtariamojo M. O., liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešimas dėl sutapimų DNR registre bei kiti bylos duomenys - leidžiančių pagrįstai įtarti A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neprivalo šių duomenų detalizuoti, taip pat apeliacinė instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. B. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BK 122 str. 4 d.

A. B. įtariamas bendrininkų grupėje padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurį įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį apylinkės teismo nustatytą pagrindą patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad įtariamasis A. B. 2010 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobūdžio apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) padarymą LR BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t.y., kad jis pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė bei esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jį, kaip nepilnametį atleidęs nuo bausmės, teismas parodė savo pasitikėjimą ir suteikė galimybę taisytis, esant laisvėje. A. B. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), 1-ame kurse ir dabartinę gyvenamąją vietą nurodo mokyklos bendrabutyje, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad A. B. minėtame centre mokosi nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., staliaus specialybės. Moksleivis pamokų metu problemų mokytojams ir draugams nekelia, suprato moksleivio elgesio taisykles, bet pamokas lanko labai prastai. Moksleivis gyvena mokyklos bendrabutyje, kur nepasižymi drausme, dažnai moksleivį reikia drausminti ir kviestis mamą. Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad A. B. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, todėl darytina išvada, kad jo nurodyta gyvenamoji vieta mokyklos bendrabutyje yra tik laikina. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis laiko, kad įtariamasis iki jam apsigyvenant mokyklos bendrabutyje, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo (jis pats įtariamojo apklausoje nurodė, jog 2009 m. rudenį gyveno pas draugę Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, matyti, kad jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Joniškio raj., asmens duomenų pažymoje jo gyvenamoji bei deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2010-10-25 skunde, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutartį dėl suėmimo jam paskyrimo, nurodė, kad laisvu nuo mokymosi laiku gyvena su motina adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), iš įtariamojo M. O. apklausos protokolo matyti, kad A. B. gyvendavo kažkur pas draugus, liudytojas K. M., gyvenantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), apklausos metu parodė, kad A. B. daugiausia gyveno pas močiutę, (duomenys neskelbtini) kaime, o kai atvažiuodavo į Panevėžį, būdavo pas jį, kartais ir permiegodavo). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad A. B. vaidmuo šios įtariamos nusikalstamos veikos padaryme akivaizdžiai nebuvo antraeilis. Šios nurodytos aplinkybės, bei paties nusikaltimo pobūdis ir sunkumas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos bausmės gali bėgti (slėptis) nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, taip pat prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar LR BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ta aplinkybė, kad įtariamasis A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu metu buvo dar nepilnametis, nepaneigia padarytos išvados apie būtinumą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Aplinkybės, dėl kurių A. B. buvo suimtas nepasikeitė, todėl teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai.

A. B. skunde nurodo, kad jam esant suimtam, jokie procesiniai veiksmai su juo neatliekami. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia įtariamojo dėmesį, jog, vadovaujantis BPK 127 straipsnio 7 dalimi, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, turi patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tai reiškia, jog veiksmai nebūtinai turi būti atliekami su konkrečiu įtariamuoju, ką šiuo atveju suimtasis nurodo skunde. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad po 2010-10-22 suėmimo paskyrimo A. B. buvo apklaustas papildomai įtariamuoju, su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, byloje yra atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kas leidžia teigti, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas nepažeidžiant šių Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Suimtojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį.

Nutartis neskundžiama.