- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-162-245-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00095-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. A., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
- Nukentėjusysis
- A. A. B.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-162-245-2014
2014 m. kovo 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajam A. A., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam A. A. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams; iš A. A. priteista nukentėjusiajam A. A. B.: 652 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1100 Lt proceso išlaidų už advokato paslaugas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 21 d., apie 13.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, prie lifto kabinos, tyčia sudavė kumščiu į veidą A. A. B., kuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nepadarė A. A. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi prieštaringais nukentėjusiojo A. A. B. parodymais, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jis parodė, kad įvykio aplinkybes gali patvirtinti to paties namo kaimynės – J. L. ir D. Š.. Liudytoja J. L. parodė, kad konflikto dieną nukentėjusiojo lūpa nebuvo prakirsta, ji sutiko jį agresyvų lauke, jis sakė, kad buvo sumuštas kaimyno iš ketvirto aukšto, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, tačiau sumušimo žymių matyti nebuvo. Ši liudytoja A. A. B. apibūdino kaip konfliktišką asmenį. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad A. A. B. į teisėsaugos organus dėl sumušimo kreipėsi tik po 7 dienų, tai yra 2012-12-28, nors teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į Žaliakalnio PK nuvažiavo iš karto po įvykio 2012-12-21. A. A. B. apžiūrėjusi specialistė S. B. patvirtino, kad apžiūra įvyko 2012 m. sausio 8 d., praėjus kuriam laikui po konflikto, kad jam buvo padaryta žaizda viršutinės lūpos vidinėje pusėje galimai jo nurodytu laiku, kad muštinė žaizda gavosi dėl lūpos atsitrenkimo į dantis. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, kad A. A. B. lipdamas iš lifto ir stumdamas nuteistąjį, sudavė smūgį į krūtinę, o nuteistasis galėjo jam suduoti pakelta ranka į veidą, norėdamas apsiginti, kadangi toks nukentėjusiojo elgesys jam buvo netikėtas. Tačiau nukentėjusysis tęsė savo agresyvų išpuolį, kojomis spardydamas nuteistąjį ir šaukdamas „gal dar nori“. Tuo metu laiptinėje nieko nebuvo. Išsigandęs kaimyno išpuolio, apeliantas išbėgo į lauką. Nuteistasis nurodo, kad A. A. B. jį užgaulioja jau kurį laiką, pastoviai kabinėjasi prie visų kaimynų, viskuo nepatenkintas, yra neprognozuojama asmenybė, rašo skundus policijai. Todėl dėl įvykusio konflikto kaltas tik jis pats. Nuteistasis tą pačią dieną kreipėsi į policiją, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai. Tačiau ši aplinkybė teismo įvertinta tik kaip kaltinanti nuteistąjį, neįvertinant, kad jokio tikslo su A. A. B. konfliktuoti nuteistasis neturėjo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktuoja su apeliantu jau seniai, ką įrodo pastovus jo elgesys niokojant nuteistojo butą (apliejant vandeniu). Tiriamu atveju apylinkės teismas neįvertino byloje esančių prieštaravimų, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, neobjektyviais ir prieštaringais įrodymais, bylos aplinkybės nustatytos netinkamai. Teismas nesulygino nuteistojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, visiškai nevertino nuoseklių apelianto parodymų, kad smūgis A. A. B. suduotas tik dėl jo paties išpuolio, tai yra veikiau būtinosios ginties atveju. Šios išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos tyčia, dėl ko negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. A. A. B. sužalojimo aplinkybių apeliantas nežino, jo sužaloto nematė, o po konflikto jį mačiusi kaimynė to patvirtinti negalėjo. Jeigu teismas padarytų išvadą, kad visgi sužalojimas jam padarytas dėl nuteistojo veiksmų, tai turėtų būti vertinama kaip būtinosios ginties situacija, kadangi A. A. B. smūgis apeliantui į krūtinę, jo stūmimas į kampą ir bandymas suduoti jam smūgius laikytinas kaip pavojingas kėsinimasis į jo sveikatą, kuris buvo realus ir akivaizdus. Esant fiziniam išpuoliui, nuteistasis būtinosios ginties ribų neperžengė. Todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendį, A. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., paskirti jam atitinkamai bausmę - prie paskirtos laisvės apribojimo 6 mėn. bausmės skirti įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti per 3 mėn. 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, A. A. veiksmus kvalifikavo neteisingai. Kaltinamajame akte buvo nurodyta teisinga jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 str. 1 d., tačiau apylinkės teismas dėl nesuprantamų priežasčių jo veiką perkvalifikavo į BK 140 str. 1 d. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent, kad 2012 m. gruodžio 21 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, prie lifto kabinos, iš lifto kabinos išeinančiam A. A. B. tyčia sudavė kumščiu smūgį į veidą, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu sutrikdydamas ir visuomenės rimtį, tai yra jis buvo kaltinamas padaręs BK 284 str. 1 d. nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. A. veiksmus, tokį savo sprendimą motyvavo formaliai nurodydamas, kad jo veika atitinka BK 140 str. 1 d. kvalifikaciją, kad tarp A. A. ir A. A. B. yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, o smūgio sudavimas nebuvo nukreiptas į viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą. Neaišku, dėl kokių priežasčių iš kaltinimo buvo pašalinta nusikalstamos veikos vieta – viešoji vieta, kadangi akivaizdu, kad daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė būtent ir yra vieša vieta. Šioje byloje nustatyta, kad viešoje vietoje A. A. B. