- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-310-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. P., T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybiniam
- Advokatai
- Alfredas Besusparis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovams A. P. ir T. R., jų atstovui advokatui Alfredui Besuspariui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir T. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-644/2009 pagal ieškovų A. P. ir T. R. ieškinius atsakovui Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui dėl darbo sutartimi sutarto darbo užmokesčio nepilno išmokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. R. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.145-147) prašė pripažinti negaliojančiu 2008-11-26 LVŽŽTC darbuotojų susirinkimą renkant atstovus į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, pripažinti neteisėta LVŽŽTC darbo ginčų nagrinėjimo komisiją bei jos 2008-12-03 nutarimą Nr. 7A-76 atmesti ieškovės skundą, įpareigoti atsakovo Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro direktorių: priimti įsakymą išmokėti ieškovei priklausantį visą darbo užmokestį - priedą prie atlyginimo už 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. po 1240 Lt, viso - 3720 Lt; įsakymą dėl darbo sutartimi sulygtų priedų mokėjimo priimti iki finansinių metų pradžios.
Ieškovas A. P. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.148-150) prašė pripažinti negaliojančiu 2008-11-26 LVŽŽTC darbuotojų susirinkimą renkant atstovus į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, pripažinti neteisėta LVŽŽTC darbo ginčų nagrinėjimo komisiją bei jos 2008-12-03 nutarimą 7A-76, pripažinti neteisėtu 2008-12-03 LVŽŽTC Darbo ginčų nagrinėjimo komisijos nutarimą atmesti jo prašymą, taip pat įpareigoti atsakovo Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro direktorių: priimti įsakymą išmokėti ieškovui priklausantį visą darbo užmokestį - priedą prie atlyginimo už 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. po 1934 Lt, viso - 5702 Lt; įsakymą dėl darbo sutartimi sulygtų priedų mokėjimo priimti iki finansinių metų pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2009-10-26 sprendimu (t.1, b.l.178-181) ieškovų ieškinius atmetė, priteisė iš ieškovų po 8,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo A. P. ir atsakovo yra sudaryta 2004-08-02 darbo sutartis Nr. 3P-94, 2007-12-29 darbo sutarties pakeitimas, kuriuo A. P. nustatytas 1934 Lt tarnybinis atlyginimas ir 1934 Lt personalinis priedas (t.1, 74-75). Teismas nustatė, kad tarp ieškovės T. R. ir atsakovo yra sudaryta 1995-02-01 darbo sutartis Nr. 1 bei 2007-12-29 darbo sutarties pakeitimas, kuriuo T. R. nustatytas 1754 Lt tarnybinis atlyginimas ir 1246 Lt personalinis priedas (t.1, b.l.12,26-28). Šių darbo sutarčių pakeitimo teisinis pagrindas – Centro generalinio direktoriaus 2007-12-29 įsakymas Nr. 1P-185, kuriuo ieškovams A. P. ir T. R. buvo nustatyti personaliniai priedai prie tarnybinių atlyginimų - atitinkamai 1934 Lt ir 1246 Lt nuo 2008-01-02 iki 2008-03-31 (t.1, b.l.31). Vėlesniais Centro direktoriaus įsakymais, t.y. 2008-03-31 įsakymu Nr. 1P-46 ir 2008-06-28 įsakymu Nr. 1P-85 A. P. 2008 m. antram ir trečiam ketvirčiams buvo nustatytas 1934 Lt dydžio personalinis priedas prie tarnybinio atlyginimo, o T. R. - 1246 Lt personalinis priedas prie tarnybinio atlyginimo (t.1, b.l.32-33). Darbo sutartys įsakymų pagrindu pakeistos nebuvo. Vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų apmokėjimo tvarkos tobulinimo", teismas nustatė, jog ieškovams personalinis priedas jo galiojimo laikotarpiu nebuvo nei sumažintas, nei panaikintas ir darbdavys įvykdė visus mokestinius įsipareigojimus, susijusius su personalinio priedo mokėjimu, kol galiojo generalinio direktoriaus 2008-06-28 įsakymu Nr. 1P-85 nustatytas personalinis priedas. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511, sekančiam (2008 m. ketvirtam) ketvirčiui priedas nebuvo skiriamas. Teismas nustatė, jog šiuo atveju personalinio priedo paskyrimo terminas buvo pasibaigęs 2008-09-30, todėl atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, skirti ieškovams priedą prie tarnybinio atlyginimo naujam laikotarpiui, t.y. 2008 m. ketvirtam ketvirčiui. