Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.U. (V.U.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos esminis dalykas – atsakovo Klaipėdos AVPK 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 30-TE-776 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas V.U. (Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas)) atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutikimą su paskirta nuobauda iš esmės sieja su tuo, kad ši nuobauda yra per griežta, neproporcinga savo sunkumu jo padarytam nusižengimui, padarytu nusižengimu nebuvo diskredituotas vidaus tarnybos sistemos autoritetas ir pan.

Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką ir nurodė, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažymėjo, jog pareiškėjo veiksmuose yra įžvelgiami tarnybinio nusižengimo požymiai, todėl pareiškėjo veiksmų įvertinimui siūlė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Klaipėdos AVPK viršininkas 2019 m. rugpjūčio 19 d. rezoliucija pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-710 „Dėl V.U. nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui.

2019 m. rugpjūčio 19 d. surašytas ir pareiškėjui įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu pareigūno vardo pažeminimu, bei jam pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl V.U. veiksmų (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą bei pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos.

2019 m. rugsėjo 2 d. įvertinęs ir patvirtinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, Klaipėdos AVPK viršininkas 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 30-TE-776 „Dėl V.U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Elgesio reikalavimus policijos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas.

Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

LVAT yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos dėl to, kad pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. LVAT yra pažymėjęs, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008; Nr. A756-236/2010).

Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).

Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Pažymėtina, jog tarnybinės atsakomybės už valstybės tarnautojo, pareigūno vardo pažeminamą atveju pakankamas akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo faktas ir nėra aktualus didelės žalos padarymo klausimas. Savo praktikoje LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje (LVAT administracinė byla Nr. A-143-231/2008, Nr. A-662-1409/2010 ir kt.). Taigi pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą (LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–465/2013).

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 30-TE-776 „Dėl V.U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo priimtas, atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyti pareiškėjo atlikti veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo ir taip pažemino pareigūno vardą bei sulaužė priesaiką.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinti pareiškėjo tyčiniai veiksmai, kuriais buvo teikiamos konsultacijos bei patarimai pareiškėjo pažįstamam asmeniui, įtakos kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio pareigūno veiksmams darymas, siekiant pareiškėjo pažįstamo asmens sūnaus naudai palankaus sprendimo, duomenų be teisėto pagrindo policijos naudojamuose žinybiniuose registruose savanaudiškais tikslais rinkimas bei jų perdavimas tretiesiems asmenims.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog būdamas asmeniškai pažįstamas su D.J. ir jo įtakotas, neturėdamas teisėto pagrindo, 2018 m. lapkričio 20,22,26 ir 30 dienomis, pareiškėjas VRIS CDB, POLIS ir IBPS rinko duomenis apie tyrimo eigą medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18, vestoje D.J. atžvilgiu. Siekdamas nuslėpti tokius savo neteisėtus veiksmus, ieškodamas nurodytų duomenų, pareiškėjas į sistemų paieškos laukus suvesdavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliekamos duomenų paieškos pagrindus „Kriminalinės žvalgybos tyrimas“, „Pranešimo, pavedimo, paklausimo tyrimas“, „Ikiteisminis tyrimas“ apie atliekamos duomenų paieškos pagrindus kaip duomenų paieškos pagrindų patikslinimus nurodydamas „M-1-01-82316-18“, „30-6DS-23-16“, „30-6DS-23-18“, „30-6DS-1-18“, „0118000622912“, tokiu būdu klastodamas elektroninius žinybinių registrų ir informacinių sistemų paieškų registracijos dokumentus, sužinotus duomenis perdavė tyrimo baigtimi suinteresuotam D.J. – D.J. tėvui.

Pasinaudodamas savo pažintimi ir įtaka su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke K.L., pareiškėjas susitarė, kad ši pasikalbėtų su D.J. apie ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo surinkti duomenys, kad D.J. sūnus D.J. yra įtariamas nusikalstamos veikos – vagystės, padarymu, eigą. Susitikimo su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke K.L. metu, D.J. bandė įtakoti tyrimą savo sūnus D.J. naudai, pateikdamas su pareiškėju aptartus duomenis apie D.J. sūnaus D.J. veiksmus. Vėliau pareiškėjas savo iniciatyva patikrino medžiagos Nr. M-1-01-82316-18 duomenis IBPS ir paskambinęs D.J. pranešė, kad tyrimas baigtas.

