Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-148-283/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-21
Bylos Nr.: eI3-148-283/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00149-2019-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas: ŽEMĖS ŪKIO KOOPERATYVAS „NAUJIEJI BERNIŪNAI“
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“
Advokatai: Algimantas Kolpertas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-148-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00149-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant: pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ atstovams N. Š. ir Algimantui Kolpertui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Naujieji Berniūnai“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, ir Susisiekimo ministerija) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ (toliau – ir atsakovas, ir ŽŪK „Naujieji Berniūnai“) nuosavybės teise valdomą 1,2739 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdytą 1,2739 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 14 861 Eur;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-194-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,0030 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-194-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdytą 0,0030 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 35 Eur;

5) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. akto Nr. ŽVP-198-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,9402 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

6) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-198-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdytą 0,9402 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 10 923 Eur;

7) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. akto Nr. ŽVP-219-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 1,6780 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

8) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. aktu Nr. ŽVP-219-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdytą 1,6780 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 19 843 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir patvirtino:

1) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 1,2739 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-194-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,0030 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

3) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. akto Nr. ŽVP-198-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,9402 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. akto Nr. ŽVP-219-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 1,6780 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Be to, teismas padarė išvadą, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, registracijos unikalus kodas (duomenys neskelbtini); parengtos 2018 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-03-93KL-8 , 2018 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-36, 2018 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-05-276P ir Nr. 18-05-275P; Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose, kurių Nr. 18-04-149KL-36, Nr. 18-03-93KL-8, Nr. 18-05-276P ir Nr. 18-05-275P, nurodytų atlyginimų sumos, skirtos ŽŪK „Naujieji Berniūnai, pervestos į notaro depozitinę sąskaitą; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. sausio 24 d. priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-195-(1.18.) ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-194-(1.18.), 2019 m. sausio 25 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-198-(1.18.) ir 2019 m. sausio 29 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-219-(1.18.); ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ buvo tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus aktus.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.

Patvirtinus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje – aktų teisėtumą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ valdytus žemės sklypus nustatymo ir dėl atsakovo atsiliepime nurodytų klausimų.

Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimus dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo, pareiškime rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šiems žemės sklypams vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, visuomenės poreikiams paimamuose žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

Susisiekimo ministerija teigė, kad UAB „Inreal“ turto vertintojų R. Š. ir J. J. parengtose Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose, kurių Nr. 18-04-149KL-36, Nr. 18-03-93KL-8, Nr. 18-05-276P ir Nr. 18-05-275P, nurodytos rinkos vertės nustatytos taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau - Metodika). Nurodė, kad žemės sklypų vertinimui taikytas lyginamasis metodas, žemės sklypų rinkos vertes nustatė turto vertintojai, turintys nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Tvirtino, kad UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtos paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios ir laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovo žemės sklypus, o šiose ataskaitose nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžiai ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę (pareiškimo 23-27 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. Juzikis, remdamasis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus dėl 2018 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-03-93KL-8 , 2018 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-04-149KL-36, 2018 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-05-276P ir Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-05-275P nustatytų atlyginimo dydžių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžių nustatymo. Susisiekimo ministerijos atstovas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos yra tinkami įrodymai, pagrindžiantys teisingus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius. Teigė, kad į Žemės paėmimo įstatyme numatytų nuostolių sąrašą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašomi atlyginti nuostoliai nepatenka, ir kaip nepagrįstą vertino atsakovo lūkesčius, kad su jo valdomais žemės sklypais nieko nevyks.

Atsakovas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atsiliepimu į Susisiekimo ministerijos pareiškimą nesutiko su pareiškėjos nurodytais atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiais.

ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atsiliepime pabrėžė, kad paimant žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi gauti teisingą atlyginimą, kuris apima teisingos žemės kainos sumokėjimą ir žalos, pasireiškiančios patirtais nuostoliais ir negautu pelnu, atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad užsiima gyvulių auginimu, pienininkyste, javų auginimu, pareiškėjai priklausantys žemės sklypai naudojami gyvuliams ganyti, javams ir kitoms kultūroms auginti, šie sklypai yra išsidėstę kompaktiškai, atsakovas turi galimybę be jokių kliūčių patekti į visus žemės sklypus, nuginti į pievas gyvulius. Tvirtino, kad žemės sklypų paėmimas iš esmės pablogina atsakovo padėtį, sukelia nepatogumų, dėl ko vykdomoje komercinėje-ūkinėje veikloje patirs nuostolių. Paaiškino, kad Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena atsakovo valdomos žemės teritoriją padalins į dvi 260,15 ha ir 445,22 ha dalis, dėl šios geležinkelio linijos tiesimo bus uždaryti du pagrindiniai keliai, kuriais privažiuojama prie visų laukų, genami galvijai, todėl teks kiekvieną kartą papildomai nuvažiuoti 5,69 km. ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ teigė, kad dėl šių priežasčių ūkis praras ekonominę, vertę ir taps nepatrauklus investuotojams, be to, atsižvelgus į tai, jog per metus vidutiniškai padaromi 3 207 reisai žemės ūkio darbams atlikti, laukų apdirbimui teks priimti vieną darbuotoją, kurio darbo užmokestis sudarys 17 617 Eur per metus, teks papildomai įsigyti traktorių ir priekabą, kurių įsigijimas atsieis 138 500 Eur, patiriamos išlaidos per 50 metų sieks 880 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad bendra nuostolių, patiriamų dėl žemės sklypų paėmimo Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesti, suma sudarys 1 019 360 Eur. Nurodytiems nuostoliams pagrįsti ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ pateikė pažymą „Dėl nuostolių skaičiavimo paimant žemę“, skaičiavimo suvestinę, komercinius pasiūlymus, duomenis iš Oficialiosios statistikos portalo (adresas: https://osp.gov.lt/).

Be to, ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, siekdamas pagrįsti pateiktus duomenis apie atsakovui ateityje kilsiančius nuostolius dėl privažiavimo aplinkkeliais prie žemės ūkio produkcijos auginimui naudojamų žemės sklypų ir 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškimu prašę skirti ekonominę ekspertizę, 2020 m. balandžio 20 d. pateikė UAB „Vertinimo partneriai“ parengtą Konsultaciją (konsultacinio pobūdžio išvados parengimą) dėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimo pokyčio“ (toliau – Konsultacija).

Teismo posėdyje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atstovai N. Š. ir advokatas Algimantas Kolpertas, remdamiesi Konsultacijos išvada apie atsakovo vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos galimą pokytį, prašė papildomai priteisti papildomų 607 000 Eur nuostolių sumą. Atsakovo atstovų tvirtinimu, paimant iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ visuomenės poreikiams žemės sklypus, turi būti atlyginami ir materialiniai praradimai, kurie kils, kai bus nutiesta suprojektuota Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, kadangi dėl šios geležinkelio linijos atsakovo dirbamos žemės bus atskirtos, privažiavimo keliai prie žemės sklypų, liekančių už geležinkelio linijos, palyginus su šiuo metu esančiais, pailgės, todėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, kaip ūkio subjekto, verslo kaina sumažės 607 000 Eur.

Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“, ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais dėl atlyginimų dydžio už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas K. Chrapačas prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos reikalavimus dėl atlyginimo už iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ paimamus žemės sklypus nustatymo.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „LTG Infra“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. AB „LTG Infra“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir remtis atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais.

Pareiškimo reikalavimai dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinamas.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę; žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Susisiekimo ministerija, pagrįsdama prašomų nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, pateikė UAB „Inreal“ turto vertintojų J. J. ir R. Š. parengtas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas.

Pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-149KL-36, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12739/75800 dalies (projektinis Nr. 256(1)-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 6 736 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 8 125 Eur; pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-03-93KL-8, vertinamo nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/13500 dalies (projektinis Nr. 267-2), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 16 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 19 Eur; pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-276P, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9402/26400 dalies (projektinis Nr. 257-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 4 927 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 5 996 Eur; pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-275P, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16780/265000 dalies (projektinis Nr. 254-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 9 867 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 9 976 Eur.

Nagrinėjant bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose, kurių Nr. 18-04-149KL-36, Nr. 18-03-93KL-8, Nr. 18-05-275P ir Nr. 18-05-276P, nurodytomis visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertėmis ir žemės sklypų savininko kitų patirtų nuostolių dydžiais nenustatyta. Atlyginimo dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ priklausiusius žemės sklypus nustatyti, taikant Vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Metodiką; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas parengė UAB „Inreal“ turto vertintojai J. J., kurio nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina 2006 m. birželio 2 d. išduotas pažymėjimas Nr. A000355, ir R. Š., kurios nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina 2009 m. gruodžio 30 d. išduotas pažymėjimas Nr. 000005. ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atsiliepime ir atsakovo atstovai teismo posėdyje nekėlė ginčo dėl UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtose Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose nurodytų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių ir kitų patirtų turtinių netekimų dydžių.

Nustačius, kad UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kurių Nr. 18-04-149KL-36, Nr. 18-03-93KL-8, Nr. 18-05-275P ir Nr. 18-05-276P, Vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jos vertinamos kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti tinkami įrodymai, kuriais grindžiami atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dydžiai. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Minėta, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašymą papildomai priteisti 607 000 Eur nuostolių sumą grindė Konsultacija.

Pagal Konsultacijos dalies „Konsultavimo ypatybės ir metodai“ 1-ąjį punktą, dokumentas parengtas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ užsakymu, siekiant sužinoti šio ūkio subjekto verslo kainos galimus pokyčius, atsiradusius dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės per jo teritoriją nutiesimo, kai iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ paimama dalis žemės ir nepadaromi pravažiavimai esamais keliais. Konsultacijoje nurodyta, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimas pokytis, atsirasiantis dėl „Rail Baltic“ geležinkelio vėžės per atsakovo teritoriją nutiesimo, kai paimama dalis žemės ir nepadaromi privažiavimai esamais keliais, galėtų sudaryti 607 000 Eur.

Susisiekimo ministerija 2020 m. gegužės 7 d. prašyme pateiktuose paaiškinimuose ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašymą dėl papildomų 607 000 Eur dydžio nuostolių atlyginimo vertino kaip nepagrįstą. Pareiškėja, remdamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, jog nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl kokių nors veiklos apribojimų nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Susisiekimo ministerija tvirtino, kad, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, atlyginami tik patirti, o ne būsimi nuostolius. Be to, pareiškėja vertino, kad atsakovo pateikta Konsultacija nėra tinkamas įrodymas, galintis pagrįsti, kad Susisiekimo ministerijos pasitelktų nekilnojamojo turto vertintojų parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos yra ydingos, be to, Konsultacija nėra Vertinimo pagrindų įstatyme nurodyta turto vertinimo ataskaita. Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį, kad kiekviename Konsultacijos lape aiškiai yra nurodyta, kad ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos, ją rengiant nesivadovauta Metodika bei Vertinimo pagrindų įstatymu, Konsultacija tėra konsultacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėja tvirtino, jog, atsižvelgus į tai, jog Konsultacijoje pateiktos išvados nėra paremtos Vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimais, yra realu, kad jose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes subjektyviai pasirinkti vertinimo kriterijai galėjo įtakoti tokiose išvadose nustatytas vertes.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijai atstovaujantis advokatas P. Juzikis palaikė nurodytą pareiškėjos poziciją.

Sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo atlyginti kitus nuostolius, kuriais vertino ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, kaip ūkio subjekto, vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos sumažėjimą 607 000 Eur, remiamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis bei atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Be to, įstatymų leidėjas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, suformuotoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020 pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų savininko ir (ar) naudotojo nuostolių atlyginimo, taikomas nuostolių realumo kriterijus.

Teismas, remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, sprendžia, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nurodyti nuostoliai dėl galimo vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos sumažėjimo nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, o atsižvelgus į Konsultacijos dalį „ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimo pokyčio nustatymą“, sprendžiama, kad išvada dėl verslo kainos sumažėjimo 607 000 Eur yra tikėtino, spėjamojo pobūdžio, kadangi tokio dydžio verslo kainos mažėjimas vertinamas kaip galimas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ reikalavimas papildomai atlyginti 607 000 Eur dydžio nuostolius yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas advokatų darbo apmokėjimo išlaidas. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitos apmokėjimo išrašus.

Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėją, iš jų - 6 patarėjai, 1 vyresnysis patarėjas, 2 vyriausieji specialistai; patarėjais dirbantys tarnautojai turi teisės krypties išsilavinimą, jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialios srities teisinių žinių ir pasirengimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Visiškai patenkinus Susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo, ŽŪK “ Naujieji Berniūnai” teisės į turėtų išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl jos prašymas priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tenkinti.

Nustatyti, kad žemės ūkio kooperatyvui „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teise valdytus žemės sklypus dydžiai yra:

1) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,2739 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 14 861,00 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas euras 00 euro centų);

2) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-194-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,0030 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 35,00 Eur (trisdešimt penki eurai 00 euro centų);

3) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-198-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,9402 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 10 923,00 Eur (dešimt tūkstančių devyni šimtai dvidešimt trys eurai 00 euro centų);

4) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. aktu Nr. ŽVP-219-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,6780 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 19 843,00 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt trys eurai 00 euro centų).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir žemės ūkio kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ prašymų dėl atstovavimo ir kitų išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė