- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- 2YT-7820-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01348-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 22.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui po M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
2. Nurodo, kad pareiškėjas yra M. M., vienintelis įstatyminis įpėdinis, vaikaitis, mirusiojo dukters B. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Turto paveldėjimo byla po M. M. mirties nebuvo užvesta per nustatytą šešių mėnesių terminą. Paaiškino, kad pareiškėjo senelis turėjo žemės, tai patvirtina Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2023 m. balandžio 14 d. „Pažyma apie M. M. nekilnojamąjį turtą“ Nr. R4-1623: turėjo žemės 5 (penkis) ha, gavo žemės ha/Mažažemis 4,48 (keturi, keturiasdešimt aštuonios šimtosios) ha, ir iš viso sudaro 9,48 (devyni, keturiasdešimt aštuonios šimtosios) ha, esančią (duomenys neskelbtini). Mirusysis M. M. buvo nevedęs. Jis turėjo dukrą B. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). ?. ?. dukra B. V. turėjo sūnų – pareiškėją, kuris 2022 metais vasaros metu iš kaimynų sužinojo, jog jo senelis turėjo žemės. Pareiškėjo senelis mirė 1972 m. sausio 9 d., kai pareiškėjui buvo tik 15 metų. Terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą praleido dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Svarbiausia priežastis – turto atsiradimas. Prašo pratęsti terminą palikimui priimti, po senelio M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Atsiliepimas
3. Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. M. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl M. M. palikimui priimti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties įrašą Nr. 1 liudijantis išrašas). Gimimo liudijime esantys duomenys ir Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad palikėjas turėjo dukrą B. V. (M.). Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir gimimo liudijimo duomenimis B. V. turėjo sūnų R. G. – pareiškėją. Mirties įrašą Nr. 11 liudijančio išrašo duomenimis, B. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 19 d. Liudijime Trakų raj. 2-asis notarų biuras pranešė, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nebuvo užvesta.
5. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. M. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
6. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 578 straipsnio 3 dalis). 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
7. 1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). Taigi tuo atveju, jei įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams.
8. Nagrinėjamu atveju palikėjas M. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties teisę paveldėti pirma eile turėjo pareiškėjo motina B. V., kitų pirmos eilės įpėdinių nebuvo, nes daugiau vaikų M. M. neturėjo, vedęs nebuvo. Pareiškėjo motina palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė, paveldėjimo byla po M. M. mirties užvesta nebuvo. Kaip minėta, pagal tuo metu galiojantį civilinį kodeksą, B. V. palikimą turėjo priimti per 6 mėnesius (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus šiam terminui teisė priimti palikimą perėjo paskesnės eilės įpėdiniams, nagrinėjamu atveju – antros eilės įpėdiniui palikėjo vieninteliam vaikaičiui R. G..
9. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas žymiai, tačiau palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pasak pareiškėjo, jis apie galimai palikėjui priklausantį turtą sužinojo iš kitų asmenų 2022 m., todėl tik tada kreipėsi dėl informacijos apie senelio palikimą gavimo (į notarų biurą, Lietuvos centrinį archyvą). Pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis (15 metų), nežinojo, kad galimai egzistuoja paveldimas turtas ir tokiu būdu praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Taigi, visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, šios priežastys yra svarbios ir negali būti vertinamos kaip nerūpestingumas ar nesąžiningumas. Sužinojęs apie galimą senelio turėtą turtą pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į notarų biurą, Lietuvos centrinį valstybė archyvą, rinko reikalingus teismui dokumentus palikimo priėmimo klausimui išspręsti. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas, turėdamas valią priimti palikimą, dėl susiklosčiusių priežasčių, tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareikšta.
10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina ir atnaujina terminą palikimui, atsiradusiam po M. M. mirties, priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.