- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 1-5-188/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00074-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Civilinis ieškovas
- G. S., Č. S., M. S., I. R., T. S., A. G., ADB „Ergo Lietuva“
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Gilbertas Kinderevičius, Sigitas Lukauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. S., Č. S., M. S., I. R., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S. įstatyminei atstovei D. C., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbusi UAB “ (duomenys neskelbtini)“, šiuo metu ūkininkaujanti, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neteista,
kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. (2011-02-03 Kelių transporto eismo saugumo pažeidimas, dėl kurio vienas žmogus žuvo, kitam – nesunkiai sutrikdyta sveikata), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Ž. 2011m. vasario 3 d. apie 10 val. kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 54-ame kilometre, Aristavos k. Vilainių sen., Kėdainių rajono ribose, vairuodama automobilį FORD MONDEO, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. M., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuriame numatyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“ reikalavimus, 158 punkto, kuriame numatyta, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, reikalavimus, pažeisdama 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 str. 12 d., kur numatyta, kad „Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui“, reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio krovininio automobilio Volvo FH 12, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Krosera“, kurį vairavo A. G., ir su juo susidūrė, dėl to krovininis automobilis Volvo FH 12 po susidūrimo su jos vairuojamu automobiliu Ford Mondeo pakeitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu Mercedes Benz 1823, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Klingai“, kurį vairavo S. S., dėl ko įvykio metu S. S. dėl patirtos sunkios galvos smegenų traumos, t.y. atviro kaktikaulio lūžimo, kaukolės pamato kaulų lūžimo, lydimo kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo, mirė, A. G. dėl muštinės galvos ir veido žaizdos, muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimo, juosmens dešinės pusės ir dešinio klubo sumušimo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji L. Ž. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. vasario 3 d. apie 9.30 val. iš (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo į Kauną. Buvo šlapdriba, kelio danga buvo šlapia. Privažiavusi prie pagrindinio kelio, Aristavos sankryžoje sustojo prie „Stop“ ženklo, pasižiūrėjo į abi puses. Iš abiejų pusių, pakankamai toli, maždaug už 500 m, matė atvažiuojančių automobilių šviesas. Oro sąlygos, šlapdriba jai netrukdė matyti, kokie automobiliai ir kokiu atstumu važiuoja pagrindiniu keliu, ji juos aiškiai matė. Iki vilkiko buvo likę apie 300 m, o iki S. S. vairuojamo automobilio – apie 400 m. Įvertinusi, kad gali saugiai įvažiuoti į pagrindinį kelią nesutrukdydama nei vienai transporto priemonei, lėtai pradėjo važiuoti ir važiuodama įkrito į kelio dangoje buvusias labai gilias provėžas, pirma į vieną, po to – į kitą, provėžos buvo tokios gilios, kad prasisuko jos automobilio ratai. Provėžos neleido jos automobiliui išsitiesinti. Pavykus išvažiuoti iš provėžų, ji ištiesino automobilį ir greitėjo važiuodama savo eismo kryptimi, bet mašina greičio neišvystė. Išgirdo artėjančio vilkiko garsą, pajuto smūgį į savo automobilio galą, nuo to smūgio jos automobilį išstūmė į priešpriešinio eismo juostą. Kadangi nebuvo praradusi sąmonės, matė, kaip prieš ją skersai kelio griūna vilkikas. Suvokusi, kad gali kilti gaisras, reikia gelbėti vairuotoją, skambinti policijai, gelbėtojams, greitajai, stabdė pravažiuojančius automobilius, kad padėtų. Sustoję 3-4 vairuotojai nubėgo paimti laužtuvų, kad ištrauktų vairuotoją. Pagalbą iškvietė kažkas iš ten buvusių asmenų. Vyrai, ištraukę iš vilkiko nukentėjusįjį vairuotoją A. G., jį atvedė prie jos automobilio, pasodino jį į bagažinę. Tarp sustojusių asmenų buvo mediciną