Norėdamas išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašė asmenų, norinčių išsinuomoti butą, jų duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), kad savo tarnybinėje veikloje naudojamais registrais galėtų apie juos surinkti duomenis, 2019 m. kovo 14 d. tikrino D.B., o 2019 m. kovo 15 d. – K.F. duomenis, esančius VRIS CDB ir POLIS, siekdamas išvengti galimų problemų ateityje dėl būsto nuomininkų dėl jų asmeninių savybių ar nemokumo, t.y. turėdamas savanaudiškų tikslų. Apie tai, kad pareiškėjas yra policijos pareigūnas ir duomenis tikrins žinybiniuose registruose, D.B. ir K.F. pasisakė pats. Siekdamas nuslėpti tokius savo neteisėtus veiksmus, ieškodamas nurodytų duomenų, pareiškėjas į sistemų paieškos laukus, kaip duomenų peržiūros pagrindus, suvesdavo tikrovę neatitinkančius duomenis „Kriminalinės žvalgybos tyrimas“, kaip duomenų paieškos pagrindų patikslinimus nurodydamas „30-6DS-1-19“, tokiu būdu klastodamas elektroninius žinybinių registrų ir informacinių sistemų paieškų registracijos dokumentus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-755 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 20107 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.1 punktą, kuris naudotojui griežtai draudžia naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais ir 12.5 punktą, kuris naudotojui draudžia be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti. Ten pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ir Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 patvirtintų Klaipėdos AVPK KP PNTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.5 punktą, kuris numato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atsako už gautų duomenų, teikiamų registrams ir informacinėms sistemoms, teisingumą, pagrįstumą, išsamumą ir pateikimo terminus, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku ir 6.6 punktą, numatantį, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina dokumentų, įslaptintų dokumentų apskaitos ir tvarkymo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų vykdymą. Be to, pareiškėjas pažeidė Lietuvos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtinto Policijos informacinių sistemų ir registrų saugos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad POLIS naudotojai, vadovaudamiesi policijos žinybiniais registrais, posistemiuose, dokumentų valdymo sistemoje ir kitose informacinėse sistemose (toliau – POLIS) valdytojo patvirtintais žinybinių registrų, posistemių ir informacinių sistemų nuostatais, Nuostatais, naudotojų administravimo taisyklėmis, Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklėmis ir pareigybių aprašymais, privalo naudotis POLIS tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais (14.1 p.), užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (14.2 p.). Pažymima, kad Policijos generalinis komisaras 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtino Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksą (toliau – ir Etikos kodeksas), kurio tikslas – suteikti policijos darbuotojams dorovinius orientyrus, ugdyti jų dorovinės atsakomybės jausmą ir skatinti prisidėti prie dorovinių santykių kūrimo, įtvirtinimo ir puoselėjimo policijos sistemoje ir visuomenėje, stiprinant teigiamą policijos įvaizdį. Nurodyta, kad pareiškėjo veiksmai susiję su Etikos kodekso 5 p., 6 p., 6.7 p., 7p., 7.1 p., 7.2 p. pažeidimu.

Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos vidaus tyrimo skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro leidimas su ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-23455-19 duomenimis ir jais naudotis atliekant tarnybinį patikrinimą. Be to, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybai buvo pateikta duomenų peržiūros Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke ir policijos registruose bei informacinėse sistemose informacija už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 16 d. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų neteisėtu panaudojimu tiriant tarnybinį pažeidimą atmestini, nes nustatyta, kad tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą naudota informacija, gauta ne kriminalinės žvalgybos metu, o surinkta ikiteisminio tyrimo, turint prokuroro leidimą ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

Pareiškėjas neneigia, jog būdamas asmeniškai pažįstamas su D.J. ir jo įtakotas, neturėdamas teisėto pagrindo, 2018 m. lapkričio 20,22,26 ir 30 dienomis VRIS CDB, POLIS ir IBPS rinko duomenis apie tyrimo eigą medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18, vestoje D.J. atžvilgiu. Nepaneigta ir tai, kad siekdamas nuslėpti tokius savo neteisėtus veiksmus, ieškodamas nurodytų duomenų, pareiškėjas į sistemų paieškos laukus suvesdavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliekamos duomenų paieškos pagrindus „Kriminalinės žvalgybos tyrimas“, „Pranešimo, pavedimo, paklausimo tyrimas“, „Ikiteisminis tyrimas“ apie atliekamos duomenų paieškos pagrindus kaip duomenų paieškos pagrindų patikslinimus nurodydamas „M-1-01-82316-18“, „30-6DS-23-16“, „30-6DS-23-18“, „30-6DS-1-18“, „0118000622912“ ir sužinotus duomenis perdavė tyrimo baigtimi suinteresuotam D.J. – D.J. tėvui. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apklausiamas įtariamuoju pareiškėjas patvirtino, kad atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, jis suprato, kad tikrindamas ne jam priskirto tyrimo duomenis, jis elgiasi neteisėtai, tačiau taip darė, nes norėjo padėti senam pažįstamam asmeniui D.J.

