Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006 m. liepos 19 d. nutarimu V. P. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 75 litų bauda ir pažeidimas įvertintas l balu, nes jis 2006 m. liepos 11 d., apie 19 val. 20 min., Šiaulių aplinkkelio 6 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 175.1 punktą, važiavo automobiliu 105 km/h greičiu, kai nustatytas leistinas iki 90 km/h greitis, t.y. viršijo leistiną greitį 15 km/h.

II.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas atmestinas. Nutartyje nurodyta, kad automobilio greitis buvo matuojamas matuokliu „Traffi Patrol“, kurio metrologinė patikra galioja iki 2006 m. gruodžio 1 d., t. y. jis turėjo galiojančią patikrą ir buvo tinkamas naudoti. Šio prietaiso galimos paklaidos – 2km/h iki l00 km/h ir +–2 % virš l00 km/h. Taigi, net ir atsižvelgus į galimą greičio matavimo paklaidą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimas nesikeistų.

Konstatuota, jog policijos pareigūnai, pateikdami tik užfiksuoto greičio ir atstumo duomenis, pažeidimo nepadarė, nes, būtent, tokias galimybes turi panaudotas greičio matavimo prietaisas. Teismas atmetė argumentą, kad policijos pareigūnas nepateikė įrodymų dėl kaltumo, nes nebuvo duomenų, jog tai jo automobilio greitis. Iš apklausto liudytoju policijos darbuotojo T. Baranausko parodymų ir jo tarnybinio pranešimo, rašyto tuojau po įvykio, matyti, kad greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas pažeidėjo automobilio greitis, kuris buvo 105 km/h. Analogiški parodymai yra užfiksuoti ir policijos pareigūno D. Rimšos tarnybiniame pranešime. Šiuos policijos darbuotojų parodymus teismas priimdamas kaip objektyvius ir atitinkančius tiesą, pripažino, jog policijos darbuotojų parodymais, taip pat surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir yra įrodomas padarytas teisės pažeidimas ir šių įrodymų pakanka, kad būtų galima konstatuoti teisės pažeidimą. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta V. P. , kuri nurodė, kad važiavo kartu su savo vyru ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje bei prieš sustabdant ji matė, jog automobilio greičio spidometras rodė greitį iki l00 km/h. Šiuos parodymus teismas įvertino kritiškai keliais aspektais - sėdint priekinėje keleivio sėdynėje ir žiūrint į spidometrą tikslių parodymų matyti neįmanoma, nes žiūrima iš dešinės pusės, susidaro įspūdis, jog automobilis važiuoja mažesniu greičiu, taip pat neaišku, kada automobilis važiavo liudytojos nurodytu greičiu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, greitis buvo užfiksuotas prieš 531 m. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja V. P. yra administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens žmona ir akivaizdu, jog yra suinteresuota kuo palankesne bylos baigtimi. Teismas atmetė kaip nepagrįstą V. P. abejonę dėl greičio matavimo prietaiso tikslumo dėl labai karšto oro, nes „Traffi Patrol“ greičio matuoklio naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tokiu atveju greičio matavimo prietaisas užblokuojamas ir jo neįmanoma panaudoti.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, parenkant nuobaudos dydį teisingai įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimai. Paskirtąją administracinę nuobaudą pagal byloje pateiktus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Kiti teiginiai, kad policijos pareigūnai nusižengė tarnybinei etikai, nes dirbo neviešai, kad motociklus buvo pastatę ne ant kelio, jog vienas iš policininkų nedėvėjo kepurės, neturi įtakos teisės pažeidimo užfiksavimui ir teismas nesprendžia policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimų.

III.

Teismas atmetė jo argumentą, kad policijos pareigūnas nepateikė įrodymų dėl jo kaltumo, nes nebuvo įrodymų, jog jo automobilio greitis, motyvuodamas, kad tai įrodo apklausto liudytoju policijos darbuotojo T. Baranausko parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, rašytas tuoj po įvykio, taip pat policijos pareigūno D. Rimšos tarnybinis pranešimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad jo naudai liudijusi V. P. , kaip žmona, teikdama teismui parodymus akivaizdžiai suinteresuota kuo palankesne bylos baigtimi. Jo įsitikinimu, toks išankstinis teismo nusistatymas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, todėl vienų liudytojų parodymai negali būti laikomi svaresniais už kitų vien dėl to, kad liudytojai yra pareigūnai. Be to, pažymėtina, kad jam nepalankiai liudiję policijos darbuotojai taip pat yra suinteresuoti kuo palankesne bylos baigtimi, ir teismas, nors ir turėjo į tai atsižvelgti, savo nutartyje apie tai dėl nežinomų priežasčių neužsimena. Nepagrįstu laikytinas ir teismo argumentas, kad greičio matavimui naudotas prietaisas neturi techninių galimybių užfiksuoti greičio matavimo laiką ir išsaugoti automobilio atvaizdą, todėl greičio viršijimui įrodyti pakanka tai tvirtinančio prietaisą naudojusių asmenų komentaro. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnis nustato, kad pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tenka pareiga surinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje. Vargu ar šių pareigūnų paaiškinimai savaime yra įrodymai, juo labiau, kad jam teisme paprašius pagrįsti savo teiginius faktiniais vaizdo, garso ar kitokiais įrodymais, šie asmenys to padaryti nesugebėjo. Taip pat pažymėtina, kad nesant ir nereikalaujant objektyvių įrodymų, kad prietaiso parodytas greitis ir atstumas yra konkretaus automobilio, kurio vairuotojui inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas, reali tampa šį prietaisą naudojančių pareigūnų piktnaudžiavimo grėsmė. Abejotiną tokių „įrodymų“ vertę netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad eismo priežiūros pareigūnai šalyje vis plačiau naudoja greitį viršijusio automobilio atvaizdą bei laiką fiksuojančius prietaisus.

2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 20 straipsniu, kuris apibrėžia auklėjamąją baudos funkciją. Norėtų pabrėžti, kad jam visiškai suprantama kelių eismo dalyvių auklėjimo būtinybė šalyje esant tokiam dideliam avaringumui, tačiau norėtų atkreipti dėmesį į savo ilgametį (20 metų) vairavimo stažą, per kurį nebaustas administracinėmis nuobaudomis ir abejotina ar jam reikalinga taikyti šias auklėjimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniame skunde pateiktasis prašymas netenkinamas ir apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kurios išplaukė iš byloje surinktųjų įrodymų įvertinimo. Pagal ATPK 256 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas bei šiuo dokumentu apibrėžiamas nagrinėjimo dalykas. ATPK 259 ir 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Visa tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta teismo išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Kaip matyti iš teismo nutarties, nagrinėjant bylą visi pareiškėjo argumentai buvo išanalizuoti ir padarytos išvados. Pripažinta, kad jo paminėti duomenų trūkumai ar pareigūnų neetiški veiksmai negali būti priežastimi jį atleisti nuo atsakomybės, kad tai nėra aplinkybės, šalinančios atsakomybę. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir apeliantas teisingai akcentavo, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Todėl apygardos administracinis teismas neatsitiktinai liudytojais apklausė pareigūnus, užfiksavusius pažeidimą, ir išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes ir pripažino, kad pakanka pažeidimą užfiksuojančių duomenų ir nepatikėjo apkaltintojo asmens aiškinimais, kad jis negalėjo viršyti nustatyto tame ruože greičio. Beje, byloje nėra nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie paneigtų byloje surinktus duomenis ar parodytų jų analizės prieštaringumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.