Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-30 · Byla Nr. ATP-939-319/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-939-319/2013Nutartis · 2013-08-30Kauno apygardos teismas
  2. II-288-825/2013Nutartis · 2013-09-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-30
Bylos Nr.
ATP-939-319/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02758-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-939-319/2013;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02758-2013-0;Procesinio sprendimo kategorija: 79.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teismas atsisakė priimti E. M. prašymą dėl išlaidų kompensavimo, nes liudytojas nepateikė teismui nustatytos formos prašymo, nenurodė sąskaitos numerio, į kurią pageidautų gauti išlaidų kompensaciją, nepateikė duomenų, apie teismo posėdžio dieną negautą darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašo apie nedarbo laiką posėdžio dieną.

Šią nutartį E. M. skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo ją panaikinti bei įpareigoti Kauno apylinkės teismą priimti E. M. 2013 m. liepos 9 d. prašymą dėl liudytojo patirtų išlaidų kompensavimo. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau ATPK) 279 str., prašymą išnagrinėjo formaliai, todėl nutartis nepagrįsta ir naikintina. Pažymi, jog išmokėtinų sumų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintoje Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių bylų teisenoje tvarkoje. Liudytojas pagal teismo šaukimą atvyko į 2013 m. liepos 8 d. vykusį teismo posėdį. Kadangi gyvena Vilniuje ir verčiasi privačia advokato praktika, jo atvykimas į posėdį, t. y. atsitraukimas nuo advokato praktikos, sudarė 3 val. 45 min., taip pat pareiškėjas patyrė kelionės išlaidas. Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas transporto išlaidas, taip pat pažymą apie jo valandinį atlyginimo tarifą bei transporto priemonės registracijos liudijimą, nurodė kitas reikšmingas aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – banko sąskaitą, mokėjimo kvitą už kurą, advokato pažymėjimo kopiją, transporto priemonės techninį pasą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas verčiasi advokato praktika, nėra samdomas darbuotojas ir advokatų kontoroje jokie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nevedami. Pareiškėjo prašymas atitinka ATPK 279 str. reikalavimus, todėl teismas šį prašymą atsisakė priimti formaliais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

E. M. skundas tenkinamas.

ATPK 279 str. 1 d. nustato, jog nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Detaliau šių išlaidų atlyginimo tvarką nustato 2003 m. balandžio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 524 patvirtinta Liudytojams, nukentėjusiesiems, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarka, kurios 11 punkte numatyta, jog šiame nutarime numatytos sumos liudytojams išmokamos jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas.

Pareiškėjas kviečiamas į posėdį atvyko, savo pareigą atliko – davė parodymus, todėl remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis turi teisę į patirtų išlaidų bei negauto atlyginimo kompensaciją. Pažymėtina, jog ATPK įtvirtina liudytojo teisę gauti tokią kompensaciją, tuo tarpu minėtas LR Vyriausybės nutarimas konkretizuoja šios teisės įgyvendinimo tvarką. Kaip jau minėta, šiame nutarime įtvirtinta, jog išlaidos (kompensacija už atitraukimą nuo darbo) liudytojams atlyginamos pagal pateiktą rašytinį prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas. Prašymui dėl išlaidų atlyginimo keliami du pagrindiniai reikalavimai- jis turi būti pateiktas raštu bei turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys liudytojo turėtas išlaidas ar negautas pajamas dėl atitraukimo nuo darbo. Nei ATPK, nei minėtas LR Vyriausybės nutarimas jokių kitų detalesnių reikalavimų prašymo turiniui nekelia.

Kaip matyti iš bylos duomenų, E. M. šiuos reikalavimus įvykdė. Prašymą pateikė raštu, aiškiai nurodė savo reikalavimą, prašymą atlyginti turėtas išlaidas bei kompensuoti negautas pajamas dėl atitraukimo nuo darbo, pridėjo tai patvirtinančius rašytinius dokumentus (advokato pažymėjimo kopiją, kuro išlaidų kvitą, transporto priemonės registracijos liudijimą, pažymą apie darbo pajamas). Nei ATPK, nei minėtas LR Vyriausybė nutarimas nereikalauja, jog privalomai turi būti nurodyta sąskaita, į kurią turėtų būti pervedamos prašomos sumos, be to, atsiskaitomosios sąskaitos numeris matosi iš firminio blanko, ant kurio pateikta pažyma dėl darbo užmokesčio (b. l. 61), todėl tai, kad pačiame prašyme nenuodyta sąskaitos numeris negali būti pagrindas atsisakyti priimti ir nagrinėti tokį prašymą. Prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir nutarties teiginys, jog liudytojas nepateikė duomenų apie teismo posėdžio metu negautą darbo užmokestį, nes, kaip jau minėta, jis pateikė rašytinę pažymą dėl darbo užmokesčio, kuriame nurodė savo darbo laiko įkainius. Be to, šio dokumento turinio vertinimas yra ne prašymo priėmimo, o prašymo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog teismas prašymo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, prašymas atitinka tiek ATPK, tiek ir anksčiau minėto LR Vyriausybės nutarimo reikalavimus, todėl jį atsisakyta priimti ir nagrinėti nepagrįstai.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis nepagrįsta, neteisėta, todėl panaikinama ir prašymo priėmimo klausimas išspręstinas iš esmės. E. M. 2013 m. liepos 9 d. prašymas dėl kompensacijos priimamas ir perduodamas nagrinėti jį iš esmės apylinkės teismui, nes šį prašymą išnagrinėjus iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas prarastų teisę jį skųsti, kadangi aukštesnės instancijos teismo nutartys neskundžiamos, be to, E. M. skunde to neprašo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

E. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir 2013 m. liepos 9 d. E. M. prašymą dėl kompensacijos priimti bei perduoti jį nagrinėti iš esmės Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas