- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-23
- Bylos Nr.
- N-143-75-08
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys, Anatolijus Baranovas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nutarimo K. D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji darbo inspektorė 2007 m. balandžio 5 d. K. D. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas S. individualios hidrogeologijos firmos „Artezija“ (toliau – firma „Artezija“) valdytojas, vykdantis darbdavio funkcijas, įvykdė žemiau nurodytus įstatymų pažeidimus: 2007 m. kovo 30 d. atliekant teminį patikrinimą firmoje „Artezija“, nustatyta, jog R. S. nuo 2006 m. spalio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d. dirbo šioje firmoje nesudarius darbo sutarties, neįregistravus jos į darbo sutarčių registravimo žurnalą ir neišdavus jai darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento. Pastovų darbo pobūdį pavirtina tai, jog R. S. pavardė ir pareigos yra įtrauktos į įmonės firminio blanko rekvizitus. 2006 m. spalio 21 d. firmos „Artezija“ dokumente, pateiktame uždarajai akcinei bendrovei „Buhalterinės apskaitos biuras“ (toliau – UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“), į firminio blanko rekvizitus yra įtraukta R. S. pavardė ir pareigos. Be to, firmos „Artezija“ 2006 m. spalio 26 d. įsakyme, pateiktame UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“, teigiama, kad R. S. dirba firmoje „Artezija“ kaip kompetentinga konsultantė. 2006 m. spalio 26 d. dokumentą, pateiktą UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“, R. S. pasirašė kaip valdytojo pavaduotoja. Tai, kad su R. S. buvo atsiskaityta už darbą, patvirtina ir pats firmos savininkas K. D. S., 2007 m. kovo 30 d. paaiškinime nurodydamas, kad atsiskaitoma buvo suteikiant kitą atitinkamą paramą. Darbo sutartis su R. S. sudaryta tik 2006 m. gruodžio 5 d. K. D. S., būdamas R. S. darbdavys ir neužtikrindamas, kad jai būtų leista dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių ir darbo pažymėjimą, pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 13 d. nutarimu K. D. S. administracinę bylą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant K. D. S. veiksmuose pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.).
Teismas nurodė, kad ATPK 41³ straipsnis numato atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka yra įtvirtinta DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte. DK 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka. Vienas iš DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių yra tai, kad darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Teismas pažymėjo, jog ištyręs byloje surinktus įrodymus nenustatė, kad K. D. S., kaip darbdavio atstovas, būtų susitaręs su R. S. dėl jos darbo. Kaip parodė R. S., ji pati bet kada galėdavo ateiti į firmą ir savo nuožiūra atlikti tam tikras funkcijas ar padaryti konkrečius darbus, kokius ji manė esant reikalinga padaryti. Toks asmens savarankiškas darbas (kaip dulkių nuvalymas ar pan.) be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Teismas nustatė, kad K. D. S. su R. S. buvo sutaręs dėl konkrečių funkcijų atlikimo, o tai patvirtina 2006 m. spalio 26 d. įsakymas. Taigi R. S. susitarė su K. D. S. atlikti tam tikras darbo funkcijas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. susitarė atlikti ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o tai yra būdinga darbo sutarčiai, o susitarė pasiekti konkretų rezultatą – susitarti, kad būtų nutraukta sutartis su UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“, o tai yra labiau būdinga civiliniams teisiniams santykiams. Be to, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog R. S. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir už savo darbą gavo atlyginimą arba jai būtų buvę pažadėta mokėti atlyginimą. Taigi tiriamoje byloje nėra dviejų būtinų darbo sutarties požymių. R. S. parodė, kad ji savarankiškai nuspręsdavo, kada ir kokiais atvejais padėti tėvui, ir bet kada galėjo nuspręsti neatlikti jokių darbų ar funkcijų. Ji buvo visiškai savarankiška, padėjo tėvui savanoriškai, jai nebuvo nustatytas darbo laikas, darbo drausmė ir t. t. Be to, R. S. atliko tam tikras funkcijas neatlygintinai. Nėra duomenų, kad būtent už jos darbą firmoje jai buvo atlyginama pinigais, natūra, įskaitant skolą ar pan. Kaip parodė K. D. S., jis savo dukrai R. S. bet kokiu atveju suteikia materialinę ar kitokią pagalbą, jeigu ji yra reikalinga ir jis turi galimybę ją suteikti. Teismas pabrėžė, kad ATPK 41³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties nesudaro pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai. Tiek pagal K. D. S. paaiškinimus, tiek iš R. S. parodymų matyti, kad R. S. tėvui priklausančioje firmoje dirbo savanoriškai, tiesiog norėdama padėti tėvui dėl jo suprastėjusios sveikatos. Nors nurodomu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtintų Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1511 patvirtintų Savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos pateiktos talkos bei savanoriškų darbų sąvokos ir ne visiškai atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes, tačiau, teismo nuomone, R. S. veikla firmoje „Artezija“ turėtų būti vertinama kaip savanoriški ar pagalbos (talkos) darbai, neužtraukiantys K. D. S. atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Teismas pažymėjo, jog nepaisant, kad R. S. veikla negali būti laikoma nelegaliu darbu nesant dviejų būtinų darbo sutarties požymių: jos darbas nebuvo atlygintinas ir ji neprivalėjo paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai neįpareigoja individualios įmonės savininko sudaryti darbo ar kitokią sutartį su artimais giminaičiais. Byloje apklausti asmenys parodė, kad R. S. yra firmos savininko K. D. S. dukra, jie kartu gyvena viename bute, ir K. D. S. individualios įmonės materialinė padėtis gali turėti įtakos R. S. materialinei padėčiai. Taigi individualios įmonės savininko šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali jam savanoriškai talkinti be atlygio, nesudarant darbo sutarties. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas priežastys, teismas konstatavo, kad administracinė byla K. D. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Firmos ,,Artezija“ 2006 m. spalio 26 d. įsakymas, kuriame teigiama, kad R. S. dirba firmoje ir kad vyksta jos įdarbinimas, patikrinimo dieną, t. y. 2007 m. kovo 30 d., nebuvo anuliuotas.
