Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei – S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimu D. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį 20 eurų bauda už tai, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija gavo 2025 m. kovo 28 d. anoniminį raštą/skundą dėl esamos situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas 2025 m. balandžio 1 d. atliko situacijos minėtame žemės sklype patikrinimą (surašytas 2025 m. balandžio 1 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu nustatyta, kad rašte/skunde nurodytos aplinkybės atitinka situaciją, t. y. žemės sklypas yra apleistas, suvežtos statybinės atliekos, šiukšlės. Po patikrinimo žemės sklypo savininkas 2025 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo“ buvo įpareigotas iki 2025 m. gegužės 2 d. sutvarkyti žemės sklypą, pašalinti nustatytus pažeidimus. 2025 m. gegužės 22 d. buvo pakartotinai įvertinta situacija minėtame žemės sklype (14:00-14:20 val.) po įspėjamojo rašto (vyko Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistė D. S., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. S. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas G. M.). Įvertinus situaciją konstatuota, jog žemės sklypas yra apleistas, aiškiai matomos statybinės medžiagos (blokai), taip pat kitos atliekos. Buvo geranoriškai nuspręsta nepradėti administracinių nusižengimų teisenos. Vykusio apžiūros metu sklypo savininkas D. Š. geranoriškai sutiko pasirašyti raštišką susitarimą su Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Raštiškame 2025 m. gegužės 26 d. susitarime buvo nustatytas žemės sklypo tvarkymo darbų laikotarpis (iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.), taip pat sklypo savininkas informuotas dėl pasekmių, jei susitarimas nebus vykdomas. 2025 m. rugsėjo 18 d. vyko sklypo patikrinimas, kuriame dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistė D. S. ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. S., konstatuota, kad jokie darbai nebuvo vykdomi, visas sklypas apaugęs, 2025 m. gegužės 26 d. susitarimo nebuvo paisoma. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-178 patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 5.6 ir 38.5 papunkčius.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių. Cituodamas ANK nuostatas ir teismų praktiką D. Š. savo skundą motyvuoja tuo, kad skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nutarimo turinys yra neaiškus, o tariamai padaryto administracinio nusižengimo apimtis ir konkretūs požymiai nėra atskleisti. Nors nutarime formaliai nurodomi ANK 366 straipsnio 1 dalies ir Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių punktų pažeidimai, iš jo neįmanoma suprasti, kokie konkretūs Pareiškėjo veiksmai laikomi neteisėtais, kurioje žemės sklypo dalyje jie atlikti ir kodėl už juos turėtų kilti administracinė atsakomybė, todėl padaryti esminiai procesiniai pažeidimai. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 12,28 ha žemės ūkio paskirties sklypas yra visas apaugęs ir apleistas, nors iš viešai prieinamų geoportalo duomenų ir ortofotografijų matyti, jog didžioji sklypo dalis yra intensyviai dirbama, apsėta pasėliais, pakelės reguliariai šienaujamos, o piktžolių sklype nėra. Savivaldybės administracijos atstovai nenustatė ir nenurodė, kokią konkrečią sklypo dalį jie laiko netvarkoma, nematavo plotų ir neatskyrė dirbamos žemės nuo nedidelės dalies, kurioje laikomi ūkinės veiklos metu susidarę akmenys ir kitos medžiagos. Nedidelėje sklypo dalyje laikomi akmenys ir betono blokai ar stulpeliai nėra atliekos ar šiukšlės, o antriniam panaudojimui skirtos medžiagos, tvarkingai sukrautos į krūvas su tikslu artimiausiu metu jas perdirbti į skaldą ir panaudoti ūkio kelių bei privažiavimų tvarkymui. Joks teisės aktas nedraudžia ūkininkui tokias medžiagas laikyti savo privačiame žemės sklype, o pats jų laikymas nereiškia, kad žemė yra apleista ar netvarkoma. Net ir tuo atveju, jei tarp akmenų krūvų tam tikru laikotarpiu atsirado piktžolių, jos buvo naikinamos cheminėmis priemonėmis, o neįprastai ilgas ir lietingas laikotarpis, dėl kurio buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, galėjo objektyviai sumažinti šių priemonių efektyvumą, tačiau tai negali būti vertinama kaip žemės nepriežiūra. Skundžiamame nutarime taip pat pateikti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad pareiškėjas neva buvo pasirašęs 2025 m. gegužės 26 d. susitarimą ir jo nevykdė, nors jokio susitarimo jis nepasirašė, jokie rašytiniai įsipareigojimai jam nebuvo pateikti, o administracinio nusižengimo protokolas ar administracinis nurodymas pagal ANK 610 straipsnį nebuvo surašyti. Todėl teiginiai apie neįvykdytus įsipareigojimus ar administracinį nurodymą neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir rašytinių atsakymų į seniūnijos raštus, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, susijusias su ekstremaliąja situacija ir sunkiasvorio transporto eismo ribojimais, dėl kurių pareiškėjas neturėjo realios galimybės šiltuoju metų laiku atsivežti techniką skaldos malimui ir išvežimui. Taip pat sklypo patikrinimas buvo atliktas pareiškėjo apie tai neinformavus, be jo dalyvavimo ir be sutikimo patekti į privačią teritoriją, tokiu būdu pažeidžiant teisę būti išklausytam ir privataus turto neliečiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas mano, kad savivaldybės administracija netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, nutarimą grindė subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis, ir nepagrįstai pareiškėjo veiksmus pripažino Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimu. Kadangi pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu – nutraukta.

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su juo, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, o Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Institucijos atstovė S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pateikta visa bylos medžiaga, su surašytais protokolu ir nutarimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui viskas buvo žinoma. Atstovė taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma, jog D. Š. kartą jau ir pats dalyvavo patikrinime, todėl buvo nutarta jo nebekviesti. Byloje surinktų duomenų pakako nutarimo surašymui. Institucijos atstovė paaiškino, kad jie neskuba iš karto bausti, D. Š. buvo duoti trys mėnesiai susitvarkyti, bet jis to nepadarė, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris išsiųstas elektroniniu paštu, o po to ir skundžiamas nutarimas. Minimas susitarimas su Pareiškėju dėl teritorijos sutvarkymo buvo suderintas žodžiu, apžiūrint. Tada buvo surašytas raštas su administracijos parašu, D. Š. parašo nebuvo. Gavus skundą specialistė su seniūnu važiuoja patikrinti į sklypą, siunčiamas raštas sklypo savininkui, patikrinus aptariamą situaciją buvo nuspręsta leisti susitvarkyti, asmeniui nesusitvarkius pradedamam administracinė teisena. Ne visais atvejais nėra informuojamas asmuo apie patikrinimą. Kiek žinoma atstovei, konkrečioje situacijoje ir pirmame sklypo patikrinime dalyvavo ir pats D. Š.. Nusižengimas fiksuotas sklype, nors jis ir didelis, tačiau Institucija nedetalizavo kokioje konkrečioje sklypo dalyje tas nusižengimas, kadangi skunde nurodytas tik adresas be konkrečių koordinačių. Statybinių medžiagų laikymas - pats faktas, kad jos sumėtytos, šiferio negalima iš vis laikyti, ten nebuvo tvarkinga, tai gadina įvaizdį, turi būti tvarkinga, švaru. Atstovė nurodo, kad paprastai prie tokių vietų jie nesikabinėja, tačiau jeigu skundžiasi kaimynai, tai reaguoja į skundus. Taisyklės bendro pobūdžio, centimetrų nėra nurodyta kokio ilgio žolė. Atliekos nebuvo palei kelią, buvo akmenų krūva, ant kurios išmėtytos atliekos. Iš pareiškėjo pateiktos nuotraukos atrodo, kad ten ne ta pati vieta, buvo vertinama kita vieta, kur tos medžiagos laikomos. Nutarime parašyta, kad visas sklypas apaugęs, tai patikrinimo metu buvo ta vieta apaugusi piktžolėmis, bet neprivalu nurodyti kuo apaugę. Kiek Institucija buvo išsiuntusi prašymų susitvarkyti sklypus, praktiškai dauguma žmonių susitvarko, ir bėdų nekyla. Su pareiškėju kontaktavo seniūnas ir D. S.. Jei Pareiškėjas būtų kreipęsis dėl susitvarkymo termino pratęsimo, tai tas terminas tikrai būtų pratęstas. S. R. taip pat nurodė, kad tvarkos, švaros taisykles turi kiekvienas miestas ir rajonas. Yra duodami terminai pasitaisyti, šiuo konkrečiu atveju neprašė susitvarkyti per diną, bet Pareiškėjas nieko nedarė nesikreipė dėl termino pratęsimo, todėl buvo priimtas sprendimas jį nubausti. Prašo atmesti skundą.