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, taigi, įžūliu elgesiu buvo sutrikdyta viešoji rimtis. A. A. veiksmai nebuvo suderinami su pagarba kitiems namo gyventojams, jis tyčia sudavė smūgį A. A. B. ir tai padarė viešoje vietoje, kur bet kuriuo atveju galėjo atsirasti ir kitų asmenų, todėl negalėjo nesuprasti, kad jo veiksmai pažeidžia viešąją rimtį. Tai, kad tarp A. A. ir A. A. B. yra susiklostę priešiški santykiai, nepaneigia viešosios rimties sutrikdymo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų A. A. veika visiškai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Asmuo pagal BK 284 str. 1 d. netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Nors apylinkės teismas jo veiką perkvalifikavo nepagrįstai, tačiau paskirtoji bausmė yra teisinga, ji nekeistina, tik nuteistajam skirtini įpareigojimai, vadovaujantis BK 48 str. nuostatomis. Laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, be to, teismas privalomai turi paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. BK 48 str. 4, 5 ir 6 dalys nesuteikia teismui teisės neskirti nuteistajam draudimų ir (ar) įpareigojimų, kuriuos pagal BK 48 str. 3 d. jis privalo vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti; prokurorė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusysis palaikė prokuratūros apeliacinį skundą.
Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo
Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija jo atžvilgiu priimtą Kauno apylinkės teismo 2013-11-06 apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. A. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl A. A. kaltės nežymiai sutrikdžius A. A. B. sveikatą.
Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui kaltinant A. A. pagal BK 284 str. 1 d., tačiau apylinkės teisme jo nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nenustačius, kad panaudojus A. A. B. atžvilgiu fizinį smurtą ir tuo sukėlus jam nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl apelianto veiksmų atitikimo BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai.
BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), o tai šioje byloje nenuginčijamai nustatyta nukentėjusiojo A. A. B., liudytojos J. L. parodymais, specialisto išvada Nr. G74/13(02), kita rašytine bylos medžiaga. Nors A. A. savo kaltės dėl A. A. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, tačiau tai, kad jis 2012 m. gruodžio 21 d., apie 13.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, prie lifto kabinos, tyčia sudavė kumščiu į veidą A. A. B., nustatyta liudytojos J. L. parodymais, kuri matė kaimyną A. A. B., išėjusi iš namo rūsio, kuris jai skundėsi, kad jį sumušė kaimynas iš ketvirto aukšto. Nukentėjusiajam buvo nuskeltas danties kampas. Liudytoja ant jo veido sumušimo žymių nepastebėjo. Nukentėjusysis A. A. B. teisme parodė, kad A. A. jam trenkė vieną smūgį į veidą, prakirto lūpą ir nuskėlė priekinį dantį. Specialisto išvadoje Nr. G74/13(02) konstatuota, jog A. A. B. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimas galimai tiriamojo nurodytu laiku atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 13-14). Teismo posėdžio metu specialistė paaiškino duotą išvadą, kad A. A. B. buvo apžiūrėtas ne tą pačią dieną, tačiau į apžiūrą jis atsinešė medicininių dokumentų išrašus, todėl jo sužalojimo mechanizmas abejonių nekelia. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad A. A. B. kreipėsi į medikus 2012-12-21, objektyviai nustatyta viršutinės lūpos kirstinė žaizda, kuri susiūta, apžiūros metu nustatyta, kad nuskeltas priekinis dantis (t. 1, b. l. 11, 12). Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariate užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2012-12-21 14.44 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš namų į Kauno klinikas pristatytas A. A. B., kuris nurodė, kad buvo sužalotas kaimyno konflikto metu. Nustatyta žaizda lūpoje, suteikus medicinos pagalbą jis išleistas į namus. Liudytoja D. Š. teisme apklausta nebuvo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausoje ji parodė, kad nieko apie A. A. B. sužalojimą pasakyti negali, nes paties incidento nematė, o liudytojos J. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teisme, kad jai A. A. B. sakė, jog buvo sumuštas kaimyno A. A.. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis A. A. B. į teisėsaugos organus dėl sumušimo kreipėsi tik po 7 dienų, tai yra 2012-12-28, nepaneigia nuteistojo A. A. kaltės dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nežymiai, kadangi į medikus A. A. B. kreipėsi tą pačią dieną, kai buvo sužalotas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto veiksmus pagal kilusius padarinius, kadangi BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių - fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus jo sužalojimo ar susargdinimo mušant ar kitaip smurtaujant, kas šioje byloje nustatyta. Konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtino, kad A. A. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėties požymius.