2. K. D. S., kaip darbdavys, buvo susitaręs su R. S., kad ji vykdys konkrečias darbo funkcijas ir atstovaus firmai ,,Artezija“ santykiuose su UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“ bei atliks kitas darbo funkcijas, nurodytas paminėtame įsakyme.
3. Nagrinėjant bylą K. D. S. neneigė, kad trūkstant žinių ir dėl jo pablogėjusios sveikatos R. S. vykdė visas darbo funkcijas. 2006 m. spalio 26 d. dokumentas, pateiktas UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“, R. S. pasirašytas kaip valdytojo pavaduotojos.
4. K. D. S. pripažino, kad R. S. buvo atlyginama materialine pagalba.
5. R. S. atliekami darbai negali būti priskiriami talkos darbams, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1500 ,,Dėl pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ neteko galios 2005 m. rugpjūčio 12 d.
6. R. S. atliekamas darbas negali būti priskiriamas savanoriškam darbui, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1511 ,,Dėl savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimų, o firma ,,Artezija“ neatitinka savanoriško darbo organizatoriaus reikalavimų, numatytų Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
7. Pagal DK 16 straipsnį, darbdaviu gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad individualios įmonės savininko šeimos narių darbas, nesudarius su jais darbo sutarties, nelaikomas nelegaliu. Koks darbas nelaikomas nelegaliu, įvardinta DK 98 straipsnio 2 dalyje. R. S. padėjo ne namų ūkio darbuose, bet dirbo įmonės naudai. Individualių įmonių įstatyme taip pat nėra nurodyta, kad individualios įmonės savininko šeimos nariai yra priskiriami įmonės bendrasavininkiams. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad individualioje įmonėje yra vienas savininkas.
8. Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai yra įrodyti byloje surinkta medžiaga. Teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, netinkamai įvertino įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. D. S. surašytas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (b. l. 3 – 4).
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (ATPK 41³ str. 1 d.).
DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiklą kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: 1) darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; 4) asmuo dirba atlygintinai.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad tarp K. D. S. ir R. S. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Šių asmenų susitarimą dėl darbo iš esmės patvirtina firmos ,,Artezija“ 2006 m. spalio 26 d. įsakymas ,,Dėl R. S. veiklos firmoje ,,Artezija“, kuriame nurodyta, kad R. S. laikinai dirba firmoje konsultante ir kad vyksta jos įdarbinimas, be to, ji įgaliota atstovauti firmai dėl UAB ,,Buhalterinės apskaitos biuras“ veiklos abipusės sutarties Nr. 2 teikiamų paslaugų; dėl klientų įsiskolinimo likvidavimo; dėl banko operacijų vykdymo; dėl veiklos plėtros vystymo; dėl naujų darbuotojų priėmimo į firmą; dėl darbuotojų atsakomybės firmos veikloje (b. l. 11). 2006 m. spalio 26 d. dokumentas, pateiktas UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“, R. S. pasirašytas kaip valdytojo pavaduotojos (b. l. 12 – 13). Be to, firmos ,,Artezija“ blankuose R. S. nurodyta valdytojo pavaduotoja (b. l. 10, 11). Kadangi K. D. S. ir R. S. yra tėvas ir dukra, paklusimas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbo atlygintinumas turi būti vertinama atsižvelgiant į šį giminystės ryšį (ne toks griežtas šių darbo sutarties požymių traktavimas). R. S. neneigė ateidavusi į firmą, padėdavusi tėvui, o K. D. S. pripažino jai atlygindavęs materialine pagalba (b. l. 41 – 42, 8). Be to, 2006 m. gruodžio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis (b. l. 9).
Esant išvardintoms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad K. D. S. veikoje yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 13 d. nutarime nepagrįstai padarė priešingą išvadą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.