Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. e2-577-157/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
e2-577-157/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00517-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Majai“
Kategorijos
  • 3.4.3.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-577-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00517-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.2.; 3.4.3.7.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Majai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros idėjos“ civilinėje bankroto byloje Nr. eB2-640-253/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Geros idėjos“ (toliau – BUAB ,,Geros idėjos“) bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,Valeksa“ (toliau – UAB ,,Valeksa“), ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. Teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, be kita ko, ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Majai“ (toliau – UAB ,,Majai“) trečios eilės 29 161,70 Eur kreditorinis reikalavimas (iš viso patvirtinta 20 kreditorių su 77 437,46 Eur reikalavimais), kurie tikslinti teismo 2016 m. lapkričio 23 d., gruodžio 6 d. nutartimis. Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-640-253/2017). Kreditorė UAB ,,Majai“ 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ji kreipėsi į atsakovės bankroto administratorių, prašydama suteikti informaciją, tačiau 2017 m. sausio 3 d. iš administratorės gauti atsakymai, jog jai nebuvo perduota buhalterinės apskaitos programa, todėl negali pateikti informacijos ar atsiskaitant su kreditoriumi nebuvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, bei atsakydamas, kad įmonės nemokumas konstatuotas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, jos netenkina, todėl prašo įpareigoti administratorę per 14 dienų pateikti raštu duomenis ar UAB „Geros idėjos“ nuo 2014 m. gruodžio 12 d. laikėsi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo UAB „Majai“ atžvilgiu ir kada UAB „Geros idėjos“ tapo nemokia.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės procesinį dokumentą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 3 punktą kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirta nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų bei, kad pagal šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalį reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimo sumos. Teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad šis kreditoriaus skundas turi būti nagrinėjamas kreditorių susirinkime, kurio priimtas nutarimas gali būti skundžiamas teismui, todėl jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja UAB ,,Majai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują – jos prašymą patenkinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundas pateiktas dėl bankroto administratoriaus veiksmų ir todėl jam taikytinos ĮBĮ 23 straipsnio 3 punkto nuostatos, nes skundžiamas bankroto administratoriaus neveikimas, kuris nagrinėtinas teismine tvarka. Teigia, kad tiek pagal pateikto skundo turinį, tiek ir pagal jame suformuluoto reikalavimo – įpareigoti bankroto administratorę suteikti informaciją, – konstatuotinas būtent toks procesinio dokumento pobūdis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Prieš pradėdamas nagrinėti pareiškėjos kreditorės UAB ,,Majai“ atskirąjį skundą teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – tai atlikdamas teismas privalo remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės skundą, vadovavosi ĮBĮ 23 straipsnio 3 punkto nuostata, kad skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismui gali būti skundžiamas tokio susirinkimo priimtas ir kreditorių nepatenkinantis nutarimas. Tuo tarpu apeliantė yra įsitikinusi, kad teismas be pagrindo sprendė, jog jos procesinis dokumentas traktuotinas kaip skundas dėl administratorės UAB ,,Valeksa“ veiksmų ir taikytinos minėtos ĮBĮ nuostatos, nes skundžiamas pastarosios neveikimas, todėl toks reikalavimas nagrinėtinas teisme ir bankroto administratorė įpareigotina atlikti tam tikrus veiksmus.Apeliacinis teismas, vadovaudamasis paminėtomis tiek CPK, tiek ir ĮBĮ nuostatomis, remdamasis bylos medžiaga pirmiausiai pažymi, kad vieni iš pagrindinių bankroto proceso principų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumo ir autonomijos principai. Kreditorių lygiateisiškumo principo, kuris yra įgyvendinamas tiek materialinės, tiek ir proceso teisės lygmeniu, turinį, be kita ko, sudaro jų teisė bankroto byloje pareikšti finansinius reikalavimus, dalyvauti