išmananti moteris, kuri apžiūrėjo vairuotoją, sakė, kad jo pilvas yra minkštas, stuburas nelūžęs, tik sužalotas veidas. Tuo metu nematė, kad į vilkiką atsitrenkė dar vienas krovininis automobilis. Apie tai jai pasakė atvykę policijos pareigūnai, kurie neleido jai prieiti prie to automobilio, tikrino jos blaivumą. Medikams ji pasakė, kad į ligoninę nevažiuos. Paskambinusi į darbovietę, prašė atsiųsti kažką iš kolegų, galvodama, kad reikės nutempti jos automobilį, bet automobilio jai neatidavė, o ją nuvežė į ligoninę. Medicinos darbuotojai jai pasakė, kad kitame automobilyje buvusiam vairuotojui jau nieko nebegalima padėti. Sustoję vairuotojai jai sakė, kad vilkikas viršijo greitį, per vėlai pradėjo stabdyti, vilkiką ,,pradėjo žirkliuoti“, sakė, kad tai ne vien jos kaltė. Apie stabdymo žymes nieko negali pasakyti, nes tuo domėtis negalėjo, kadangi ją išsivedė atvykę policijos pareigūnai. Ji pati buvo sužalota, buvo stipriai sutrenktas sprandas, galva, smakras, po įvykio pradėjo silpti regėjimas. Pro tą vietą ji pravažiuodavo kiekvieną dieną, greitkelyje provėžos buvo labai gilios, apie 30-40 cm gylio, įtrūkusios. Automobilis, kuriuo ji važiavo, buvo techniškai tvarkingas, tik po apžiūros sužinojo, kad vienos padangos buvo per mažas protektoriaus gylis. Ji visada atsakingai žiūrėjo į automobilio priežiūrą, prieš tai nėra turėjusi jokių eismo įvykių, nedarė eismo taisyklių pažeidimų. Dėvėtos žieminės padangos automobiliui buvo uždėtos vasaros pabaigoje. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad buvo šlapdriba, prasisuko jos automobilio ratai, ji neišvystė reikiamo greičio, jai paprasčiausiai reikėjo greičiau judėti. Nežino, ar po eismo įvykio jos automobilis buvo važiuojantis, nes jį paėmė policijos pareigūnai. Į klausimą, kiek galėjo praeiti laiko nuo sustojimo prie „Stop“ ženklo iki susidūrimo, atsakyti negali. Eismo įvykio metu smūgis buvo į jos automobilio galą ir dešinės pusės šoną. Pripažįsta, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau mano, kad prie eismo įvykio kilimo prisidėjo ir didelis vilkiko greitis. Ji yra išsituokusi, pas ją gyvena neįgalus brolis, turintis 2 invalidumo grupę, turi sūnų, kuris jau yra pilnametis, studentas. Iki įvykio ji dirbo vyr. agronome UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo 800 Lt atlyginimą. Po įvykio išėjo iš darbo, nes palūžo psichologiškai, nebegalėjo bendrauti su žmonėmis. Dabar bando ūkininkauti, nuosavybės teise turi pusę sodybos ir 3,9 ha žemės, augina daržoves, iš to ir pragyvena, turtas areštuotas už skolas. Mano, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra per dideli.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. parodė, kad 2011 m. vasario 3 d. UAB „Krosera“ priklausančiu vilkiku Volvo su puspriekabe iš Panevėžio į Kauną vežė linus. Neprivažiavus Aristavos sankryžos, pastebėjo jam iš kairės pusės atvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Jam pasirodė, kad tas automobilis juda per greitai, todėl nusprendė vilkiką pristabdyti. Pamatęs, kad minėtas automobilis stabdo, suprato, kad jo vairuotojas jį mato, nustojo stabdyti vilkiką ir važiavo normaliu greičiu. Likus apie 150 m iki sankryžos, tai jis nustatė pagal pravažiuotus tris kelio stulpelius, pamatė, kad tas automobilis pradėjo judėti. Jis pradėjo stabdyti efektyviai, kai suprato, kad lengvasis automobilis neleis jam pravažiuoti. Atstumas iki to automobilio buvo likęs gal 50 m, jis nieko negalėjo padaryti kitaip, kaip tik sukti vairą į dešinę pusę, kad išvengti susidūrimo. Kad nenuvažiuotų į griovį, vairą pasukęs į dešinę pusę, staigiai suko jį į kairę pusę, stengėsi išsilaikyti ant kelio. Jis kartu efektyviai ir stabdė, ir manevravo. Ar čiuožė vilkiko ratai, nepajuto, kelio danga buvo šlapia. Kokiu greičiu įvažiavo į sankryžą, nežino, užfiksuotas 85 km/h greitis, iki greičio ribojimo ženklo važiavo 90 km/h greičiu, leistinas greitis gal kiek ir buvo viršytas. Tuo metu per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad griūna jo vairuojamo vilkiko puspriekabės galas ir daugiau nieko nebeprisimena. Susidūrimo metu lengvojo automobilio nematė, nes žiūrėjo į priekį. Vilkiko puspriekabė pradėjo virsti iki susidūrimo. Lenkti