Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, dalyvaujant ieškovei I. Č., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, nedalyvaujant atsakovui G. Č., institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atstovui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui G. Č. (institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. Č. pas motiną I. Č. yra sudarytos tinkamos buitinės-moralinės gyvenimo sąlygos, pats vaikas po tėvų skyrybų nori likti gyventi su mama ir tai neprieštarauja jo interesams, siūlė D. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. Č. jos gyvenamojoje vietoje, suteikiant G. Č. galimybę dalyvauti sūnaus auklėjime kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, taip pat siūlė priteisti prašomą išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad I. Č. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, tačiau tikėtina, kad bus išbraukta, kadangi vaiku rūpinasi ir jį prižiūri tinkamai.

Institucija, teikianti išvadą byloje, - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad skyriuje negauta nusiskundimų dėl G. Č. šeimoje augančių vaikų (G. Č. ir R. G. sūnaus D. Č. (gim. 2013-04-24) bei R. G. sūnaus M. G. (gim. 2008-07-15)) nepriežiūros ar jų teisių pažeidimo. Skyriaus teigimu, G. Č. – bedarbis, jo sugyventinė R. G. yra vaiko priežiūros atostogose, šeima gyvena iš socialinių išmokų. Institucija nurodė mananti, kad D. Č. turėtų gyventi su motina, tačiau tai neturėtų sudaryti kliūčių vaikui bendrauti su tėvu. Institucija taip pat nurodė, kad iš G. Č. turėtų būti priteistas išlaikymas D. Č., įvertinus vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį.

Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant – pirmame teismo posėdyje nurodęs, kad reikš priešieškinį, į vėlesnius teismo posėdžius atsakovas nevyko, į 2014-03-12 teismo posėdį buvo atvesdintas, posėdžio metu nurodė, kad su ieškove sutarta dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau po pertraukos į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 2008 m. vasario 14 d. (b.l. 8), turi 2008-07-16 gimusį nepilnametį sūnų D. Č. (b.l. 9). Šalys registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b.l. 10-12). Kito dalintino turto, pasak ieškovės, nėra – smulkūs buities daiktai pasidalinti atsakovui palikus šeimą. Atsakovas taip pat nenurodė, kad būtų likę dalintino turto. Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra.

Dėl šalių susitaikymo.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, išreiškė norą santuoką nutraukti, atsakovas yra sukūręs kitą faktinę šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, taigi nebegalima tikėtis, kad šalys vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl ieškovės reikalavimo nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės.

Nėra pagrindo manyti, kad ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, šia teise piktnaudžiautų ar siektų tokiu būdu atsakovui atkeršyti. 2014 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas nurodė, kad jie sutarė dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, buvo padaryta pertrauka prašymui ir sutarčiai paruošti, tačiau pasirašyti prašymo ir sutarties atsakovas neatvyko, po pertraukos jis neatvyko ir į teismo posėdį.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei paliktina pavardė - ,,Č“, atsakovui - ,,Č“ (LR CK 3.69 str. 1d.). Nors pirmojo teismo posėdžio metu atsakovas reiškė prieštaravimus dėl jo pavardės palikimo ieškovei, tačiau toks jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu – šalys turi bendrą veiką, be to, santuoka nutraukiama ne dėl ieškovės kaltės (LR CK 3.69 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžių metu prašė vaikui priteisti išlaikymą po 350 Lt per mėnesį, 2013 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, nurodydama, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra maždaug tokie: apie 250 Lt maistui, 150 Lt avalynei ir drabužiams, 100 Lt darželiui, 50 Lt vitaminams, žaislams, pramogoms, 70 Lt higienos priemonėms, 35 Lt komunaliniams patarnavimams vaiko daliai.

Paduodama ieškinį ieškovė nurodė, kad gyvena tik iš socialinių pašalpų, yra bedarbė, registruojasi Darbo biržoje ieškosi darbo, ją materialiai paremia šeima, gyvena jos broliui nuosavybės teise priklausančiame name. 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad ji nuo 2014 m. sausio 16 d. įsidarbino (b.l. 106).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Pažymėtina, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718). Tai, kad prie savo nepilnamečio sūnaus D. Č. išlaikymo turėtų prisidėti ir atsakovas nurodė tiek Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tiek Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, transporto priemonių neturi (b.l.10, 12). Atsakovas pateikė duomenis, kad registruojasi Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriuje ir ieškosi darbo (b.l. 58), analogiška informacija apie tai, kad G. Č. yra bedarbis yra pateikta ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 71). Tačiau teismo posėdyje pats ieškovas nurodė, kad dirba apdailos darbus, per mėnesį uždirba apie 3500 Lt, planuoja išsiimti patentą, nepilnamečiam sūnui D. Č. (gimimo liudijimo kopija, b.l. 59) per mėnesį skiria apie 500 Lt, taip pat pripažino, kad pirmagimiui neskiria nieko. Nors įrodymų apie realias atsakovo pajamas nėra, tačiau, įvertinus paties atsakovo teiginius apie gaunamas pajamas, jo nurodytą kitam vaikui teikiamo išlaikymo dydį, tai, kad atsakovas, nesant duomenų apie kokius nors jo sveikatos sutrikimus, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, spręstina, kad jis turi pareigą užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus D. Č. teisę į tinkamą išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo G. Č. priteistinas išlaikymas D. Č. ieškovės prašomo dydžio, t.y. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013 m. rugsėjo 4 d., iki D. Č. pilnametystės (CPK 178, str. 197 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina nepilnamečio D. Č. motina I. Č.. Teismo vertinimu, įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes dėl gaunamų pajamų, taip pat jo galimybes dirbti ir užsidirbti, toks išlaikymo dydis D. Č. nepažeis kito atsakovo išlaikytinio interesų. Vaiko poreikiai auga su amžiumi, tačiau šiuo atveju galima spręsti, kad jaunesniam vaikui atsakovas skiria didesnę pinigų sumą nei iš jo priteisiama suma vyresnio sūnaus išlaikymui.

