Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei L. V. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei L. V. ieškinio kopija su priedais buvo įteiktas per darbovietės administraciją, o teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-04-07 pateiktoje išvadoje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nurodyta, kad ieškovas su sūnumi, sugyventine bei dviem dukromis gyvena 4 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovo aplinkoje berniukui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, mokytis ir ilsėtis. Ieškovo teigimu, atsakovė sūnų aplanko kartą į pusmetį, skambina retai, nors ieškovas skatina atsakovės bendravimą su sūnumi, tačiau vaikas lieka dažnai įskaudintas atsakovės nenoro bendrauti. Berniukas mokosi priešmokyklinio ugdymo grupėje, yra sveikas. Apsilankymo metu buvo bendrauta su vaiku nedalyvaujant jo tėvui. Berniukas papasakojo, jog jis pasiilgsta mamos ir norėtų dažniau su ja susitikti, tačiau mama tikriausiai nenori. Vaikas nurodė, kad mamą paskutinį kartą matė per savo gimtadienį. Mažametis teigė, jog mama geria alkoholinius gėrimus ir rūko. Vytautas nurodė, kad jam patinka gyventi su tėčiu ir Andžela. Tėtis juo rūpinasi, nuperka visus reikiamus daiktus, drabužius, žaislus, eina su juo pasivaikščioti. Ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamečiu ir užtikrina jo poreikių patenkinimą. Berniukas išreiškė norą gyventi su tėčiu. Duomenų, kad nepilnamečio noras prieštarautų jo interesams nėra. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, gali būti pagrindas atsakovei taikyti valdžios apribojimą, tačiau galutinę nuomonę išdėstys teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo G. R. ir atsakovės L. V. sūnus (b. l. 6). Pasak ieškovo, atsakovė savo sūnumi visiškai nesirūpina, juo nesidomi ir neteikia jam išlaikymo jau daugiau nei tris metus. Su vaiku susitinka vieną kartą per pusę metų, paskambina retai.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.3. str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė girtauja, nesirūpina sūnumi, jį aplanko tik epizodiškai, t. y. vieną kartą į pusmetį, skambina retai, nors žino sūnaus telefono numerį. Paskutinį kartą sūnų aplankė per jo gimtadienį 2014 metų gruodžio mėnesį. Išvadą teikiančios institucijos apklaustas berniukas paaiškino, jog mama geria alkoholinius gėrimus ir rūko, todėl vaikas baiminosi, jog mamą gali pagauti policija ir nubausti (b. l. 75). Sprendimo priėmimo metu atsakovė niekur nedirba, kadangi įteikus ieškinį atsakovei per darbovietę buvo gauta informacija, jog atsakovė į darbą daugiau neatėjo (b. l. 46, 49). Byloje duomenų, jog atsakovė buvo bausta administracine tvarka nėra (b. l. 97). Ruošiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, atsakovei buvo paskelbta jos paieška per policiją (b. l. 91) tačiau jos nepavyko rasti adresu Bitininkų g. 19-1, Vilniuje, su artimaisiais giminaičiais atsakovė ryšių nepalaiko, gyvenamosios vietos nėra deklaravusi (b. l. 102), todėl vertintina, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos ir niekas nežino, kur ji yra. Pasak ieškovo, atsakovė jau tris metus neteikia sūnui išlaikymo ir nesidomi vaiko sveikata bei gyvenimu ir jau daugiau nei metus yra nusišalinusi nuo savo motinos pareigų. Esant tokios faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad motinos L. V. valdžia sūnaus V. R. atžvilgiu turi būti apribota. Kadangi remiantis byloje surinktais įrodymais teismas daro išvadą, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti, išlaikyti savo sūnų, rūpintis juo, t. y. per daugiau nei tris metus, savo gyvenimo būdo nekeičia, gyvena tik savo interesais, piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl negeba užtikrinti saugių, tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiui sūnui V. R. bei pasirūpinti jo poreikiais bei sveikata ir nėra duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje pasikeistų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog L. V. skirtinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas sūnaus V. R. atžvilgiu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas ieškinyje prašė sūnaus V. R. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametis berniukas nuo pat gimimo gyvena su ieškovu, atsakovei išėjus iš namų, ieškovas vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, atsakovė su sūnumi bendrauja tik epizodiškai, vieną kartą į pusę metų ir rečiau, nesidomi jo sveikata, ir neteikia jam išlaikymo. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, jog V. R. ieškovas sudaro tinkamas sąlygas augti bei vystytis, berniukas gerai sutaria su G. R. sugyventine. Berniukas paaiškino, jog su tėčiu jam labai patinka, nes jis perka jam drabužius, leidžia kartu laisvalaikį, gerai sutaria su tėčio drauge. Berniukas išreiškė norą gyventi su tėčiu (b. l. 72-73). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1d.), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ir į paties vaiko išsakytą nuomonę ir pareikštą norą gyventi su ieškovu. Be to, teismas neturi duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi savo vaiku, ar darytų žalos jo interesams, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi. Kadangi iki šiol vaikas gyvena su ieškovu, tarp jų yra stiprus emocinis ryšis, be to, berniukas išreiškė norą gyventi su tėčiu, o atsakovė vaiku beveik nesidomi, juo nesirūpina ir neteikia jam išlaikymo, todėl V. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu G. R. (CK 2.14 str. 2d., 3.169 str. 1d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamus kriterijus, nustatančius vaikui priteistino išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į tai jog atsakovė yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, nepilnamečiui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas iš motinos L. V. 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-12-31) iki sūnus sulauks pilnametystės (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo priėmimo dieną 160 Eur suma yra mažesnė negu ½ MMA. Priteistų nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas patyrė 330,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90). Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 330,86 Eur ir į valstybės biudžetą 58 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 4,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 103,94 Eur (CPK 80 str., 82 straipsnis, 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečio V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 160 eurų (vieno šimto šešiasdešimt eurų) išlaikymą nepilnamečiui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-12-31) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant šia suma uzufrukto teise disponuoti vaiko tėvą G. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 330,86 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą 103,94 Eur (vieną šimtą tris eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.