- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- Iv-4172-484/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, susipažinusi su S. P., atstovaujančio J. P. pagal Kupiškio rajono notarų biuro 2010-11-11 išduotą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P., atstovaujantis J. P. pagal Kupiškio rajono notarų biuro 2010-11-11 išduotą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti iš naujo jo 2010-07-27 prašymą
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostata, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gali nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas siekia gauti valstybinės žemės sklypo valdytojo sutikimą iki 2 m sumažinti rekonstruojamo ūkinio pastato atstumą nuo valstybinės žemės sklypo ribos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01-07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo pastaboje nustatyta, kad minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardintų pastatų, t.y. gyvenamojo (vieno, dviejų butų) namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato, šiltnamio, sodo namo ir kitų negyvenamųjų pastatų, iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas. Analogiškos nuostatos buvo išdėstytos ir iki 2010-09-30 galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.01-07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184.
Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo patikėtinio teises pagal Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. įgyvendina Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-08-17 raštas „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. V5-199, laikytinas valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios institucijos (patikėtinio) atsisakymas duoti sutikimą sumažinti rekonstruojamo ūkinio pastato atstumą nuo valstybinės žemės sklypo ribos. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama teritorinio padalinio, nagrinėjamu atveju veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, gindama valstybės nuosavybės teises į žemę. Todėl tarp pareiškėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 konstatavo, kad „civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti“.
Dėl nurodytų priežasčių bei atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, S. P., atstovaujančio J. P. pagal įgaliojimą, skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
atsisakyti priimti S. P., atstovaujančio J. P. pagal Kupiškio rajono notarų biuro 2010-11-11 išduotą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skundą, kaip nenagrinėtiną teismų. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2010-11-22 sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.