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašo lėšas išlaikymui pervesti į jos asmeninę sąskaitą, nurodydama sąskaitos numerį, tačiau teismas, įvertinęs kad sąskaitos numeris gali keistis ir tuo atveju galėtų kilti ginčų dėl teismo sprendimo vykdymo, sprendžia, kad lėšos išlaikymui turi būti pervedamos į asmeninę I. Č. sąskaitą. Keičiantis sąskaitos numeriui, apie tai informuotinas atsakovas.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų D. Č., ieškovės reikalavimas dėl 8400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už dvejų metų laikotarpį (nuo 2011-08-01 iki 2013-08-31), skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį, tenkintinas visiškai (CPK 185 str., CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (LR CK 3.165 str.). LR CK 3.175 str., reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kad atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi D. Č. kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje, motinai I. Č. dalyvaujant.

Atsakovas Utenos rajono apylinkės teismo posėdžio metu išreiškė norą vaiką pasiimti bent savaitgaliais.

Teismas nagrinėjant bylą, susijusią su nepilnamečių teisėmis ir interesais, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus – t.y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 376 str. 3 d., 4 d.).

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (LR CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (LR CK 3.175 str. 2 d.).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu teikdamas išvadą nurodė, kad turėtų būti nustatyta ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Šalių sūnus D. Č. yra 5 metų amžiaus, lanko ugdymo įstaigos ikimokyklinę grupę ( b.l. 24). Teismas, įvertinęs vaiko amžių, institucijos išvadą, tai, kad ilgą laiko tarpą tėvas su sūnumi nebendravo, atsakovo elgesį proceso metu, t.y. tai, kad jis kelis kartus keitė savo poziciją, vengė vykti į teismo posėdžius, jokių veiksmų bendravimo su sūnumi linkme bylos nagrinėjimo eigoje nesiėmė, manydamas, kad atsakovo elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų ateityje, užtikrinti vaiko interesą į ramią ir saugią aplinką, poilsį, patikslina ir papildo ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas sprendžia, kad atsakovui leidžiama susitikti su nepilnamečiu vaiku D. Č. dalyvaujant ieškovei ieškovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, ieškovei sutikus, pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, t.y. šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val., bei Velykų antrą dieną ir Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val.

Atsakovas, norėdamas pasimatyti su nepilnamečiu vaiku D. Č., turi iš anksto perspėti ieškovę prieš tris dienas, o atvykstant prieš 1 valandą.

Teismas tokią bendravimo su vaiku tvarką įtvirtina įvertinęs ir tai, kad įrodymų, jog ieškovė draustų tėvui bendrauti su sūnumi, nėra, po 2014 m. kovo 12 d. teismo posėdžio šalių sūnaus ir atsakovo pasimatymas įvyko ieškovės iniciatyva ir, pasak ieškovės, vaikas tuo džiaugėsi, be to, ieškovės pusė bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsiradus glaudesniam tėvo ir vaiko ryšiui bendravimo tvarką bus galima keisti tiek geranorišku šalių susitarimu, tiek kreipiantis į teismą.

Teismas pažymi, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, tik patikslinta ir papildyta bendravimo su vaiku tvarka.

Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 201 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 126 Lt už išlaikymo priteisimą (80 str. 1 d. 1 p.,5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), viso 270 Lt. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21, 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 483,45 Lt (b.l.105). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (LR CPK 96 str. 1 d. 1 p.).

Nurodytų bylinėjimo išlaidų sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 79, 88, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2008 m. vasario 14 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11, tarp I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. Č. palikti pavardę – ,,Č“, G. Č. – ,,Č“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Č..

Nustatyti atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. Č. dalyvaujant ieškovei I. Č. ieškovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, ieškovei sutikus, pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, t.y. šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val., bei Velykų antrą dieną ir Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val.

Atsakovas, norėdamas pasimatyti su nepilnamečiu vaiku D. Č., turi iš anksto perspėti ieškovę prieš tris dienas, o atvykstant prieš vieną valandą.

Priteisti iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013 m. rugsėjo 4 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 8 400 Lt (aštuonių tūkstančių keturių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą, lėšas išlaikymui pervedant į I. Č. asmeninę banko sąskaitą.

Paskirti ieškovę I. Č. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. Č. lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 21,15 Lt (dvidešimt vieną litą ir 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 483,45 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 45 ct) ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant šia išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje (2013 m. bylos Nr.2-1268-842/2013) taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimą iš atsakovo G. Č. sūnui D. Č..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.