- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-62-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00002-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. S. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas R. S. prašymas išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 5280 Eur, mokėjimą dalimis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos prokuratūros 6-tojo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 2 d. priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47427-20, buvo nutarta R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atleisti pagal laidavimą ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato R. E. S. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ? turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai konfiskuotino automobilio „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 5 280 Eur.
2. R. S. 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos – 5280 Eur konfiskavimą 24 mėnesių terminui, nustatant paskutinės įmokos datą 2023 m. sausio 31 d.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartimi R. S. prašymas atmestas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5.1. Skundu R. S. prašo panaikinti 2021 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ? konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 5280 Eur mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių terminui, nustatant paskutinės įmokos datą 2023 m. sausio 31 d.
5.2. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, neužkerta kelio teismui tokį terminą nustatyti.
5.3. Cituoja 2005 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio teismo nutarimą, kuriame išaiškinta, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, jog teismas priimdamas sprendimą dėl nuobaudos, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais negalėtų individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta žemutinė sankcijos riba. Pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra bausmės sudedamoji dalis.
5.4. Teigia, kad jeigu būtų konfiskuojamas pats nusikaltimo padarymo įrankis, jo konfiskavimas dalimis būtų nelogiškas, tačiau kai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, ji paprastai padalinama į kokias nors dalis, kurios gali būti išieškomos arba mokamos per tam tikrą terminą.
5.5. Nurodo, kad nors skundžiamoje nutartyje pasiremta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, numatančiomis galimybę antstoliui leisti skolininkui vykdyti piniginę prievolę dalimis, tačiau antstolio veiksmai ir patvarkymai tampa papildomomis išlaidomis R. S..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. S. skundu, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartimi, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
6. Vilniaus apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties teiginiui, jog įstatymų nuostatos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė.
7. Apelianto teigimu, nepaisant to, jog teisės normos nenumato galimybės išdėstyti turto konfiskavimo dalimis, teismas tai gali padaryti savo nuožiūra. Su šiuo teiginiu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Skunde teismo diskrecija šiuo klausimu motyvuojama Konstitucinio teismo nutarimu, tačiau cituojamame nutarime kalbama apie išimtinį bausmės švelninimą, kuris nesusijęs su baudžiamojo poveikio priemonių išdėstymu, todėl Vilniaus apygardos teismo vertinimu, tai negali būti laikoma pagrindu skundo tenkinimui. Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Baudžiamojoje byloje klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo yra išspręstas ir prokuroro nutarimo vykdymas šioje dalyje bus perduotas kompetentingai institucijai – antstoliui. Nors apeliantas nurodo, kad nori išvengti papildomų išlaidų susijusių su priverstiniu išieškojimu, tačiau šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir darydamas nusikalstamą veiką R. S. privalėjo įvertinti, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, jam kilusių dėl padaryto nusikaltimo, riziką.
8. Skunde pažymima, kad kai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuojamas pats turtas, paprastai suma padalinama į dalis. Tačiau kuo remiantis apeliantas daro tokias išvadas, teismui nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti ir vertina juos kaip teisiškai nepagrįstus ir subjektyvius.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.