- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-4235-902/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02163-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą V. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims R. K., VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog po tėvo mirties pareiškėjas toliau gyveno tėvui priklausančiame name, juo rūpinosi ir mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjas turi seserį R. K., kuri neprieštaravo, jog pareiškėjas toliau gyventų tėčiui priklausiusiame name ir jį prižiūrėtų. Pareiškėjo motina ir A. S. sutuoktinė E. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno kartu su sūnumi (pareiškėju) V. S.. Pareiškėjas priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, paveldėtu namu jis rūpinasi, moka mokesčius, vykdo visas savininko pareigas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė V. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų faktinį A. S. po mirties turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą išnagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pranešimas apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei nėra gautas, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.
4. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo nustatytu terminu teismui nepateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 142 straipsnyje nustatytos formos atsiliepimo į pareiškimą, tačiau 2022 m. gegužės 13 d. teismą elektroniniu laiško informavo, jog su pareikštu reikalavimu sutinka, nes po tėvų mirties V. S. nuolatos ten gyvena, rūpinasi turto gerove.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1 – 5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Kaip matyti iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. sutuoktinė E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. S. ir suinteresuotas asmuo R. K. yra A. S. vaikai, pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis). Pareiškėjas po tėvo mirties šiuo turtu rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius, tai rodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai/mokėjimus patvirtinantys kvitai, t. y. pareiškėjas tokiu būdu priėmė tėvo palikimą, nors paveldėjimas nebuvo laiku tinkamai įformintas. Iš VĮ Registrų cento Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Suinteresuotas asmuo R. K. sutinka su pareiškėjo pareikštu reikalavimu bei patvirtina faktą, kad po tėvo mirties, brolis priėmė turtą faktiškai jį valdydamas, nes prižiūrėjo ir rūpinosi turtu kaip savo.
7. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku po palikėjo, savo tėvo A. S. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, t.y. ėmė valdyti jį nuosavybės teise. Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų - faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priešingų duomenų į bylą nebuvo surinkta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes pareiškėjas nuo jų sumokėjimo yra atleistas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.