Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. 2VP-8125-769/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
2VP-8125-769/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04923-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Suinteresuotas asmuo
S. V., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-8125-769/2019Proceso Nr. 2-06-3-04923-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys S. V. (S. V.), uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, kuriuo prašo priimti nutartį, leidžiančią antstoliui kartu su turto vertintoju įeiti į S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą, bendras plotas 54,47 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu nustatyti areštuoto turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias ir kitas patalpas. Patekimo į gyvenamąsias ir kitas patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas (CPK 615 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas vykdymo proceso dalyvis privalo vykdyti antstolio reikalavimus, bendradarbiauti su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais. Be to, CPK 681 straipsnis numato, jog antstolis areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog turto vertintojas turi teisę patikrinti vertinamą turtą, fizinę jo būklę, teises į vertinamą turtą, nuosavybės teisių apribojimus ir kitas turto charakteristikas, reikšmingas turto vertei nustatyti. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad teismo leidimas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas yra kraštutinė priemonė, galinti būti vykdoma priverstine tvarka, taikoma tais atvejais, kai tai yra būtina išieškojimui vykdyti, o patalpose gyvenantys asmenys neduoda sutikimo šių patalpų apžiūrėti. CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo nutartis priimama tada, kai antstolis yra išnaudojęs visas galimybes patekti į skolininko būstą netaikant prievartinio pobūdžio veiksmų, t. y. esant aiškiam skolininko ar kitų patalpoje gyvenančių asmenų atsisakymui vykdyti antstolio reikalavimą dėl leidimo patekti į gyvenamąjį būstą.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03077 nustatyta, kad ji pradėta vykdyti pagal 2015 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9081-512/2015 dėl 633,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. V. uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai (pradinė išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „4finance“); 2018 m. spalio 22 d. turto arešto aktu Nr. S1c-87814 areštuotas skolininkui S. V. priklausantis butas, bendras plotas 54,47 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 75-77). 2019 m. kovo 14 d. antstolio padėjėjo patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. S1d-29993 skolininkui priklausančio turto vertinimą pavesta atlikti UAB „Lituka“ ir Ko, skolininkas įpareigotas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo turto vertintojui pateikti visą informaciją, dokumentus, reikalingus nekilnojamo turto vertei nustatyti (v.b.l. 128). 2019 m. gegužės 22 d. antstolio kontoroje gautas turto vertintojo pranešimas, kad apžiūrėti turto neturi galimybės, todėl negali nustatyti turto rinkos vertės (v.b.l. 137). Vykdomojoje byloje duomenų, kad skolininkas būtų pranešęs antstoliui ar paskirtam turto vertintojui apie galimą turto apžiūros laiką ar sudaręs sąlygas apžiūrėti gyvenamąjį namą, nėra.

Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su raginimu įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu, su sąskaitos, į kurią turi būti sumokėta skola, nurodymu siųstas skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžintas antstoliui neįteiktas (v. b. l. 13); taip pat matyti, jog vykdymo procese skolininkui siųsti dokumentai grąžinti antstoliui neįteikti (v. b. l. 43,48, 63, 95, 97, 99, 102, 125, 130, 135, 146), - duomenų apie tai, jog skolininkas buvo faktiškai informuotas apie tai, jog jis turi pateikti turto vertintojui visą informaciją ir dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertei nustatyti, nėra; nėra aišku, ar skolininkui yra iš viso žinoma apie jo atžvilgiu antstolio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad skolininkas į uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ sąskaitą 2019 m, gegužės 20 d. sumokėjo 80 Eur, 2019 m. gegužės 3 d. – 160 Eur (v. b. l. 139-140), kas taip pat suteikia teismui pagrindo manyti, kad skolininkui apie antstolio kontoroje jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą gali būti nežinoma.

Paminėtina ir tai, kad prašymą nukreipti išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą pateikė bendrovė „Gelvora“, nors iš vykdomosios bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti, kada ir kokiu pagrindu pradinė išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ buvo pakeista naująja išieškotoja uždarąja akcine bendrove „Gelvora“.

Be to, CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Vykdomoji byla yra pradėta dėl 633,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininko, duomenų apie kitų antstolių prisijungimą vykdomojoje byloje nėra. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolio kontoroje 2015 m. rugsėjo 4 d. (v. b. l. 2-3). Areštuotą butą skolininkas įgijo 2018 m. birželio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu (v. b. l. 79-82, 85-86). Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad areštuotas butas yra skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, ir skolininkas nepateikė antstoliui duomenų, nurodytų CPK 663 straipsnio 1 dalyje, tačiau, kaip aptarta aukščiau, skolininkas dalį įsiskolinimo yra padengęs, sumokėdamas šią sumą tiesiogiai išieškotojai, taigi, išieškotina suma nėra didelė (byloje esančiais duomenimis skolininkas sumokėjo 240 Eur, todėl jo skola siekia 393,31 Eur bei vykdymo išlaidos), byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog iš skolininko negalėtų būti išieškota visa suma neišieškant iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, jog antstolio siųsti dokumentai faktiškai skolininkui įteikti nebuvo; įvertinus tą aplinkybę, jog skolininkas bendradarbiauja su išieškotoja, apmokėdamas dalį skolos; nesant duomenų, jog antstolis būtų išnaudojęs visas galimybes įteikti dokumentus skolininkui, informuoti jį apie vykdymo procesą per skolininko tėvą ir/ar sutuoktinę,- teigti, kad skolininkas neduoda sutikimo antstoliui patekti į skolininkui priklausančias patalpas, nėra pagrindo, todėl antstolio prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniu, 593 straipsniu, 615 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąją bylą Nr. 0010/15/03077.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rasa Augustė