Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. O. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. O. priėmė palikimą po savo mamos J. T., (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame inspekcija pažymėjo, jog nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų po J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Inspekcija neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo patenkinimui ir prašė sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą J. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas.

4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo matyti, kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini) Taigi palikimo atsiradimo diena yra J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų J. T. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Gyventojų registro 2013 m. pažymoje nurodyta, kad J. T. ištekėjusi, turi dukterį B. O.. Iš ištuokos liudijimo, taip pat (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo matyti, kad santuoka, visgi, buvo nutraukta. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO archyvo duomenų matyti, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2001 m. kovo 23 d.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad J. T. turėjo įregistruotą uzufrukto teisę į pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja nurodė, kad mama iki pat mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) mirus jos mamai J. T., iš minėto namo, pasiėmė mamos auksinius papuošalus, prižiūrėjo paliktus šunis ir kates, perėmė jos asmeninius buities ir namų ūkio daiktus. Pareiškėja šiais veiksmais priėmė visą palikimą po J. T. mirties.

9. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad yra kitų galimų įpėdinių, taip pat nėra duomenų, kad jie priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo patenkinimui.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja B. O. per 3 mėnesius po savo motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

11. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja B. O. priėmė motinos J. T. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.