Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-03-14 Varėnos ra)178 str. 2 d. - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2011-08-03 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą;

2) 2011-09-29 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2012-01-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2013-12-03 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. - 30 parų arešto bausme;

5) 2014-07-08 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2015-04-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 3 d. - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2017-12-19 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2018-03-26 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2018-07-17 paleistas atlikęs bausmę;

8) 2019-09-27 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) - 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; 2019-11-25 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2020-01-13 atvyko į Kauno tardymo izoliatorių, nuo 2020-02-21 bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. dėl neatsargumo sužalojo žmogų, o būtent: 2019-11-10 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatsargiai elgdamasis su ugnimi, žinodamas, kad namo viduje yra žmogus, namo prieangyje ant grindų numetė neužgesintą nuorūką, dėl ko kilo gaisras ir, veikiant liepsnai bei aukštai aplinkos temperatūrai, buvo sužalotas namo viduje buvęs J. G., kuris patyrė veido, galvos plaukuotosios dalies, sprando ir abiejų plaštakų IIB-III° terminius nudegimus, apimančius 15% kūno paviršiaus ploto, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apimančių 15% kūno paviršiaus ploto IIB-III° terminių nudegimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokurorė ir nukentėjusysis, gynėja, todėl įrodymai buvo ištirti BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Namas yra 1934 m. statybos, medinis, jo vidutinė rinkos vertė 1161 Eur, fizinio nusidėvėjimo procentas - 67 proc. (t.1, b.l. 43-44). Pagal gyventojų registro įrašą A. G. mirė 2015-01-26. (t.1, b.l. 45)

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Liudytojas S. K. parodė, kad apie 17.00 valandą, kad matė, kaip iš J. G. namo, pro verandą išėjo asmuo pavarde S., iš (duomenys neskelbtini). S. iš namo išėjo vienas. Parūkius S. pasiėmė savo dviratį, ir su juo nuvažiavo link tilto (duomenys neskelbtini). Praėjus gal pusvalandžiui jam paskambino motina D. K., kuri visai šalia J. G. ir pranešė, kad dega J., o išėjęs į kiemą pamatė, kad dega J. G. namas, degė namo veranda, būtent ta veranda, pro kurią buvo įėjimas į namą, ir pro kurią būtent matė išėjusį S.. J. G. tuo momentu jau buvo kieme, gulėjo ant žemės. Matė, kad dega veranda nuo pat jos apačios, tai yra nuo grindų. Verandoje J. G. buvo privertęs daug visokių daiktų, rūbų, galima sakyti šiukšlių, visa tai degė.

Pagal ištirtus įrodymus byloje nustatyta, kad gaisro židinys buvo namo, kuriame gyveno J. G., prieangyje. Kadangi pastate elektros nebuvo, ji buvo atjungta, todėl gaisro kilimo priežastis - neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (numesta nuorūka). Nukentėjusysis nerūkė ir nuorūkų prieangyje (verandoje) nemėtė, kitų pašalinių asmenų, gaisro kilimo metu, J. G. gyvenamajame name nebuvo. Kaltinamasis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kad pasilegė neatsargiai, rūkė, o išeidamas nuorūką numetė prieangyje (verandoje).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog J. G. kliniškai nustatyta veido, galvos plaukuotosios dalies, sprando ir abiejų plaštakų IIB-III° terminiai nudegimai, apimantys 15% kūno paviršiaus ploto. Sužalojimai padaryti veikiant liepsnai bei aukštai aplinkos temperatūrai.Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti gaisro metu.

BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. E. S. kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog E. S. nenumatė, kad išmesdamas pilnai neužgesintą cigaretės nuorūką ant degių daiktų (drabužių), gali sukelti namo gaisrą ir sužaloti žmogų, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti.

Kaltinamojo E. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio slopino jo savikontrolę, neleido tinkamai įvertinti aplinką ir atliekamų veiksmų pavojingumą, neatsargumą, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

2) veiką padarė recidyvistas.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

E. S. būdamas teistas už svetimo turto vagystes, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ar nepanaikintam teistumui. Įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais, kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. S. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarė kaip recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo E. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str.2 d.), baustas už administracinius nusižengimus ir turi galiojančių nuobaudų (t.1, b.l. 131-140). Kaltinamasis nurodo, kad vykdo individualią veiklą, bet įrodymų patvirtinant apie deklaruotas pajamas, nėra. Duomenų dėl jo įrašymo į psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą, nėra.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, numatytos bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamajam E. S. parinktina ir skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi tik šia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis E. S. praeityje teistas aštuonis kartus, teistas už tyčines apysunkias nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms, paskyrus ir taikant terminuotas laisvės atėmimo bausmes, nebuvo paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. E. S. neturi jokių legalių, nuolatinių pajamų, santaupų ar kito turto, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą, kadangi jis negalėtų šią bausmę įvykdyti. Jam jau buvo skirta arešto bausmė, tačiau ir realiai atlikęs, darė naujas nusikalstamas veikas. Paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atidėjus jos vykdymą ir paskyrus pareigas, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, E. S. nevykdant paskirtų pareigų, darant administracinius nusižengimus.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Kaltinamajam E. S. skiriama bausmė pagal šį nuosprendį subendrintina su 2019-09-27 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trejų metų terminuota laisvės atėmimo bausme.

BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Kaltinamasis E. S. pagal 2019-09-27 nuosprendį yra atlikęs 5 mėnesius 8 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir neatliktoji bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 22 dienos. Šiuo nuosprendžiu jam į bausmės laiką yra įskaitytos 2 laisvės atėmimo dienos.

BK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo minimali bausmė yra trys mėnesiai, todėl negali būti iš dalies sudedant pridėta mažesnė bausmės dalis.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4970.34 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29-38).

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilnai.

Ieškinyje nurodė, jog sužalotas J. G. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir šios paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Sveikatos apsaugos įstatyme nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis; teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 str. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jei jis suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo.

2020-06-10 civilinis ieškovas pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 6720.60 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Žalos dydis padidėjo dėl to, kad buvo papildomai apmokėta gydymo įstaigoms, teikusioms paslaugas dėl nukentėjusiojo J. G. gydymo (t.2, b.l. 88).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo . Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Civilinio ieškovo prašymas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos turtinės žalos sumumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Kaltinamasis E. S. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam E. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64 -1 straipsnio nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir jam skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Taikant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, E. S. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-09-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – dviejų (2) metų šešių (6) mėnesių dvidešimt dviejų (22) dienų, iš dalies bausmes sudedant, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems (2) metams dešimčiai (10) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, įskaitant E. S. į paskirtą bausmę atliktos bausmės laiką po šio nuosprendžio paskelbimo (nuo 2020-06-17) iki vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796), šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų šešiasdešimt centų (6720.60 Eur ) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo J. G. gydymo patirtų išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo (laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo), skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).