Pareiškėjas D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su nutarimu, nes jis netikslus, abstraktus. Pareiškėjo teigimu iš nutarimo galima suprasti, kad visame sklype netvarka, jis to nepripažįsta. Be to, ten nėra jokių atliekų, ten statybinė medžiaga, o šiukšlių ten pats nevežė. Buvo atvejų kai pagavo kitus atvežtus šiukšles. Pareiškėjo nuomone, jo sklypo dalyje tvarkingai laikomos tos statybinės medžiagos. Ten apie 80 procentų akmenų, kuriuos kaupia ir paskui išveža. Gal viena kita piktžolė ir yra. 20 metų kaupiami akmenys, nes vagia juos. Pareiškėjo teigimu, kai jis dalyvavo patikrinime, tai buvo atvežtos mašinų detalės, bet ne jis vežė, tačiau vis tiek atsakingas savininkas. D. Š. taip pat nurodė, kad negali privažiuoti ir susitvarkyti. Jo teigimu, šiferių nėra ten primėtyta, buvo aplinkosaugininkai atvykę ir jam jokių priekaištų neturėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmą patikrinimą atliko seniūnas, atrašė jam raštą, kad neteisingu punktu nori nubausti. Seniūnas kreipėsi dėl tvarkos balandį, nutarimas spalio mėn. D. Š. patvirtino, kad buvo susitarimas sutvarkyti vietą, buvo užsakyta malimo mašina, gegužės 22 d. buvo atvažiavęs žmogus, kuris sakė liepos mėnesį per dvi savaites sutvarkytų, tačiau buvo lietinga, o vėliau ir ženklai sustatyti ne daugiau nei 8 tonos, tad sunkiasvorės transporto priemonės negalėjo patekti į sklypą. Technikos žmonės pasakė, kad nerizikuos, o ten sumalus akmenis reikalinga iškart išvežti ir ne vienas reisas. Buvo nutarta darbus atidėti gal rudeniop. Iš sklypo 12 ha yra 30 arų, kur laikomi minėti daiktai. Nežino kam galėjo užkliūti, yra plytos nuo nugriuvusio namo, gal šiferio pavieniai gabalai likę nuo griuvusio tvarto, nes sodybą nugriovė viesulas, bet galimai papildomų šiukšlių atvežė ir kiti nežinomi asmenys. Pareiškėjas nurodo, kad tame sklype jis lankosi, būna ir tvarkos, iš nuotraukų gal ir jo ten daiktai, bet tų rėmų jis nėra matęs. Nesikreipė į seniūną, nes galvojo, kad seniūnas į jį kreipsis ir pasiteiraus kodėl nesutvarkyta, o buvo tik surašytas protokolas, kurio, pasak Pareiškėjo, jis negavo ir nematė. Institucija labai nori nubausti. Labai aiškios sąlygos buvo, seniūnas pats sustatė ženklus 8 tonos, tai sunkiasvorė technika negali važiuoti. Pareiškėjo teigimu, jis negalvojo, kad Institucija kažką darys, jeigu pati savivaldybė statė draudžiamuosius kelio ženklus. Pats nesikreipė dėl termino pratęsimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini), kurį tikrina. Nutarimą tikriausiai paprastu paštu gavo. Protokolo tikrai nėra gavęs. Minėtas draudžiamasis ženklas atsirado liepos pradžioje. Toks laikas praėjo, nes paslaugą akmenų išvežimui reikia užsakyti ir laukė eilėje. Palaiko skundą.

Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas jau 12 metų, su Š. teko susidurti. Seniūnu dirbant neteko susidurti. Matė jį, kai buvo iškvietę į pažeidimo tašką, tai yra (duomenys neskelbtini). Seniūno nuomone, ten atidarytas savartynas, kuriame kaupiamos šiukšlės. Tas sklypas priklauso Pareiškėjui. Minėta teritorija jau žinoma ilgokai. Ten buvo sodyba, kurią nuvertė vėtra. Prieš 10 metų buvo kaupiami akmenys. Atsirado problemos kai gautas anoniminis pranešimas, kad ten kaupiamos atliekos, todėl liudytojas kaip seniūnas kreipėsi ir balandžio 1 d. buvo atliktas patikrinimas. Birželį išsiuntė pranešimą, kad susitvarkytų. Patikrinime taip pat dalyvavo D. Š.. Pareiškėjui nepranešė, nes sklypas šalia kelio ir viskas matoma. Terminas susitvarkymui buvo skirtas mėnesiui. Į raštą nebuvo sureaguota. Seniūnas mano, kad Pareiškėjas gavo minėtą raštą susitvarkyti, nes kai jie buvo susitikę, tai Pareiškėjas kalbėjo apie tą raštą. Nesulaukus D. Š. atsakymo, duomenys buvo perduoti (duomenys neskelbtini) skyriui. Daugiau liudytojui neteko bendrautis su Pareiškėju. Po to buvo susirinkę, kvietė ir patį Š. gegužės 2 d. Buvo sutarę, jis prižadėjo, dar net rangovą atsivežė, kuris sutvarkytų. Tačiau nesikeitė niekas. Tuo metu Pareiškėjas sutiko su tuo, kad reikia tvarkyti, net rangovą atsivežė, ko gero per mėnesį žadėjo sutvarkyti. Seniūno teigimu jis posėdžio dieną, tai yra 2025 m. gruodžio 18 d., pravažiavo pro šalį ir matė, kad ten ir toliau kaupiamos šiukšlės, jų padaugėjo. Nuo kelio ne kartą matė, kad po susitarimo nei karto ten nebuvo aptvarkyta. Liudytojui atrodo, kad įsipareigojimas buvo raštiškas ir jam žinoma apie susitarimą, pareiškėjas vietoje pasirašė ir jie pasirašė. Protokolas buvo pas juristą, mano, kad buvo pasirašyta ir terminas duotas, kad sutiko iki rugpjūčio pabaigos. Prie tos vietos buvo galima privažiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms, o ribojamieji ženklai statomi pavasarį ir rudenį. Dėl ko Pareiškėjas neįvykdė susitarimo ir nesusitvarkė, seniūnui nėra žinoma. Ten mėtosi statybinės atliekos: blokai, plokštės, viskas kas likę nuo statybų, matosi ir šiukšlių bei viskas apaugę, ten tiesiog netvarka. Statybinės atliekos naikinamos ten kur griaunamas pastatas, o jas pervežti draudžiama. Apie 30 arų to sklypo yra su tomis statybinėmis atliekomis. Tame pačiame plote ta žolė užžėlusi. Atsiliepime pateiktos nuotraukos sunku spręsti ar iš to sklypo, bet ta nuotrauka su egle tikrai iš to sklypo, nes ten eglė auga. Terminas buvo duotas ilgas, juo labiau kad galėjo prašyti pratęsti, tai nėra priežastis nesitvarkyti.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad Š. pažįsta iš darbo santykių, buvo susitikę. Ji dirba Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja specialiste. Apie aptariamą įvykį gali nurodyti, jog iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gavo pranešimą, kad negali niekaip susitarti su D., jog pastarasis susitvarkytų. (duomenys neskelbtini) skyrius išsiuntė pranešimą, susitikimas įvyko, kurio metu buvo aptartos sąlygos, kad Pareiškėjas pripažino, kad ta sklypo dalis tikrai netvarkingas, susitarė su D., paspaudė rankas, ir buvo duotas trijų mėnesių terminas susitvarkymui. Tačiau susitarimas nebuvo vykdomas, liudytojai atvykus sklypas buvo dar labiau apaugęs, tad teko surašyti protokolą. Pareiškėjas turėjo liudytojos kontaktus, tad galėjo susisiekti, kad nespėja atlikti darbų, tačiau to nepadarė. D. Š. buvo išsikvietęs rangovą, kad viską susitvarkys. Byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai parodo, kad ta sklypo dalis netvarkinga ir apleista. Liudytoja buvo po termino, tai yra iki vasaros pabaigos. Tas kitas patikrinimas įvyko rudenį, aktas surašomas. Situacija nebuvo pasikeitusi. Ji viena savivaldybėje, kuri atsakinga už protokolus. Liudytoja nebandė kontaktuoti su D. Š., kadangi jam ir taip buvo skirtas ilgas terminas susitvarkyti. Buvo žodinis susitarimas, taip pat buvo surašytas raštas, kuris buvo išsiųstas Pareiškėjui. Prašė patvirtinti gavimą, bet Š. nepatvirtino. Surašytas protokolas Pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, visi pranešimai nueina į VMI sistemą ir turi gauti papildomai pranešama. Neturi duomenų, kad protokolas nepasiekė Pareiškėjo, nes jį buvo išsikvietę tuo pačiu elektroniniu paštu ir jis buvo atvykęs. Pati liudytoja toje teritorijoje buvo 2 kartus. Teritorijos kuri netvarkinga, dydžio konkretaus pasakyti negali. Ten buvo statybinės medžiagos, žolė, stogo danga, jai atrodo, taip pat padangos. Liudytojos nuomone, reikalinga ten sutvarkyti ir toks sklypas negali būti, tikrai netvarkinga.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, o Institucijos atstovė prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, juo nesutinkama su D. Š. nubaudimu pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Tuo tarpu iš Pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu seka, kad Pareiškėjas iš esmės neneigia administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, t. y. kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje buvo laikomos statybinės medžiagos ir kiti daiktai, dėl kurių ši sklypo dalis buvo pripažinta netvarkinga. Pareiškėjas pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl minėtame sklype laikomų daiktų, nesutinka su tuo, jog netvarka konstatuota visame jam priklausančiame žemės sklype, nurodydamas, kad administracinis nusižengimas padarytas tik dalyje sklypo, bei kelia klausimą dėl netvarkos apibrėžties, jos konkretizavimo.

Nagrinėjamoje byloje D. Š. nubaustas už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą už Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-178 patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 5.6 ir 38.5 papunkčius.

ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į tvarkymo ir švaros taisykles, nustatytas atitinkamoje savivaldybėje. Todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina detalizuoti teisės aktą bei konkretų jo punktą (punktus), kurį (kuriuos) savo veiksmais ar neveikimu, jis pažeidė. Pažymėtina ir tai, kad ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus administracinis nusižengimas, kurio faktui nustatyti pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista tam tikra teisės norma, kuri įtvirtina tam tikrą prievolę asmenims elgtis nustatyta tvarka, o jos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – taisyklės) 5.6 papunktis nustato, kad privačių valdų savininkams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms privaloma tvarkyti palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti priskirtas, naudojamas, nuomojamas ar nuosavybės teise priklausančias teritorijas (išskyrus tas, kurių tvarkymą, švaros palaikymą, šienavimą ir priežiūrą vykdo savivaldybė. Fiziniai asmenys gali tvarkyti ir prižiūrėti įstatymų nustatyta tvarka jiems nepriskirtas teritorijas. Taisyklių 38.5 papunktis numato, kad visapusiškai tvarkai Savivaldybės teritorijoje užtikrinti, draudžiama palikti netvarkomą, apleistą, piktžolėtą nuosavybės teise priklausančią, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemę.

ANK 589 straipsnio 82 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų surašo savivaldybių administracijų pareigūnai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2025 m. kovo 28 d. gavo anoniminį pranešimą dėl esamos situacijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Reaguodamas į šį pranešimą, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas 2025 m. balandžio 1 d. atliko situacijos minėtame žemės sklype patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog rašte nurodytos aplinkybės atitinka faktinę situaciją – žemės sklypo dalis yra apleista, joje sukauptos statybinės atliekos ir kitos šiukšlės, kas užfiksuota 2025 m. balandžio 1 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini). Po atlikto patikrinimo žemės sklypo savininkas D. Š. 2025 m. balandžio 1 d. raštu buvo įpareigotas iki 2025 m. gegužės 2 d. pašalinti nustatytus pažeidimus ir sutvarkyti žemės sklypą. Kadangi per nustatytą terminą pažeidimai nebuvo pašalinti, 2025 m. gegužės 22 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kuriame dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovai ir pats Pareiškėjas. Pakartotinės apžiūros metu vėl konstatuota, kad žemės sklypo dalis išlieka netvarkinga, joje aiškiai matomos statybinės medžiagos ir kitos atliekos, tačiau, siekiant sudaryti Pareiškėjui galimybę geranoriškai pašalinti pažeidimus, buvo nuspręsta nepradėti administracinių nusižengimų teisenos. Vykusios apžiūros metu Pareiškėjas geranoriškai sutiko sutvarkyti minėtą sklypo dalį, todėl 2025 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas papildomas terminas pažeidimams pašalinti – iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau 2025 m. rugsėjo 18 d. atlikus pakartotinį patikrinimą konstatuota, kad jokie sklypo tvarkymo darbai nebuvo atlikti, nustatyta sklypo dalis išliko apleista ir apaugusi, o 2025 m. gegužės 26 d. nustatyto termino Pareiškėjas nepaisė. Teismas pažymi, kad Institucija šiuo atveju veikė nuosekliai, proporcingai, Pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko pažeidimams pašalinti, administracinė teisena nebuvo pradėta skubotai, o administracinė atsakomybė taikyta tik Pareiškėjui sistemingai nevykdant jam nustatytų pareigų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad skundžiamame nutarime konstatuotos aplinkybės dėl žemės sklypo netvarkymo buvo patvirtintos tiek Institucijos atstovės paaiškinimais, tiek liudytojų J. S. ir D. S. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi ir atitiko byloje esančius duomenis. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių asmenų parodymų patikimumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad pats Pareiškėjas D. Š. iš esmės neginčijo pažeidimo fakto, nurodydamas, jog netvarka yra ne visame jam priklausančiame žemės sklype, o tik dalyje – apie 30 arų ploto, kurioje laikomi statybiniai akmenys, blokai ir kitos medžiagos. Taigi Pareiškėjas faktiškai pripažino, kad minėtoje sklypo dalyje yra kaupiami daiktai ir medžiagos, kurios, pagal jų laikymo pobūdį ir būklę, Institucijos pagrįstai buvo įvertintos kaip neatitinkančios teritorijos tvarkymo ir švaros reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus ir jam buvo sudaryta reali galimybė juos pašalinti geranoriškai – po 2025 m. balandžio 1 d. patikrinimo buvo išsiųstas raštas su įpareigojimu susitvarkyti, vėliau, pakartotinai įvertinus situaciją, Pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau nustatyta, kad per šį laikotarpį Pareiškėjas nesiėmė realių veiksmų pažeidimams pašalinti, o patikrinimo metu 2025 m. rugsėjo 18 d. konstatuota, jog situacija ne tik nepasikeitė, bet ir išliko akivaizdžiai netvarkinga. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos priežastys, dėl kurių neva nebuvo galimybės sutvarkyti minėtos sklypo dalies (nepalankios meteorologinės sąlygos, sunkiasvorio transporto eismo ribojimai), teismo vertinimu, yra deklaratyvios ir nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į Instituciją dėl termino pratęsimo, informavęs apie tariamas kliūtis ar ieškojęs alternatyvių sprendimų pažeidimams pašalinti. Priešingai, iš liudytojų parodymų matyti, kad Pareiškėjas turėjo galimybę palaikyti ryšį su atsakingais savivaldybės darbuotojais, tačiau ja nepasinaudojo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pats Pareiškėjas nurodė, jog seniūnija į jį dėl sklypo tvarkymo kreipėsi dar 2025 m. balandžio mėnesį, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas tik 2025 m. spalio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pažeidimo konstatavimo. Tai patvirtina, kad Institucija neskubėjo taikyti administracinės atsakomybės ir Pareiškėjui buvo suteiktas pakankamas ir protingas terminas savanoriškai pašalinti pažeidimus.

Be to, Pareiškėjo teiginius dėl skundžiamo nutarimo neaiškumo ar esminių procesinių pažeidimų teismas vertina kaip nepagrįstus, kadangi tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime buvo aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, patikrinimų datos, pažeistos teisės normos bei taikoma administracinė atsakomybė. ANK normos nereikalauja detaliai išvardyti kiekvienos atliekos rūšies, pobūdžio ar tiksliai apibrėžti pažeidimo vietos ribų, todėl Pareiškėjo reikalavimai dėl perteklinės pažeidimo detalizacijos vertintini kaip nepagrįsti.

Taigi teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Pareiškėjas D. Š. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, o jo veiksmuose yra ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sutinka su Pareiškėjo argumentu, kad netvarka buvo nustatyta ne visame jam priklausančiame 12,28 ha žemės sklype, o tik jo dalyje, ką patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esančios nuotraukos. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia administracinio nusižengimo sudėties buvimo, kadangi nei ANK 366 straipsnio 1 dalis, nei Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės nereikalauja, jog netvarkinga būtų visa žemės sklypo teritorija. Atsižvelgiant į tai, administraciniame kaltinime patikslinama aplinkybė, kad nusižengimas padarytas dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenurodant tikslių sklypo ribų ar ploto, nes tokios detalizacijos ANK normos nereikalauja ir ji neturi esminės reikšmės administracinės atsakomybės taikymui.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino D. Š. padarius jam inkriminuotą ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti bei keisti skundžiamą Institucijos nutarimą pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. Š. skundo netenkinti.

Patikslinti 2025 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant administraciniame kaltinime, kad nusižengimas padarytas dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.