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių motyvų atsakovas šių priedų neskyrė. Teismas sprendė, jog atsakovo veiksmai neskirti ieškovams personalinių priedų prie tarnybinių atlyginimų 2008 m. ketvirtam ketvirčiui neprieštaravo galiojantiems įstatymams bei kitiems norminiams aktams, todėl ieškovų ieškinius atmetė kaip nepagrįstus. Kitų ieškovų reikalavimų teismas nevertino ir juos atmetė, kadangi sprendė, jog pripažindamas atsakovo veiksmus neskirti ieškovams personalinių priedų prie tarnybinių atlyginimų 2008 m. ketvirtam ketvirčiui teisėtais, teismas išsprendė ginčą iš esmės, todėl šių reikalavimų išsprendimas neturėtų jokios reikšmės bylos nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.1-2) ieškovai T. R. ir A. P. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškininius reikalavimus šioje byloje patenkinti, dėl šių motyvų:
1) Darbo sutarties 93 str. nurodyta, kad darbdavys (atsakovas) įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Ieškovų su atsakovu sudarytos darbo sutartys buvo keistos: A. P. sutartyje buvo numatyta, kad jam bus mokamas 1934 Lt pagrindinis atlyginimas ir 1934 Lt priedas, o T. R. sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad jai bus mokamas 1754 Lt pagrindinis atlyginimas ir 1246 Lt priedas (Centro direktoriaus įsakymas Nr. 1P-42 dėl A. P. ir Nr. 1P-185 (t.1, b.l.33), kurių pagrindu ir buvo atlikti darbo sutarčių 3 punkto pakeitimai). Taigi, darbdavys įsipareigojo ieškovams mokėti ne abstrakčius Vyriausybės nustatytus priedus, kurie gali kisti ar būti visai nemokami, o konkrečias pinigų sumas, kurios įvardintos piniginiais vienetais;
2) DK 95 str. 3 d. numato, kad sudarant darbo sutartį, numatomos darbo apmokėjimo sąlygos: darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir t.t. Taigi, akivaizdu, jog darbdavys, pasiūlydamas ieškovams darbo užmokesčio sistemą, pasirinko dvinarę, susidedančią iš pagrindinio ir papildomo darbo užmokesčio. Tai neprieštarauja DK 186 str. 2 d. Darbdavys savo įsipareigojimus vykdė iki 2008 m. spalio mėn., kai buvo gautas atsakovo įsakymas dėl priedų išmokėjimo LVŽŽTC darbuotojams, kur A. P. ir T. R. pavardžių nebuvo, o tuo pačiu nebuvo išmokėti ir ieškovams priklausantys priedai;
3) teismas nepagrįstai nurodė, kad darbdavys turi teisę, o ne pareigą mokėti ar nemokėti priedus prie atlyginimo. Darbo sutarties pavadinimas sako, kad darbo sutartis yra sandoris. O sandorį privalo vykdyti abi šalys tinkamai ir pagal sutartyje numatytas sąlygas (CK 6.36 str.). Jeigu sutartyse būtų buvę nurodyta ne konkreti darbo užmokesčio suma, o nurodyta „mokėti priedą Vyriausybės nutarimu nustatyto dydžio...", tada būtų pagrindas laikyti, kad tai darbdavio prerogatyva, nes Vyriausybės 1993-07-08 nutarime Nr. 511 nurodyta, kad biudžetinių įstaigų vadovams suteikiama teisė mokėti priedus prie tarnybinių atlyginimų. Taigi, šiame nutarime nurodyta įstaigos vadovo teisė mokėti priedą prie darbo užmokesčio, kuris nėra numatytas darbo sutartyje. Tuo tarpu ieškovų darbo sutartyse buvo numatyta, kad jiems bus mokami darbo užmokesčiai, susidedantys iš dviejų dalių: pagrindinio darbo užmokesčio ir jo priedų - A. P. 1934 Lt, o T. R. - 1246 Lt. Tai ne Vyriausybės nustatyta tvarka išmokami priedai, o priedai prie pagrindinio darbo užmokesčio, nustatyti dokumente - dviejų šalių susitarime. Todėl tai, kas numatyta sutartyse, mokėti privalu. Todėl teismas nepagrįstai vertino, jog priedai ieškovams turėjo būti nustatinėjami kas ketvirtį, o ne mokami vadovaujantis Darbo sutartimi pastoviai;
4) teismas nepagrįstai nurodė, jog motyvai, dėl kurių atsakovas nemoka ieškovams priedų, yra nesvarbūs. Jeigu priedai būtų mokami Vyriausybės nustatyta tvarka, priedų nemokėjimo motyvai nebūtų svarbūs. Tačiau priedai ieškovams buvo mokami ne Vyriausybės nustatyta tvarka, o Darbo sutartimis sulygtu dydžiu ir tvarka, todėl priedai turėjo būti mokami;
5) teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, nepagrįstai nurodė, kad išsprendė ginčą iš esmės, todėl nėra būtinybės nagrinėti ir kitų ieškovų reikalavimų. Kad Darbo ginčų komisijos sudarymas buvo neteisėtas, posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas, paaiškindamas, jog surinkti į vieną vietą bent pusę visų sąrašuose esančių Centro darbuotojų yra neįmanoma, nes objektai yra išsimėtę po visą Respubliką. Šie paaiškinimai yra neteisingi ir klaidinantys teismą. Įstatymas nenumato jokių išimčių - atstovai į darbo ginčių komisiją renkami visuotiniame darbuotojų susirinkime, kuriame dalyvauja kvalifikuota darbo kolektyvo narių dauguma. Padarius nors vieną darbo ginčo nagrinėjimo grandies pažeidimą, ir pats darbo ginčo nagrinėjimas yra neteisėtas. Todėl teismas privalėjo pripažinti darbo ginčių nagrinėjimo komisijos sudarymą ir jos priimtus sprendimus neteisėtais. Tik tuomet šis darbo ginčas būtų išspręstas iki galo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.7-9) atsakovas Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) Centras yra biudžetinė įstaiga, todėl nustatant darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir personalinius priedus prie tarnybinių atlyginimų, privaloma vadovautis LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo". Šios tvarkos 5.1 punktas suteikia biudžetinių įstaigų vadovams teisę neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų nustatyti vadovo pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams iki 100 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio personalinius priedus, nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Priedas mažinamas arba panaikinamas, jeigu pablogėja tų asmenų darbo rezultatai. Nuo 2008 m. personaliniai priedai prie tarnybinių atlyginimų yra nustatomi ketvirčiui, atsižvelgiant į Centrui darbo užmokesčiui skirtas lėšas. Žemės ūkio ministerija tvirtina Centro metines išlaidų sąmatas, kuriose išlaidos yra skirstomos ketvirčiais, todėl ir Centras išlaidas, tame tarpe ir darbo užmokesčio, planuoja ir skirsto ketvirčiais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams personaliniai priedai jų galiojimo laikotarpiu nebuvo nei sumažinti, nei panaikinti ir darbdavys įvykdė visus mokestinius įsipareigojimus, susijusius su personalinio priedo mokėjimu, kol galiojo generalinio direktoriaus 2008-06-28 įsakymu Nr. 1P-85 nustatyti personaliniai priedai. Šiuo įsakymu A. P. buvo nustatytas 1934 Lt personalinis priedas, o T. R. - 1246 Lt, kurie galiojo nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 įskaitytinai. Pasibaigus personalinių priedų galiojimo terminui, o vadovaudamasis LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511, įstaigos vadovas sekančiam 2008 m. ketvirtam ketvirčiui, t.y. nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31, A. P. ir T. R. personalinių priedų prie tarnybinio atlyginimo nenustatė;
Šalies argumentai
2) ieškovai nepagrįstai teigia, kad Centras nuo 2008-10-01 nemoka jiems priklausančio darbo užmokesčio, nes Centras pagal sulygtą darbo sutartį ir pagal tai, kad 2008-06-28 įsakymu Nr. 1P-85 A. P. ir T. R. nustatyti personaliniai priedai mokami tik iki 2008-09-30, nuo 2008-10-01 moka ieškovams visą nustatytą atlyginimą, t.y. pagal galiojančius teisės aktus maksimalų tarnybinį atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų“. Iš šios normos akivaizdu, kad, sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje, taigi įstatyme nustatomi tam tikri privalomi reikalavimai darbo sutarties turiniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurios 3 punktą darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui sutariamą darbo užmokestį, turi nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt. Vyriausybė nustato minimalią mėnesinę algą (pvz., Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Taigi šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. įvertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad tarp ieškovo A. P. ir atsakovo yra sudaryta 2004-08-02 darbo sutartis Nr. 3P-94. Šalys susitarė, kad darbdavys mokės darbuotojui 1800 lt darbo užmokestį kas mėnesį. 2007-12-29 darbo sutartis šalių valia buvo pakeista, darbo sutartis papildyta 3 punktu, kuriame šalys sulygo, jog A. P. nustatomas 1934 Lt tarnybinis atlyginimas ir 1934 Lt personalinis priedas (t.1, b.l. 29-31, 74-75).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad tarp ieškovės T. R. ir atsakovo yra sudaryta 1995-02-01 darbo sutartis Nr. 1 (1 t. b.l. 12, 26-28). Šalys sutarties sudarymo metu susitarė, kad ieškovė dirbs vyr. žuvininkės pareigose, o darbdavys mokės bazinę algą. 2004 metų nenustatytą dieną darbo sutartis šalių valia buvo pakeista, ją papildant 1.2 p. , kuriame šalys susitarė, kad ieškovės pareigos vyr. specialistė, jai mokamas 1035 lt atlyginimas ir 465 litų priedas, viso kas mėnesį 1500 litų (b.l. 28). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad minima darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo pakeista 2007 12 29, papildyta 3 p., kuriame šalys susitarė, kad R. nustatomas 1754 lt tarnybinis atlyginimas ir 1246 lt personalinis priedas (1 t. b.l. 12, 26-28, 29-31).
Kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis.
Ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo esmė – įpareigoti atsakovą, mokant jiems sulygtą darbo sutartyse padidintą darbo užmokestį, laikytis darbo sutartyje sutartų pakeitimų dėl personalinių priedų mokėjimo.
Kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos darbo sutartyje, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, jas netinkamai įvertino, todėl priimtas skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo išmokėti personalinius priedus darbuotojams naikintinas, kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog personalinių priedų mokėjimas yra atsakovo teisė, bet ne pareiga.
DK 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nurodytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, kolegija daro išvadą, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Taigi darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje kinta, taikytini LR DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų atlyginimų priedų mokėjimas yra šalių buvo sulygtas ir įtvirtintas sudarytoje darbo sutartyje, todėl jų mažinimas ar nemokėjimas yra darbo sutarties nuostatų keitimas ir turi būti derinamas su darbuotojais. atsakovui to nepadarius, laikytina, kad jis pažeidė ieškovų darbo sutarties sąlygas ir yra įpareigotinas išmokėti darbuotojams jų reikalaujamas sumas už 2008 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovų reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2008-11-26 LVŽŽTC darbuotojų susirinkimą renkant atstovus į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, taip pat pripažinti neteisėta LVŽŽTC darbo ginčų nagrinėjimo komisiją bei jos 2008-12-03 nutarimą Nr. 7A-76 atmesti ieškovų skundus. Darbo ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo procedūros nėra nagrinėjamoje byloje darbo ginčo dalykas, o šios komisijos priimti nutarimai yra sudaro teisine prielaidas asmeniui kreiptis su ieškiniu į teismą (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p., LR DK 295 str. 2 d.). Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovų reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovą priimti įsakymus dėl personalinių priedų išmokėjimo už 2008 metų spalio lapkričio ir gruodžio mėnesius, kadangi šių priedų mokėjimas buvo aptartas šalių pakeistose darbo sutartyse.
Patenkinus dalinai apeliacinius skundus ir priteisus ieškovų reikalaujamas sumas, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis (LR CPK 93 str.), taip pat išlaidos turėtos procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u sprendži a:
Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų A. P. ir T. R. reikalavimai išmokėti ieškovams priklausantį personalinį priedą prie atlyginimo už 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, panaikinti.
Priimti byloje naują sprendimą.
Įpareigoti Lietuvos Valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės Tyrimų centrą (į.k.191715969) išmokėti T. R. (a.k(duomenys neskelbtini) personalinį priedą prie atlyginimo už 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. po 1246 lt kas mėnesį, viso 3738 lt (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis litus).
Įpareigoti Lietuvos Valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės Tyrimų centrą (į.k.191715969) išmokėti A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) personalinį priedą prie atlyginimo už 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. po 1934 Lt, viso - 5702 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus du litus).
Priteisti valstybei iš Lietuvos Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės Tyrimų centro (į.k.191715969) 16, 10 lt (šešiolika litų ir 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 283,20 lt(du šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 20 centų) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.