lengvąjį automobilį iš kairės pusės nebandė, nes nebuvo tiek vietos. Atsipeikėjo Kėdainių ligoninės priimamajame skyriuje, vėliau vėl prarado sąmonę ir prisimena, kad žmona vežė jį į Panevėžio ligoninę. Jam labai skaudėjo dešinįjį šoną. Po to vėl nieko neprisiminė, pradėjo prisiminti tik kitą dieną, būdamas ligoninėje. Mano, kad susidūrimas įvyko pačioje sankryžoje, kaltinamosios vairuojamas automobilis nebuvo įvažiavęs į savo važiuojamąją dalį pagrindiniame kelyje, mano, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis turėjo atsitrenkti į jo vairuojamą automobilį, o ne jis į jį. Nuo momento, kai pastebėjo automobilį iki susidūrimo galėjo praeiti 7 -10 sekundžių. Tame kelyje tikrai buvo provėžos, krovinys buvo aukštas, todėl puspriekabę sumėtė. Po įvykio provėžos tame kelyje buvo užtaisytos. Avarijos metu jam buvo sumuštas šonas, buvo praradęs sąmonę, prakirsta lūpa, patempta kairė ranka, savaitę laiko negalėjo normaliai maitintis, dėl sužaloto veido turėjo nepatogumų. Iki įvykio vairuotoju dirbo 5-6 metus, eismo įvykių neturėjo. Po eismo įvykio išėjo iš darbo, nes vadovas juo nebepasitikėjo, kadangi jam sutriko atmintis, susijaudinus sutrinka kalba. Jam buvo padaryta turtinė žala, kadangi vilkiko kabinoje buvo daug jo asmeninių daiktų. Dėl patirtų sužalojimų nedirbo 3 mėnesius. Mano, kad prašoma priteisti 100000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusysis G. S. parodė, kad apie įvykį jam pranešė brolio draugė. Paskambinus brolio darbdaviams, jie taip pat patvirtino, kad brolis žuvo. Jis apie tai pranešė tėvams. Internete rado eismo įvykio nuotraukų, vaizdas buvo baisus. Po šio įvykio kreipėsi į psichologus, 3-4 mėnesius vartojo vaistus. Jam sunku susitaikyti su tuo, kad brolio nebėra, jam jo trūksta, nes jie artimai bendravo, bendrai švęsdavo šventes, spręsdavo iškilusias bėdas. Laidotuves organizavo kartu su brolio drauge, jas išgyveno sunkiai. Brolis darbovietėje buvo draustas nuo nelaimingų atsitikimų. Jis pats išmokos negavo, tėvai ir brolio sūnus T.as iš Sodros gavo po 39000 Lt. Žuvusio brolio jis išlaikomas nebuvo. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusysis Č. S. parodė, kad sūnus G.as pasakė apie savo brolio žūtį. Su žuvusiu sūnumi artimai bendravo, jis netoli jų gyveno ir dirbo, kartais pas juos nakvodavo. Pasekmes sveikatai jaučia iki dabar, jam svaigsta galva, kyla spaudimas, reikia vartoti vaistus. Jo žmonai yra blogai, ji negali atvažiuoti į posėdį. Dėl sūnaus mirties abu su žmona gavo pinigus, kiek, neprisimena. Abu su žmona reiškia po 50000 Lt dydžio civilinius ieškinius, dėl gautų išmokų ieškinių nemažina ir juos palaiko.
Nukentėjusiojo T. S. įstatyminė atstovė D. C. parodė, kad žuvusysis buvo jos buvęs sutuoktinis ir jos sūnaus tėvas. Su S. S. išsituokė 2002 m. Apie patį įvykį ir konkrečias jo aplinkybes nieko nežino. 2011 m. vasario 3 d. jai paskambinusi G.o žmona pasakė, kad įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo S. S.. Sūnus T.as artimai bendravo su tėvu, leisdavo laisvalaikį, iškylaudavo, tėtis buvo T.ui autoritetas, sūnus įvykį išgyveno labai skaudžiai, po įvykio tapo jautresnis, dažniau susijaudina. T.o išlaikymui S. S. pervedinėdavo pinigus po 500 Lt kas mėnesį pagal susitarimą, dovanojo dovanas, apmokėdavo pramogas. Žuvus T.o tėčiui, sūnus gauna našlaičio pensiją ir kasmėnesinę išmoką iš Sodros, iš viso gauna virš 600 Lt per mėnesį. Taip pat sūnus gavo 39000 Lt išmoką. Ieškinį ruošė, kai dar nebuvo išspręsti išmokų klausimai. Ieškinio nemažina, jį palaiko pilnai. Vaiko poreikiai auga, jis turi sveikatos problemų dėl stuburo, regėjimo, ji užsakinėja jam mankštas.
Nukentėjusioji I. R. parodė, kad žuvusysis buvo jos sugyventinis, jie kartu gyveno 10 metų, bendrų vaikų neturėjo. 2011 m. vasario 3 d. apie 14 val. jai paskambino iš S. S. darbovietės ir pranešė apie jo žūtį. Jie buvo paėmę 30000 Lt paskolą ir nusipirkę vieno kambario butą. Paskola paimta jos vardu 25 metų laikotarpiui, o S. S. buvo laiduotojas. Su S. S. ji vedė bendrą ūkį, jis paskolos nemokėjo, bet prisidėjo kitais dalykais. Reiškia 100000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes taip vertina išgyvenimus be brangiausio žmogaus.
Liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio metu dirbo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato patrulių būrio patruliu, su kolega N. A. dalyvavo forminant minėtą eismo įvykį. Jis pats formino kažkurio automobilio apžiūrą. Automobilis Ford Mondeo buvo kairėje pusėje už sankryžos, už salelės, kurios keli stulpeliai buvo numušti. V. V. su priekaba gulėjo skersai kelio. Mano, jog susidūrimas įvyko dėl to, kad automobilis Ford Mondeo „išlindo“ iš šalutinio kelio. Ant eismo įvykio apžiūros protokolo eismo įvykio dalyviai nepasirašė, nes tuo metu nė vieno jų eismo įvykio vietoje nebuvo. Ar su eismo įvykio dalyviais bendravo N. A., nežino, pagrindinė jų užduotis buvo sureguliuoti eismą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011-02-03 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Kėdainių rajone, kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 54-ame kilometre, apžiūros metu fiksuotos po eismo įvykio išsidėsčiusios transporto priemonės Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), Volvo FH 12, v.n. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) atlikti išmatavimai, nurodytos kiekvienos transporto priemonės judėjimo kryptys, pažymėta, kad eismo įvykis įvyko kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai kelio atkarpoje, kurioje galioja kelio ženklo, ribojančio greitį iki 70 km/h, reikalavimai (1t.b.l.6-27). 2011-03-25 Sankryžos ir kelio ženklų išsidėstymo apžiūros protokole fiksuoti tikslesni kelio ženklų išsidėstymai įvykio vietoje pagal „Maps.lt“ žemėlapį, nurodytos ir išmatuotos kelio ženklų galiojimo ribos (1t.b.l.29-38). Byloje esančiuose transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuota, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nurodyti automobilio Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, nustatyta, kad visiškai sugadinta kabina, kėbulas, sugadintas vairo mechanizmas, apšvietimo signaliniai prietaisai (1t.b.l.136-142 ), automobilio „Volvo F 12“, v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe sugadinimai, nustatyta, kad vilkikas su puspriekabe visiškai sugadinti (1t.b.l.146-147,157-160 ), automobilio Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, nustatyta, kad sugadinti priekinis bamperis, priekinis stiklas, dešinės pusės priekinis žibintas, posūkio žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis stiklas, dešinės pusės galinis žibintas (1t..b.l.164-171). Iš byloje esančios Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M13/11 (12) (1t.b.l.123-126) matyti, kad S. S. mirtis įvyko nuo patirtos sunkios galvos smegenų traumos, tai yra atviro kaktikaulio lūžimo, kaukolės pamato kaulų lūžimų, lydimo kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo. Sužalojimai padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Patirti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su S. S. mirtimi. Ištyrus S. S. kraują, jame etilo alkoholio nerasta. Iš byloje esančios Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G48/11(12) (1t.b.l.112-114) matyti, kad A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Specialisto išvadoje Nr. T-A 837/11 (01) (1t.b.l.110) nurodyta, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011-10-25 išvadoje Nr. 11-1461(11) (2t.b.l.68-72) konstatuota, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad vilkiko su puspriekabe išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą sąlygojo būtent šios transporto priemonės junginio padangų neatitikimas (skirtingos padangos ant vienos ašies) galiojantiems reikalavimams. Šiuo konkrečiu atveju nudilusios automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės padangos pablogino dinamines savybes ir techniniu požiūriu galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui. Vilkiko „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Leci trailer“, valst. Nr. DB 818, vairuotojas A. G. neturėjo techninės galimybės išvengti šio susidūrimo su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laiku stabdydamas transporto priemonių junginį. Byloje esančioje Dotnuvos meteorologijos stoties pažymoje Nr. (8,.42.2)-25MS-95 (2t.b.l. 74) nurodyta, kad 2011 m. vasario 3 d. 10 val. oro temperatūra buvo 0,6 laipsnių šilumos, krito šlapdriba, matomumas - apie 2 km. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2011-02-03 10.23 val. alkotesteriu lion alcolmeter 500 patikrinus L. Ž., fiksuotas rezultatas - 0,00 promilių (3t.b.l.6). Specialisto išvadoje Nr. T-A 822/11 (01) (3t.b.l.18) taip pat konstatuota, kad L. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Teisiamajame posėdyje ekspertas M. R., patvirtinęs 2011-10-25 specialisto išvadą Nr. 11-1461(11), (4t.b.l.116-118), nurodė, kad kadangi eismo įvykio vietos plane nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų dešiniajame kelkraštyje, kur tikėtinas susidūrimas, todėl buvo priimta tokia vilkiko padėtis, kad jis važiuoja prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo kelkraščio, atliekant skaičiavimus, buvo priimtas maksimalus atstumas, kokį galėjo nuvažiuoti automobilis Ford Mondeo – 3,6 m, tai tikėtina išvada, nors realiai šis atstumas galėjo būti dar mažesnis, ir vilkikas buvo dar mažesniu atstumu, kai automobilis Ford Mondeo įvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą. Nurodė, kad tikėtini išeities duomenys buvo paimti su maksimalia nauda automobilio Ford Mondeo vairuotojui. Vilkiko vairuotojui kliūtis atsirado tik tada, kai automobilis Ford Mondeo pradėjo įvažinėti į jo eismo juostą, o ne tada, kai jis pamatė automobilį Ford Mondeo sankryžoje.
Iš byloje esančio L. Ž. 2012-11-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2011-02-03 apie 9.30 val. automobiliu Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Šėta – Kapliai – Aristava, privažiavusi sankryžą su keliu Panevėžys-Aristava- Sitkūnai, sustojo prieš ženklą „Stop“ ir „Stop“ liniją, pažiūrėjusi į dešinę Panevėžio kryptimi pamatė automobilio šviesas, iki tos linijos išmatuotas 660 m atstumas, tuomet įvažiavo į kelią Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, kur kelio provėžose prasisuko automobilio ratai, paspaudė akseleratorių, nepažiūrėjo, ar artėja automobilis ir pajuto smūgį į užpakalinę automobilio dalį (4t.b.l.145-147). Iš nukentėjusiojo A. G. 2012-11-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis parodė, kad krovininiu automobiliu Volvo FH12, v.n. (duomenys neskelbtini) 2011 m. vasario 3 d. važiavo iš Panevėžio Kėdainių kryptimi, priartėjęs prie sankryžos Aristava-Kapliai-Šėta, pamatė į sankryžą įvažiuojantį automobilį Ford Mondeo, nuo A. G. parodytos vietos išmatuotas atstumas iki automobilio Ford Mondeo buvimo vietos – 120 m, jis bandė išvengti susidūrimo, bet jo vairuojamas automobilis virto ir įvyko susidūrimas (4t.b.l.148-150). Iš 2012-11-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai sankryžoje su keliu Aristava-Kapliai-Šėta, kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai asfalte 2,3 m atstumu nuo „Stop“ linijos yra dvi 5 cm gylio 40 cm pločio provėžos (4t.b.l.151-153). 2012-11-16 eksperimento protokole užfiksuota, kad A. G. aiškiai matė į sankryžą įvažiavusį automobilį prieš 392 m, pakartojus matavimus, antrą kartą – prieš 432 m, trečią kartą – prieš 400 m, vidurkis – prieš 408 m. Nustatyta, kad A. G. prieš kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai šonu į saugumo salelę ir dešiniu šonu į A. G. vairuojamą automobilį pastatytą automobilį savo vairuojamą automobilį sustabdė vidutiniškai prieš 92,7 m, tai yra prieš tą vietą, kur pasak jo, pamatė į jo eismo juostą įvažiavusį automobilį, taip pat A. G. parodė, kad susidūrimas įvyko 5 m atstumu nuo saugumo salelėje esančio ženklo, L. Ž. parodė, kad susidūrimas įvyko 7 m atstumu nuo salelėje esančio ženklo (4t.b.l.160-165). 2013-06-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1042(12) išvadose konstatuota, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. Ž. veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjančiam vilkikui „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Vairuotojo A. G. veiksmai – kelio ruože, kur leistinas maksimalus greitis 70 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu, o apie 92 m atstumu nuo susidūrimo vietos, iš šalutinio kelio sankryžoje į važiuojamų dalių sankirtą pajudėjus automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savalaikiai nestabdė vilkiko „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad išvengti susidūrimo, kada vairuotojas A. G. tokią galimybę nustatytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis turėjo, o nesaugiai kitiems eismo įvykio dalyviams bandė apvažiuoti, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Teisiamajame posėdyje ekspertas V. Š. paaiškino, kad automobiliui „Ford“ įvažiavus į vilkiko Volvo“ eismo juostą, tarp transporto priemonių buvo apie 10 m atstumas, todėl vilkiko vairuotojas tuo metu nebegalėjo imtis priemonių pradėti stabdyti vilkiką ir negalėjo išvengti susidūrimo.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamosios L. Ž., nukentėjusiojo A. G. parodymais, aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, ekspertų M. R., V. Š. paaiškinimais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad L. Ž. 2011m vasario 3 d. apie 10 val. kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 54-ame kilometre, Aristavos k. Vilainių sen. Kėdainių rajono ribose, vairuodama automobilį Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p), nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu ir privalėdama duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini) p.), nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio krovininio automobilio Volvo FH 12, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Krosera“, kurį vairavo A. G., ir su juo susidūrė, dėl to krovininis automobilis Volvo FH 12 po susidūrimo su jos vairuojamu automobiliu Ford Mondeo pakeitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu Mercedes Benz 1823, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Klingai“, kurį vairavo S. S., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. S. mirė, o A. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos - kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar saugus transporto priemonių eksploatavimas), kurį teisiškai reguliuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.
Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad L. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 158 p.), transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (2000-10-12 Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 str. 12 d.). Kaltinamoji L. Ž. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančio krovininio automobilio Volvo FH 12, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., ir su juo susidūrė, po susidūrimo krovininis automobilis Volvo FH 12 pakeitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu Mercedes Benz, vairuojamu S. S., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. S. mirė, o A. G. padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas. 2013-06-06 ekspertizės akto Nr. 11-1042(12) išvadoje konstatuota, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. Ž. veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjančiam vilkikui „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, kuri neprieštarauja ir 2011-10-25 specialisto išvadai Nr. 11-1461(11), 2013-06-06 ekspertizės akto Nr. 11-1042(12) išvadoje taip pat nurodyta, kad vairuotojo A. G. veiksmai – kelio ruože, kur leistinas maksimalus greitis 70 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu, o apie 92 m atstumu nuo susidūrimo vietos, iš šalutinio kelio sankryžoje į važiuojamų dalių sankirtą pajudėjus automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savalaikiai nestabdė vilkiko „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad išvengti susidūrimo, kada vairuotojas A. G. tokią galimybę nustatytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis turėjo, o nesaugiai kitiems eismo įvykio dalyviams bandė apvažiuoti, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Iš minėtos ekspertizės išvados matyti, kad eismo įvykio metu KET reikalavimus pažeidė tiek L. Ž., tiek A. G., tačiau nėra pagrindo teigti, kad būtent nukentėjusiojo A. G. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, nors neabejotinai turėjo įtakos eismo įvykio pasekmėms. Jeigu kaltinamoji būtų laikiusis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nebūtų kilę kaltinime nurodyti padariniai, todėl akivaizdu, kad tarp kaltinamosios KET 9, 158 punktų pažeidimo bei kilusių padarinių - yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamosios veiksmai, dėl jos nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.) prieštaraujantys nurodytoms taisyklėms, buvo pagrindinė ir būtina sąlyga kilti eismo įvykiui. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad S. S. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, A. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios L. Ž. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. (2011-02-03 Kelių transporto eismo saugumo pažeidimas, dėl kurio vienas žmogus žuvo, kitam – nesunkiai sutrikdyta sveikata).
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios L. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltus padarinius: kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau sukėlė gana sunkias pasekmes - vienas žmogus žuvo, kitam - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. L. Ž. neteista (3t.b.l.21), 2004-06-04 bausta už kelio ženklo reikalavimo pažeidimą, nuobauda negaliojanti (3t.b.l.22), nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3t.b.l.74), šiuo metu ūkininkauja, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (3t.b.l.28), daugiau ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajai L. Ž. skirtina BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, taip pat ir į sukeltas pasekmes, teismas mano, jog kaltinamajai, vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, skirtina BK 281 str. 5 d. sankcijos vidurkiui artima bausmė. Teismas taip mano, kad teisiamai pirmą kartą, neturinčiai galiojančių administracinių nuobaudų, padariusiai neatsargų nusikaltimą kaltinamajai L. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą, kadangi realiai atlikdama laisvės atėmimo bausmę kaltinamoji prarastų galimybę dirbti ir gauti pajamas bei atlyginti civilinius ieškinius, rūpintis neįgaliu broliu.
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, taigi nėra duomenų, kad kaltinamoji L. Ž. sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, turi studijuojantį sūnų, prižiūri savo neįgalų brolį, užsiima daržovių auginimu, anksčiau dirbo Kėdainių mieste ir ateityje norėtų dirbti, tačiau gyvena kaimo vietovėje, kur įsidarbinti yra pakankamai sunku, todėl norint dirbti mieste ar kitoje vietovėje, nuvažiavimui į darbą ir grįžimui iš jo reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, dėl ko baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas suvaržytų ir kaltinamosios darbines teises bei laisves, kaltinamajai būtų apsunkinta galimybė gauti pastovias pajamas, kas apsunkintų ir galimybę atlyginti civilinius ieškinius. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis kaltinamajai bus pasiekta ir be baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-397/2006).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Č. S., M. S., G. S. pareiškė civilinius ieškinius, prašydami priteisti po 50000 Lt kiekvienam iš jų neturtinės žalos atlyginimo subsidiariai iš ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamosios L. Ž. (1t.b.l.47-50).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S., gim. 1996-12-07, atstovaujamas įstatyminės atstovės D. C., ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 17000 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1t.b.l.67-71), teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį tikslino, galutiniu civiliniu ieškiniu prašo priteisti turtinę žalą - 6652,98 Lt (netektas dėl tėvo S. S. mirties išlaikymas) - iš civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“, ir neturtinę žalą - 150000 Lt – subsidiariai iš civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamosios L. Ž. (3t.b.l.97-102).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iš ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamosios L. Ž. (1t.b.l.90-93).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10419 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 100000 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1t.b.l. 118-120), vėliau civilinį ieškinį tikslino, galutiniu ieškiniu (3t.b.l.162-164) prašo priteisti turtinei žalai atlyginti 7254,22 Lt (501,18 Lt - kuro sąnaudos vykstant iš Kėdainių ligoninės į Panevėžį ir iš Panevėžio į Kėdainių rajono PK, 1993,04 Lt – negautos pajamos, 4760 Lt – įvykio metu sugadintų daiktų vertė) ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti - subsidiariai iš ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamosios L. Ž..
Iš byloje esančio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad transporto priemonė Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausanti L. M., kurią vairavo kaltinamoji L. Ž., buvo drausta nuo 2010-11-12 iki 2011-02-11 UADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (3t.b.l.5).
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, šioje byloje – civiliniam atsakovui ADB „Ergo Lietuva“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 2500000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos (žalos dydis nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10). Iš byloje esančio civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimo (4t.b.l.66-69) matyti, kad A. G. buvo išmokėta 4856,00 Lt turtinės žalos (už eismo įvykio metu sugadintus daiktus) ir 2877,00 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka, pripažinta, kad A. G. dėl kelionių išlaidų padaryta 60,91 Lt dydžio žala bei nurodyta, kad nukentėjusysis A. G. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2011-04-29 pajamų neprarado. Minėtame atsiliepime taip pat nurodyta, kad T. S. negautos pajamos nebus kompensuojamos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. C., civilinis ieškinys dėl 6652,98 Lt turtinės žalos priteisimo iš ADB „Ergo Lietuva“ atmestinas, atsižvelgus į tai, kad T. S. dėl jo tėvo S. S. žūties VSDFV Kauno skyrius išmokėjo 39000,00 Lt draudimo išmoką, o socialinio draudimo išmokos (našlaičio pensija ir išmoka apdraustajam mirus) sudarys 31773,58 Lt, bendra išmokų suma – 70773,58 Lt, kuri ne tik padengia, bet ir viršija nukentėjusiojo dėl maitintojo netekimo negautas pajamas (23000,00 Lt).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys dėl 7254,22 Lt (501,18 Lt - kuro sąnaudos vykstant iš Kėdainių ligoninės į Panevėžį ir iš Panevėžio į Kėdainių rajono PK, 1993,04 Lt – negautos pajamos, 4760 Lt – įvykio metu sugadintų daiktų vertė) turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo nukentėjusiajam 4856 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintus daiktus (atsižvelgus į jų nusidėvėjimo procentą), teisiamajame posėdyje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad dėl daiktų sugadinimo A. G., be išmokėtos sumos, patyrė dar 4760 Lt žalą, A. G. civilinis ieškinys dalyje dėl 4760 Lt žalos už sugadintus daiktus atmestinas. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti prieštaringi UAB „Krosera“ duomenys apie A. G. darbo užmokestį (3t.b.l.167,4t.b.l.84), civilinis atsakovas atsiliepime į ieškinį (4t.b.l.46-49) nurodė, kad A. G. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2011-04-29 pajamų neprarado, teisiamajame posėdyje nepateikus tikslių, teismui abejonių nekeliančių duomenų apie A. G. darbo užmokestį UAB „Krosera“, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos - 1993,04 Lt negautų pajamų priteisimo atmestinas. Civilinis ieškinys dalyje dėl 501,18 Lt kelionių išlaidų priteisimo, atsižvelgus į tai, kad civiliniame ieškinyje nėra detalizuotas kelionių iš Kėdainių ligoninės į Panevėžį ir iš Panevėžio į Kėdainių rajono PK skaičius, bei į detalų civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime nurodytą kelionių išlaidų paskaičiavimą (4t.b.l.66-69), tenkintinas iš dalies ir A. G. iš ADB „Ergo Lietuva“ priteistina 60,91 Lt kelionių išlaidų, likusioje dalyje dėl kelionių išlaidų priteisimo ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. Ž. šiuo atveju buvo į eismo įvykį patekusio padidinto pavojaus šaltinio – automobilio valdytoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje asmens gyvybės atėmimo atveju pripažįstama ir įstatyme neišvardintų pilnamečių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir tokių asmenų sąrašas nėra baigtinis (nutartys: 3K-3-86/2005, 2K-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007, 2K-188/2009; Kauno apygardos nutartis Nr. 1A-429-348-2013). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo asmenims klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluoti teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijai). Esant tokiai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje ieškovai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbingumo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad civiliniai ieškovai Č. S. ir M. S. yra žuvusiojo S. S. tėvai (1t.b.l.46), T. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. C., yra nepilnametis žuvusio S. S. sūnus (1t.b.l.73). Č. S. ir M. S. ieškinyje nurodė, kas nebuvo paneigta teisiamojo posėdžio metu, jog iki S. S. žūties jų santykiai su sūnumi buvo artimi ir glaudūs, jis dažnai pas juos lankydavosi, kartais nakvodavo, juos siejo tiek dvasiniai, tiek emociniai ryšiai. Nukentėjusiojo T. S. įstatyminė atstovė D. C. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sūnus artimai bendravo su tėvu, kuris buvo jam autoritetas, jie kartu leisdavo laiką, pramogaudavo, sūnus įvykį išgyveno labai skaudžiai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. R. nurodė, kad su S. S. gyveno faktinėje santuokoje apie 10 metų, vedė bendrą ūkį, ji buvo paėmusi paskolą, už kurią laidavo S. S., nusipirko vieno kambario butą, kuriame kartu ir gyveno, kas taip pat nebuvo nuneigta. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad nurodytus ieškovus bei žuvusįjį būtų sieję priešiški santykiai, kas leistų abejoti jų tarpusavio ryšių glaudumu. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, turi pagrindą priteisti žalos atlyginimą nurodytiems ieškovams, nes daro išvadą, kad artimiausių asmenų netikėta tragiška žūtis iš esmės visada sukelia dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryšio su artimu žmogumi nutrūkimo ir tą eismo įvykio, sukelto kaltinamosios, metu žuvus S. S. patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Č. S., M. S., T. S. ir I. R., todėl neturtinė žala jiems padaryta buvo.
G. S. yra žuvusiojo brolis (1t.b.l.55) G. S. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis su broliu artimai bendravo, kartu švęsdavo šventes, spręsdavo iškilusias problemas, kai brolis kurį laiką nedirbo, jis jį išlaikė, su žuvusiojo gyvenimo drauge I. R. organizavo brolio laidotuves, kas teisiamajame posėdyje nėra paneigta, nurodė, kad brolio netektį išgyveno sunkiai, po įvykio kreipėsi į psichologus, 3-4 mėnesius vartojo vaistus, ką patvirtina ir byloje pateikto įdėtinio lapo į G. S. ambulatorinę kortelę kopijoje esantys gydytojo įrašai (4t.b.l.35-37). Atsižvelgiant į G. S. ir jo žuvusio brolio S. S. tarpusavio santykių pobūdį, byloje nesant duomenų, kad G. S. ir žuvusį brolį įvykio metu būtų sieję priešiški santykiai, teismas pripažįsta, kad G. S. brolio S. S. netikėta žūtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. 1 dalyje. Tuo pačiu teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, jog G. S. yra sukūręs savo šeimą, nebuvo žuvusio brolio išlaikomas.
Teisiamojo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. G., kuriam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi buvo sumuštas šonas, sužalotas veidas, dėl sužalotų lūpų kurį laiką negalėjo tinkamai maitintis, nurodė, jog po eismo įvykio išėjo iš darbo, nes sutriko atmintis, yra išlikusi baimė ir įtampa vairuojant automobilį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004), ką nukentėjusysis A. G. neabejotinai patyrė, todėl neturtinė žala jam buvo padaryta.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji, už kurios veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, tai yra kaltinamoji sąmoningai nesiekė tokių padarinių, kurie buvo sukelti, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasines kančias, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi.
Kaltinamoji L. Ž. teisiamajame posėdyje nurodė, jog yra išsituokusi, viena augino sūnų, kuris šiuo metu yra studentas, prižiūri neįgalų, 2-os grupės invalidumą turintį, psichine liga sergantį brolį, kuris su ja kartu gyvena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po eismo įvykio nebegalėjo dirbti, nes palūžo psichologiškai, be to, iš jos paėmus vairuotojo pažymėjimą, neturėjo galimybės iš kaimo vietovės, kurioje gyvena, važinėti į darbą mieste, šiuo metu augina daržoves ir iš to pragyvena, deklaravo 10540 Lt dydžio pajamas, bet iš jų turi sumokėti už elektrą ir sveikatos draudimą. Iš byloje esančio 2012-05-18 antstolio A. Š. turto aprašo (4t.b.l.60-62) bei 2012-05-22 patvarkymų areštuoti lėšas (4t.b.l.63-65) matyti, kad aprašytas 38969 Lt vertės L. Ž. turtas. 2012-02-2 Pilėnų sveikatos priežiūros centro pažymoje (3t.b.l.139) nurodyta, kad L. Ž. brolis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) k., gydosi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos kabinete. Iš byloje pateikto L. J. Neįgaliojo pažymėjimo kopijos (3t.b.l.140) matyti, kad nuo 2011-06-29 iki 2013-09-07 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties ir sveikatos sutrikdymo patirti dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusieji skaudžiausias pasekmes patyrė iš karto po nelaimės, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusieji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato tokius atlygintinos neturtinės žalos dydžius: Č. S. -15000,00 Lt, M. S. – 15000,00 Lt, G. S. – 4000,00 Lt, T. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. C., – 30000,00 Lt, I. R. – 10000,00 Lt, A. G. – 8000,00 Lt. Atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ dalį neturtinės žalos atlyginimo – 2877,00 Lt, išmokėjo nukentėjusiajam A. G., teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad likusi neperžengiant draudimo sumos ribų, neturtinės žalos dalis – 5755,00 Lt, priteistina iš ADB „Ergo Lietuva“ žuvusio S. S. nepilnamečiui sūnui T. S., kita teismo nustatytos T. S. neturtinės žalos dalis – 24245,00 Lt, priteistina iš kaltinamosios L. Ž.. Nukentėjusiųjų Č. S., M. S., G. S. ir I. R. teismo nustatyta neturtinė žala priteistina iš kaltinamosios L. Ž.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad A. G., viršydamas leistiną greitį bei laiku nestabdydamas, kai tokią galimybę turėjo, taip pat pažeidė KET taisykles, taip pat į tai, kad civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ jam išmokėjo dalį neturtinės žalos atlyginimo – 2877,00 Lt, ši suma įskaitytina į teismo nustatytą 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, likusi neturtinės žalos dalis - 5123,00 Lt, priteistina iš kaltinamosios L. Ž.. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų Č. S., M. S., G. S. T. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. C., I. R. ir A. G. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.
Iš kaltinamosios L. Ž. nukentėjusiesiems G. S., T. S. įstatyminei atstovei D. C., I. R., A. G., pripažinus proceso išlaidomis, priteistinos išlaidos nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus atstovavusių advokatų pagalbai apmokėti (1t.b.l.79,80,3t.b.l.112,113,117,118,133,134,4t.b.l.100,101): G. S. – 2300 Lt, T. S. atstovavusiai įstatyminei atstovei D. C. – 1000 Lt, I. R. – 700 Lt, A. G. – 1000 Lt.
Sutinkamai su BPK 103 str. procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamosios L. Ž., atsižvelgus į tai, kad ji sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atleista 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteistina 50 proc. minėtų išlaidų - 130,53 Lt.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate (1t.b.l.172,173), gražintinas L. Ž., automobilis Mercedes Benz 1823, v.n.(duomenys neskelbtini) saugomas Respublikos g. 3, Kėdainiai, grąžintinas UAB „Klingai“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
L. Ž., pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. (2011-02-03 Kelių transporto eismo saugumo pažeidimas, dėl kurio vienas žmogus žuvo, kitam – nesunkiai sutrikdyta sveikata) ir nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti Č. S. iš L. Ž. 15000,00 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti M. S. iš L. Ž. 15000,00 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti G. S. iš L. Ž. 4000,00 (keturis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti I. R. iš L. Ž. 10000,00 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti T. S. iš ADB „Ergo Lietuva“ 5755,00 (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis) litus, iš L. Ž. - 24245,00 (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis) litus neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti A. G. iš ADB „Ergo Lietuva“ 60,91 Lt (šešiasdešimt litų 91 ct) turtinės žalos atlyginimo, iš L. Ž. – 5123,00 (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris) litus neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. Ž. proceso išlaidas: nukentėjusiųjų turėtas advokato pagalbos išlaidas: - G. S. – 2300,00 (du tūkstančius tris šimtus) litų, D. C. – 1000,00 (vieną tūkstantį) litų, I. R. – 700,00 (septynis šimtus) litų, A. G. – 1000,00 (vieną tūkstantį) litų, valstybei – 130,53 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 53 ct) pašto išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate - gražinti L. Ž., automobilį Mercedes Benz 1823, v.n. (duomenys neskelbtini) saugomą Respublikos g.3, Kėdainiai,- grąžinti UAB „Klingai“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.