Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., teistas:

2009 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį. Paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2009 m. rugpjūčio 24 d. pasiųstas atlikti bausmės; 2010 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Paskirta galutinė bausmė – bauda 240 MGL dydžio bauda; 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenei naudingo darbo. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenei naudingo darbo bei 240 MGL dydžio bauda (bausmės neatlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2016 m. spalio 29 d. apie 13 val. besisvečiuodamas R. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir gavęs leidimą paskambinti jos mobiliojo ryšio telefonu Samsung Galaxy J5, po pokalbio telefono negrąžino ir išsinešė iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. V. priklausantį, 300 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai turtinę žalą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 29 d. R. davė jam telefoną paskambinti ir jis jį išsinešė. K. R. draugas paskambino ir paprašė grąžinti telefoną, jis jo kišenėje neberado. Paskambino po kokio pusvalandžio, valandos bėgyje. Tuo metu jau važiavo link namų, buvo (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja kalbėjo telefonu, susitikę buvo po poros savaičių, pažadėjo atlyginti žalą. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. spalio 28 d. apie 17.00 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), Kaunas, į svečius atvyko buvusi bendradarbė A. su mažamete dukra G. (5 metų) ir D. R. Su ja kartu gyvena sūnus E. V. ir jos draugas S. P. Tą vakarą jie visi vakarojo ir A. su dukra ir D. liko pas ją namuose miegoti. 2016 m. spalio 29 d. apie 7.30 val. ji su draugu ir D. atsikėlė, tada jos draugas išėjo į darbą. Vėliau atsikėlė jos sūnus, A. ir jos dukrytė. Apie 11.00 val. A. su dukra išėjo namo. D. liko pas ją namuose. Ji norėjo susitvarkyti butą, todėl kelis kartus prašė D., kad jis išeitų, tačiau jis nesiteikė eiti, nes sakė, kad neturi kuo parvažiuoti namo. Tada ji paskambino savo draugui S., paprašė, kad jis pareitų ir išprašytų D. iš namų, jos draugas sakė, kad paduotų savo telefoną D. ir jis su juo pakalbės. Ji davė savo telefoną D. ir jis kalbėjosi su jos draugu S., po jų pokalbio D. iš karto išėjo iš namų. K. D. išėjo iš namų, ji pasigedo savo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy J5“. Iš karto pašaukė sūnų, kuris buvo kitame kambaryje ir jam pasakė, kad dingo jos telefonas. Sūnus iš savo telefono bandė skambinti į jos telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas. Tada sūnus bėgo į lauką gaudyti D., išbėgęs į lauką sūnus D. matė, kai šis buvo labai toli ir bėgo. Kai sūnus grįžo namo ir jai pasakė, kad D. nepagavo, ji paskambino draugo S. bendradarbiui, kad praneštų S., jog D. iš jos pavogė telefoną. Maždaug po valandos laiko grįžo S. namo. Iš jos sūnaus telefono S. skambino D. ir prašė, kad šis grąžintų telefoną. D. neigė, kad turi jos telefoną, todėl ji paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę skambino D. ir šis pasakė, kad telefoną pridavė į lombardą. Po šio įvykio su D. susitikusi nebuvo, bendravo telefonu, pokalbio metu D. sakė, kad žalą atlygins. Jai padaryta turtinė žala yra 300 eurų. 2016 m. lapkričio 26 d. apie 14.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), susitiko su D. R., kuris pasirašė skolos raštelį, dėl pavogto jos telefono ir sakė, kad visą skolą atiduos iki 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 9-10, 14, 16).

Liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena mamos R. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su ja ir jos draugu S. P. 2016 m. spalio 28 d. apie 20.00 val. pas juos į svečius atėjo jo buvusi bendradarbė A. S. kartu su dukra G. ir draugu D. D. nei jis, nei jo mama, nei S. nepažinojo, tą vakarą matė pirmą kartą. Tą vakarą jie visi vakarojo, vartojo alkoholį ir A. su dukra ir D. liko pas juos namuose nakvoti. 2016 m. spalio 29 d. apie 9.30 val. jis atsikėlė ir namuose buvo mama, A. su dukra ir D., S. buvo išėjęs į darbą. Apie 11.00 val. A. su dukra išėjo namo, o D. pasiliko pas juos namuose. K. D. liko pas juos namuose, o neišėjo su A., jis nežino. Apie 12.00 val. mama prašė D., kad šis išeitų iš namų, tačiau jis mamos neklausė ir iš jų namų neišėjo. Tada mama paskambino S. ir paprašė, kad jis pasakytų D. telefonu, kad išeitų iš namų. Tuo metu jis buvo savo kambaryje, bet durys buvo atidarytos, todėl viską girdėjo. Girdėjo, kaip mama D. padavė savo telefoną, kad šis pasikalbėtų su S. Kalbėdamas telefonu D. su S. ginčijosi, sakė, kad tuoj išeis. Po pokalbio D. iš karto išėjo iš namų. Tada mama iš karto norėjo skambinti S. ir pasakyti, kad D. išėjo, bet neradusi savo telefono, verkianti atbėgo pas jį į kambarį ir prašė, kad paskambintų jai į telefoną, tačiau kai skambino, telefonas jau buvo išjungtas. Tada iš jo telefono mama paskambino S. ir pranešė, kad D. pavogė telefoną. Jis išbėgo į lauką gaudyti D., tačiau D. pradėjo bėgti ir jis jo nepavijo. Kadangi D. nepavijo, jis grįžo į namus ir mamai pasakė, kad D. nepagavo. Maždaug po 15 min. į namus grįžo S. ir iš jo telefono skambino D., prašė gražiuoju, kad atiduotų telefoną, tačiau D. neigė, kad pavogė telefoną. Tada mama paskambino policijai. Maždaug po 15 min. atvykus policijos pareigūnams, jie skambino D. ir šis jiems prisipažino, kad pavogė jo mamos telefoną, tačiau jo su savimi neturi, nes pridavė į lombardą (b. 1. 21).

Liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena su savo sugyventine R. V. ir jos sūnumi E. V. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016 m. spalio 28 d. vakare pas juos į svečius atvyko R. buvusi bendradarbė A. su dukra ir D. D. matė pirmą karią, jo asmeniškai nepažinojo. Tą vakarą jie visi vakarojo, vartojo alkoholį ir A. su dukra ir D. liko pas juos nakvoti. 2016 m. spalio 29 d. apie 6.00 val. liudytojas atsikėlė kartu su D., išgėrė alaus, parūkė ir jis išėjo į darbą. Maždaug iki pietų, tikslaus laiko nepamena, jam paskambino R., prašydama, kad išprašytų D. iš namų, nes A., kiek žino, jau nebuvo, o D. teigė, kad neturi kuo grįžti namo. Maždaug po valandos laiko iš E. telefono jam vėl paskambino R. ir pasakė, kad dingo telefonas, būtent tada, kai išėjo D. Tada jis skambino iš savo telefono į R. telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas. Maždaug po poros valandų grįžo namo, tikslaus laiko nepamena, R. jam papasakojo, kad D. pavogė telefoną. Jis skambino D. ir prašė, kad jis atiduotų R. telefoną, tačiau D. atsakė, kad jo neėmė. Kadangi D. neprisipažino, R. iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policija, policijos pareigūnai skambino D., bandė susitarti, kad grąžintų telefoną. Ką D. atsakė policijos pareigūnams, jis nežino, bet kaip suprato, jis jau jo neturėjo, buvo pardavęs (b. 1. 23).

2016 m. spalio 29 d. R. V. pareiškimu, kuriuo ji pranešė apie padarytą nusikaltimą – 2016 m. spalio 29 d. iš jos pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 9-11).

2016 m. lapkričio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji R. V. atpažino D. R., kaip asmenį, kuris 2016 m. spalio 29 d. buvo jos namuose, o jam išėjus pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono (b. l. 39-42).

2016 m. lapkričio 26 d. raštu, iš kurio matyti, kad D. R. įsipareigojo atlyginti R. V. 300 eurų iki 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 17).

2016 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. V. pateikė 2016 m. liepos 2 d. su UAB „Tele 2“ sudarytą sutartį dėl mobiliojo ryšio paslaugos ir įrangos gavimo. Telefono kaina nurodyta 265 eurų (b. l. 24-29).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog paimdamas mobilaus ryšio telefoną, kuris nukentėjusiosios jam buvo perduotas tik trumpam pasinaudoti, tai yra pakalbėti su jos draugu Sauliumi pasisavina jam nepriklausantį turtą, ir to pats norėjo. Kaltinamasis taip pat suvokė ir tai, kokia yra jo paimto mobilaus ryšio telefono vertė. Tai rodo, kad jis šioje situacijoje veikė tiesiogine tyčia, kad minėtą telefoną pagrobti.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai kaltininkas įgyja galimybę laikinai pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti, naudotis ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį užvaldo, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Tokiu atveju veikos kvalifikacijai reikšmės turi ir pagrobto turto vertė. Kadangi kaltinamojo pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL (188,3 Eur), bet neviršijo 250 MGL (9415 Eur), tai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė).

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. R. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, anksčiau teistas ir laisvės atėmimo bausme, administracine tvarka taip pat baustas. Naują tyčinį nusikaltimą padarė ne tik, kad neišnykus teistumui, bet ir neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų ir su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių baudos ir laisvės apribojimo, kas rodo, kad tokios rūšies bausmės negali jam daryti tokio poveikio, kuris leistų pagrįstai tikėtis bausmės tikslo įgyvendinimo jo atžvilgiu.

Parenkant bausmės rūšį, taip pat dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu, nes tam yra visos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BK 64¹ str.).

Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2017-02-28), todėl juo paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas ir bauda, prieš tai paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, turi būti subendrinta su šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis iš dalies ar visiškai sudedant bausmes, nes nauja veika padaryta jau po minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir neatlikus juo paskirtos bausmės. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numato, kad 1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Bauda nėra keičiama kitos rūšies bausme ir bendrinant yra skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai D. R. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, turi aukštesnį išsilavinimą, yra bedarbis, be to, paskutinį kartą buvo teistas laisvės atėmimo bausme pakankamai seniai, tai yra 2009 m. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju jo atžvilgiu bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl D. R. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. R. (b. l. 107).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Civilinės ieškovės ieškinys yra įrodytas, nes jį atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta dėl nusikaltimo, patį ieškinį pripažino ir su jo dydžiu sutiko kaltinamasis, todėl jis tenkintas bei prašoma priteisti 300 Eur suma priteistina iš kaltu pripažinto kaltinamojo.

D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėta kardomoji priemonė panaikintina (b. l. 86).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, tai yra dalį laisvės apribojimo bausmės, prieš tai šią bausmę pakeitus į laisvės atėmimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, ir neatliktą baudos bausmę, ir D. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 240 MGL, t. y. 9038,40 Eur (devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 40 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti D. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam asmeniui (R. V.).

Išaiškinti D. R., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinės ieškovės R. V. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. R. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų įpareigojimų, draudimų bei bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, įpareigojimus ir draudimus, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.