- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-65-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07983-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus Vartų klubas“
- Ieškovas
- Robertos
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus Vartų klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Robertos Malinauskaitės ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus Vartų klubas“ dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių kompensacijų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteiti iš atsakovo 1 186,67 Lt darbo užmokesčio už 2010 metų liepos mėnesį, 1 695,20 Lt už nepanaudotas atostogas, išeitinę kompensaciją – 7 652,83 Lt, 5 816,80 Lt įsiskolinimą iki 2010-07-01; iš viso 13 469,63 Lt. Taip pat prašė išieškojimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose, kuriuose atsakovas turi sąskaitas, bei įmonės kasoje. Jei piniginių lėšų nebūtų – pavesti antstoliui surasti aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovo turtą.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-08-05 nutartimi ieškovės Robertos Malinauskaitės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; areštavo atsakovui UAB „Vilniaus Vartų klubas“ priklausančias piniginės lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 13 469,63 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieškove Roberta Malinauskaite ir atsakovo UAB „Vilniaus Vartų klubas“ darbuotojais. Teismas konstatavo, jog pagal teismų praktiką grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė yra fizinis asmuo, o tokiam asmeniui reikalavimo suma yra gana ženkli. Iš ieškinio ir priedų matyti, kad ieškovė reikalavimus grindžia darbo teisiniai santykiais. Todėl teismas padarė, kad yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nusprendus, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi prašo ją pakeisti, nustatant, jog pareikšto reikalavimo ribose yra areštuojamas bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar nepakankant – piniginės lėšos, iš areštuoto turto lėšų leidžiant bendrovei atsiskaityti su valstybės biudžetu, ieškove ir kitais bendrovės darbuotojais. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė suformuotą teismų praktiką – vertinant reikalavimo sumą turi būti atsižvelgiama, ar ši suma didelė atsakovui; iš pridedamo balanso matyti, kad bendrovei pareikšto reikalavimo suma nėra didelė, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad piniginių lėšų areštas gali suvaržyti juridinio asmens veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog skundas paduotas pasibaigus apskundimo terminui ir turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nepagrįstai atsakovo teiginiai apie gerą jo turtinę padėtį, nes realiai atsakovas turto neturi, iš pateikto balanso nematyti, koks turtas apskaitomas ir ar įmanomas to turto realizavimas. Antstolis G. Badikonis neturėjo galimybės apžiūrėti įmonės turto, įvertinti jo būklę ir nustatyti tikrąją vertę, todėl buvo areštuotas visas atsakovo buhalterės pateiktame sąraše nurodytas kilnojamasis turtas. Įmonės kasoje pinigų likutis buvo 166,10 Lt; nekilnojamojo turto įmonė neturi. Atsižvelgiant į visas aplinkybes akivaizdu, kad yra pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pagal CPK 334 str. atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Skundžiama nutartis priimta 2010-08-05, todėl tikėtina, kad teismo siųstą nutarties egzempliorių apeliantas gavo 2010-08-10, kaip pats ir nurodo. Nutarties apskundimo terminą teismas skaičiavo nuo teismo siųsto nutarties nuorašo įteikimo dienos, todėl neturėdamas ieškovės su atskiruoju skundu pateikiamų duomenų, kad skundžiama nutartis atsakovui įteikta anksčiau – 2010-08-06, atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal turėtus duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą, grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, tačiau kolegija nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumu.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Taigi, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas turėjo vertinti, ar reikalavimo suma didelė atsakovui. Įrodinėdamas savo gerą turtinę padėtį apeliantas su atskiruoju skundu pateikė balansą (b.l. 5), tačiau nėra pateiktas paaiškinamasis raštas, iš ko susideda turtas, negalima spręsti dėl jo likvidumo esant būtinybei, nėra pateikta pelno nuostolių ataskaita, todėl vien iš pateikto balanso kolegija negali daryti išvados apie gerą apelianto turtinę padėtį. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl 13 469,63 Lt priteisimo kyla iš darbo teisinių santykių. Tokia reikalavimo suma atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ypatingą pobūdį (darbo byla, kurioje teismo vaidmuo aktyvus (CPK 414 str.), į pateiktą apelianto balansą, į su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus kasos knygos duomenis, ilgalaikio turto sąrašą, antstolių informacinės sistemos išrašą, laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymo rizika objektyviai padidėja.
CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Todėl kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies nukrypo nuo teismų praktikos bei nesilaikė ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų nurodydamas, kad areštuojamos atsakovui UAB „Vilniaus Vartų klubas“ priklausančios piniginės lėšos, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bendrai 13 469,63 Lt sumai, kas sudarytų pagrindą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į faktines aplinkybes - jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi, antstolis faktiškai areštavo tik kasoje buvusias lėšas 166,10 Lt sumai bei areštavo kilnojamąjį turtą, todėl kolegija sprendžia, jog esant tokiai faktinei situacijai nebetikslinga pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą pirmiausiai areštuojant turtą, o tik jo nesant pinigines lėšas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas skundžiamą 2010-08-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (atsakovo) UAB „Vilniaus Vartų klubas“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 7,15 Lt (b.l. 40) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Vartų klubas“ 7,15 Lt (septynis litus, 15 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).