kreditorių susirinkimuose, susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto eigą, kreiptis dėl tyčinio bankroto, apskųsti administratoriaus veiksmus kreditorių susirinkimui, o tokio susirinkimo nutarimus – teismui etc. Kreditorių autonomijos – kolektyvinės prigimties, principas reiškia lygiateisių kreditorių, kaip visumos, teisę spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus, kuri įgyvendinama balsų dauguma, o jo turinys, be kita ko, – kontroliuoti administratoriaus veiklą, tvirtinti / keisti administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti administratoriaus atlyginimą, motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl jo atstatydinimo etc. Taigi šis principas iš esmės reiškia, kad esminiai įmonės bankroto klausimai yra sprendžiami tokiu būdu.Antra, pagal pirmosios instancijos teismui apeliantės pateikto skundo, o taip pat atskirojo skundo turinį – siekiama, kad atsakovės bankroto administratorė atliktų veiksmus, kuriuos, apeliantės įsitikinimu, ši privalo atlikti, tačiau atsisako tai padaryti. Taigi teismas tokį procesinį dokumentą teisingai kvalifikavo kaip skundą dėl administratorės veiksmų / neveikimo, kurio nagrinėjimas priskirtas būtent susirinkimo kompetencijai ir pareiškėjai nėra užkirstas kelias šia tvarka pasinaudoti (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir pagrįstai jį atsisakė priimti (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 5 dalis).Trečia, apeliacinis teismas, turėdamas omenyje nagrinėjamos kategorijos byloje esantį viešąjį interesą, kartu pažymi, kad, kaip jau minėta, atsakovės bankroto byla yra iškelta dar 2016 m. rugsėjo mėnesį; teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir leista administratorei iki pirmojo kreditorių susirinkimo naudoti 2 500 Eur plius PVM lėšų sumą; teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurį sudarė 21 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma – beveik 80 tūkst. Eur, iš kurių 3 kreditorių 627, 48 Eur reikalavimai tenkintini pirmąja eile, 3 kreditorių (valstybės biudžetai – VSDFV Šilalės skyrius, VMI prie LR Finansų ministerijos, ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) su 7471,81 Eur reikalavimu, kurie tenkinami antrąja eile. Akivaizdu, kad per ši laikotarpį atsakovės vadovai bankroto administratorei privalėjo perduoti visus bendrovės dokumentus, visą turtą (teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis, CPK 18 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), priešingu atveju administratorė, – teismo paskirtas asmuo, disponuojantis bendrovės turtu, vykdantis kitus, taip pat ir imperatyvius įstatymo įpareigojimus, privalantis užtikrinti jau minėtą kreditorių lygiateisiškumą (ĮBĮ 11 straipsnis) – privalėjo inicijuoti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytų sankcijų taikymą, kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ketvirta, pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad pareiškėja, kurios trečiąja eile tenkintinas finansinis reikalavimas sudaro 29 161,70 Eur, iš esmės kelia klausimą dėl bankroto administratorės veiksmų, tikrinant atsakovės buvusių vadovų veiksmų (sandorių), atliktų iki bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo, o tai, kaip jau minėta – kreditorių susirinkimo kompetencijoje (CPK 185 straipsnis). Tuo pat metu pažymėtina tai, kad pagal apeliantės pateiktą administratorės atsakymą – ši nurodė neturinti galimybės nustatyti ar bendrovėje buvo laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnis), nes neperduota buhalterinės apskaitos programa ir kt. Tuo tarpu pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis bankrutuojančios bendrovės / jos kreditorių interesais teismui nėra pateikta reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl žalos atlyginimo ar kt. Taigi, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ši kreditorė, siekia veikti likviduojamos bendrovės naudai – pati inicijuoti atskirų jos sandorių teisminį patikrinimą (actio Pauliana, netiesioginiai ieškiniai) ir kt., ji turi pagrindą susipažinti su atitinkamais dokumentais ir gauti tam būtinus faktinius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017 etc.).Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad pareiškėjos kreditorės UAB ,,Majai“ atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ši paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), išsamiau nenagrinėjant ir čia nepasisakant dėl kitų skunde nurodytų motyvų, kaip neturinčių reikšmės teisingai išspręsti bylą, nes, kaip žinoma, tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė