- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- I-9223-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02930-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Violetos Petkevičienės, Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir atsakovė, VSDFV) visą neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir pensija) dalį – 941,50 Eur; 3) panaikinti VSDFV 2015-05-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2015-04-19 prašymo ir 2015-05-12 prašymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-06-01 nutartimi priėmė pareiškėjo skundą tik dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2015-05-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2015-04-19 prašymo ir 2015-05-12 prašymo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatomis jam nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mokama sumažinta pensija. Savo skundą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika. Siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškėjas 2015-04-09 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė VSDFV. 2015-04-25 pareiškėjas gavo VSDFV 2015-04-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo, nes yra praleistas 3 m. senaties terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti bei pasiūlyta pateikti pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą. 2015-05-12 pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą 3 m. terminą, tačiau VSDFV skundžiamu sprendimu atsisakė jį atnaujinti. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir mano, kad termino kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies jis nepraleido, nes apie savo pažeistas teises sužinojo Konstituciniam Teismui 2012-09-21 paskelbus 2012-02-06 nutarimą.
Atsakovas VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–32).
VSDFV nurodė, kad 2010, 2011 m. pareiškėjui buvo taikomos tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos. Pareiškėjas pirmą sumažintą pensiją gavo 2010 m. sausio mėn., taigi apie tai, kad jam mokama ne viso dydžio pensija sužinojo 2010 m. sausio mėn., tačiau per nustatytą 3 m. terminą savo teisių negynė, į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2015-04-09. VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, skundžiamu sprendimu neatnaujino pareiškėjui praleisto 3 m. termino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2015-05-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2015-04-19 prašymo ir 2015-05-12 prašymo“ (b. l. 6–7), kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą 3 m. senaties terminą.
Nustatyta, kad pareiškėjui pirma sumažinta senatvės pensija išmokėta už 2010 m. sausio mėn. (b. l. 4). Į VSDFV Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi su 2015-04-09 prašymu (b. l. 38), kuris VSDFV Vilniaus skyriaus buvo persiųstas į VSDFV (b. l. 37). VSDFV 2015-04-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nustačiusi, jog yra praleistas kreipimosi terminas ir pasiūlė pateikti pareiškėjui įrodymus dėl svarbių termino praleidimo priežasčių (b. l. 33–34). Pareiškėjas 2015-05-12 pateikė VSDFV prašymą atnaujinti praleistą 3 m. senaties terminą tuo pagrindu, kad apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012-09-21 paskelbus 2012-02-06 nutarimą, VSDFV skundžiamu sprendimu neatnaujino praleisto 3 m. senaties termino (b. l. 6–7).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 m. terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami VSDFV. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <...> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Teismas pažymi, kad nuo 2013-01-01 minėtas 3 m. terminas yra sutrumpintas iki 6 mėn. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d.
Pirma sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn. (b. l. 4). Į VSDFV dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015-04-09 skundu (b. l. 38), tai yra, pagal aukščiau pateiktą LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškinimą, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises.
Teismas pažymi, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią ir pan. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Prašymą atnaujinti praleistą 3 m. terminą pareiškėjas grindė tuo, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012-09-21 paskelbus 2012-02-06 nutarimą. Tokia priežastis nelaikytina pagrįsta termino praleidimo priežastimi. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2015-04-09, o Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2012-02-06. Nepaisant to, jog minėtas nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21, pareiškėjas, dar iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą.
Skunde teismui pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo, be to, sutinka su padaryta išvada, kad terminą jis praleido. Pareiškėjo žinojimas apie senatvės pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis su prašymu dėl jos išmokėjimo, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju terminas pareikšti reikalavimui buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (2014-04-09 nutartis administracinėje byloje AS552-355/2014).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, LVAT išaiškinimu, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.