Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-874/2014 pagal pareiškėjų J. B. ir J. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013-12-10 teisme gautas pareiškėjų J. B. ir J. B. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (46–48 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

1.Teismo sprendime buvo įrašyta sąlyga – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, užkertanti pareiškėjui galimybę įvykdyti prievolę - sumokėti J. B. 15 000 litų. Pareiškėjui J. B. yra uždrausta ne tik parduoti, mainyti, dovanoti, tačiau net ir įkeisti jam atitekusį turtą. Pareiškėjas neturės net galimybės kreiptis į banką paskolos, kurią gavęs galėtų sumokėti buvusiai sutuoktinei sutartą sumą. Esant tokiems suvaržymams ir sunkiai turtinei padėčiai, J. B. neteko galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nesudaro prielaidų tinkamai apginti savo turtinius interesus tiek pareiškėjui J. B., tiek sutuoktinei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo J. B. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo pradėta nagrinėti ginčo teisena forma pagal sutuoktinės J. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nagrinėjimo metu, šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių pareiškimu, patvirtinti pateiktą sutartį, todėl buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Teismas perėjo į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos (supaprastinto proceso tvarka).Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniams pateikus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nebekvietė sutuoktinių į teismo posėdį. Įprastai šios kategorijos bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (CPK 540 str.1 d.), nes bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai ją nutraukti. CK 3.54 straipsnio 1 dalyje teismas įpareigojamas imtis priemonių, kad sutuoktiniai susitaikytų. Taip pat teismas turėtų įsitikinti, ar šeima iširo galutinai, išsiaiškinti, ar prašymas paduotas apgalvotai, nepasikarščiavus, ar jis atitinka šalių valią. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2013-11-13 protokoline nutartimi buvo pripažinęs J. B. dalyvavimą būtinu, nors jis ir buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko(42 b. l.).Pažymėtina ir tai, kad teismas, gavęs sutartį, ir esant joje numatytam pareiškėjo nuosavybės teisių laikinam apribojimui, nesiaiškino šios aplinkybės, ar ji neapribos pareiškėjo teisių dėl jam perduodamo santuokinio turto disponavimo. Pareiškime nėra nurodyta, kad sudarant šią sutartį dalyvavo ir jo atstovė. Pareiškimas buvo patenkintas, sutartis patvirtinta, nedalyvaujant ir nekviečiant pareiškėjų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos kategoriją ir į aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos byloje (CPK 376 str.), sprendžia, kad teismas, tvirtindamas sutartį, be kito ko, turėjo įsitikinti, jog šalys suvokia sutarties esmę ir pasekmes.

Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, bet ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent, apeliantas kelia klausimus dėl turto padalijimo įgyvendinimo būdo.

CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, jis pasirašė sutartį, nesuvokęs jos turinio. Tokios sutarties, kuria jis asmeniškai prisiimtų prievolę sumokėti sutuoktinei kompensaciją, esant turto perleidimo draudimui, jis nebūtų pasirašęs. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog patvirtinta sutartis realiai neatitinka nurodomos apelianto valios, pažeidžia jo interesus, yra apribotos jo disponavimo teisės, dėl ko jis negali įvykdyti sutarties.

Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi, teismas, prieš tvirtindamas sutartį, turėjo įsitikinti, kad nėra CK 3.53 str. 4 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių sutartis negali būti tvirtinama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir patvirtino įstatymų reikalavimų neatitinkančią sutartį, kuri neatitinka sutuoktinio valios. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad sutarties sąlygos dėl santuokinio turto padalijimo yra suformuluotos netinkamai, neatitinka jo valios, yra apribotos disponavimo teisės, dėl ko jis negali įvykdyti sutarties sąlygų, o teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinio valia, dėl sutarties sąlygų kilo ginčas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014vasario 18 d. sprendimu patvirtinta sutuoktinių J. B. ir J. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių sutartinės valios, esmingai pažeidžia sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą sprendžiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas.

Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas – šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi įstatymo, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, realizuoja jam suteiktą teisę skųsti neįsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apylinkės teismo sprendimas, nepaisant to, kad santuokos nutraukimo sutartis bendru sutarimu ir buvo pasirašyta bei skundžiamu sprendimu patvirtinta, tačiau, pasak apelianto, sutarties nuostatos ir jose įtvirtintos pasekmės neatitinka jo tikrosios valios ir realizavimo galimybių, pažeidžia sutuoktinio interesus, tuo pačiu neatitinka ir įstatymo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str.1 d.4p.,327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d).

.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Joniškio rajono apylinkės teismui.