Apeliantas ginasi tuo, kad jis neturėjo tyčios nežymiai sutrikdyti A. A. B. sveikatą, kad jis pats gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad būtinosios ginties sąlygų A. A. veiksmuose nėra. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Tiriamu atveju nenustatyta, kad A. A. B. pavojingai kėsinosi tyčia sužaloti A. A. ar kaip kitaip agresyviai kėsinosi į jo sveikatą ar nuosavybę, taigi, nenustatyta situacija, nuo kurios jis turėjo gintis, jam nepadaryti jokie kūno sužalojimai. Jokių oficialių A. A. sužalojimus patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Todėl net ir įvertinus tai, kad incidento metu galėjo būti sužalotas ir nuteistasis, tačiau nesant tai patvirtinančių duomenų, baudžiamosios atsakomybės klausimas A. A. B. keliamas negali būti. Dėl A. A. pareiškimo Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui dėl A. A. B. sumušimo ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, kadangi BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo pareiškimą teismui (t. 1, b. l. 37). Pats A. A. privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė.
Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas vadovavosi prieštaringais nukentėjusiojo A. A. B. parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų visumos pagrindu padarė teisingą išvadą, kad A. A. atlikti veiksmai A. A. B. atžvilgiu atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėties požymius, todėl pagrindo išteisinti A. A. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra.
Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendį, perkvalifikuoti A. A. nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., kadangi jo nusikalstami veiksmai kaip nežymus A. A. B. sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai pašalino iš A. A. nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybę, kad jis savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį.
Pagal BK 284 straipsnio prasmę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (šio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009) įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan., atliktas viešoje vietoje. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2011). Tiriamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo. A. A. veiksmai – smūgio sudavimas iš lifto kabinos išeinančiam konkrečiam asmeniui A. A. B. nelaikytinas viešosios tvarkos pažeidimu, kadangi tokiais kaltininko veiksmais nebuvo sutrikdyta kitų žmonių rimtis ar pademonstruota nepagarba aplinkiniams, nepažeista kitų asmenų teisė į normalią aplinką. Ir nors gyvenamojo namo laiptinė laikytina vieša vieta (joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų asmenų, nes patekimas į ją nėra ribojamas), tačiau nesant padarinių (nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka), BK 284 str. 1 d. nusikalstama veika neinkriminuojama.
Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tačiau visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamoje byloje kaltininko veiksmai nebuvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje, niekas, išskyrus A. A. B., nepasijuto nesaugiai, aplink nebuvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), nuteistojo veiksmai buvo trumpalaikiai (vienas smūgis kumščiu į veidą), dėl jų nebuvo nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala nėra žymi, kaltininko veiksmai nebuvo demonstratyviai agresyvūs, nebuvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, be to, veika padaryta vieno asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp A. A. ir A. A. B. yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, o nuteistojo smūgio sudavimas nebuvo nukreiptas į viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą. Nuteistojo A. A. nusikalstami veiksmai yra priešiškų santykių su nukentėjusiuoju praeityje rezultatas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos nei apylinkės teismo padaryta išvados dėl A. A. veiksmų kvalifikacijos. Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, Kauno apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendyje padarytos išvados dėl A. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 1 d. yra atitinkančios faktines bylos aplinkybes, todėl perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., kaip kad prašoma prokuratūros apeliaciniame skunde, jokio pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo paskirtoji bausmė A. A. nekeistina. Todėl daroma išvada, kad nuteistojo A. A. ir prokuratūros apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl jie atmetami, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. A. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.