Apklausiamas įtariamuoju (2019 m. rugpjūčio 19 d. įtariamojo apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23455-19) pareiškėjas be kita ko, parodė, kad D.J. patarė pabendrauti su asmeniu, mačiusiu įvykį, t.y. išsiaiškinti, ar matė, kokius daiktus ir kas nešė, kur šiuo metu yra iš to namo išnešti daiktai, jeigu tie daiktai grąžinti, tai ar viskas tvarkoje su jais ir pan. Pokalbio su D.J. metu šiam paklausus, ar pareiškėjas pažįsta „kažką aukščiau“, kas galėtų įtakoti sprendimo priėmimą, palankų D.J. sūnui, pareiškėjas sutiko paskambinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei K.L. ir paklausti, ar dėl aukščiau nurodyto įvykio į ją gali kreiptis D.J. Šiai sutikus, pareiškėjas D.J. perdavė jos kontaktinį telefono numerį. Policijos informacinėje duomenų bazėje patikrinęs ir pamatęs, kad tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18 yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie tai telefonu informavo D.J.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 29 d. liudytoja apklausta Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė K.L. patvirtino, kad pareiškėjo prašymu jos darbo vietoje lankėsi D.J. ir su ja kalbėjosi jo sūnaus D.J. klausimu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 23 d. liudytoju apklaustas D.J. patvirtino, kad vyko pasikalbėti su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke K.L. savo sūnaus D.J. klausimu, bendravo su įvykį mačiusiu asmeniu, rašė paklausimą dėl daiktų dingimo J.B., jam siūlė spręsti žalos atlyginimo klausimą. D.J. taip pat parodė, kad jo sūnui pripažinus, kad jis paėmė J.B. daiktus, jis vėl skambino Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei K.L., kuri nurodė datą ir laiką, kada gali atvykti. Po to, kai V.U. paskambino ir pranešė, kad viskas gerai, t.y. „baigta“, galbūt 2019 m. pavasarį, kai policijos pareigūnas jį informavo apie tai, kad tyrimas atnaujintas dėl to, kad reikia apklausti jį ir J.B. jis skambino V.U.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18 atsisakyta pradėti. Šio nutarimo turinys patvirtina, jog be kita ko, toks sprendimas priimtas, asmeniui, mačiusiam įvykį, negalėjus nurodyti tikslesnių įsibrovimo aplinkybių, jam susisiekus su J.B., pastarajam nepateikus pareiškimo dėl turto sugadinimo, nenurodžius padarytos žalos dydžio, patikėjus D.J. pateikta versija, kad į J.B. priklausantį į namą jis užėjo tik vedamas nostalgijos, jam nurodžius, kad iš J.B. namo paimtus daiktus jis grąžino ir J.B. atsiprašė už poelgį.

Akivaizdu, jog pareiškėjas darė įtaką AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės K.L. veiksmams, dėl ko ji specialiai skyrė laiką bendravimui su pareiškėjo atsiųstu asmeniu D.J. jo sūnaus D.J. klausimu. Nežiūrint į tai, jog J.B. pranešime, 2018 m. lapkričio 15 d. registruotame Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate ir buvo nurodyta apie jo turto pagrobimą, įsibraunant į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18 atsisakyta pradėti.

Pareiškėjas taip pat neneigia, jog norėdamas išnuomoti jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti galimų problemų ateityje dėl būsto nuomininkų dėl jų asmeninių savybių ar nemokumo, prašė asmenų, pareiškusių norą išsinuomoti jo butą, jų asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), turėdamas tikslą savo tarnybinėje veikloje naudojamų registrų pagalba apie juos surinkti duomenis, 2019 m. kovo 14 d. tikrino D.B., o 2019 m. kovo 15 d. – K.F. duomenis, esančius VRIS CDB ir POLIS. Ieškodamas nurodytų duomenų, į sistemų paieškos laukus, kaip duomenų peržiūros pagrindus, suvesdavo tikrovę neatitinkančius duomenis „Kriminalinės žvalgybos tyrimas“, kaip duomenų paieškos pagrindų patikslinimus nurodydamas „30-6DS-1-19“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 21,22 d. liudytojais apklausti K.F. ir D.B. patvirtino, kad pareiškėjas jiems paviešino, jog jis yra policijos pareigūnas ir žinybiniuose registruose tikrins jų duomenis.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas veikė ne visuomenės interesais, o naudodamasis savo statusu dėl artimų asmenų interesų ir savanaudiškais tikslais, pašaliniams asmenims leido suprasti, kad būdamas policijos pareigūnu, jis be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais naudosis policijos informacinėmis sistemomis duomenų apie juos gavimo tikslu. Aukščiau įvardintos pareiškėjo veikos akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Kadangi byloje nėra duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamos atsakovo padarytos išvados, laikytina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė.

Vertintina, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 30-TE-776 „Dėl V.U. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veikas, todėl pareiškėjo skundas dėl jo panaikinimo netenkintinas.

Pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 30-TE-776 „Dėl V.U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo.

Konstatavus, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 30-TE-776 „Dėl V.U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinai reikalavimai pareiškėją grąžinti į tarnybą – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdymo 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų, netenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjas V.U. buvo įpareigotas į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 100 (vieno šimto) Eur sumą, išmokėtiną jo prašomiems apklausti liudytojams, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi – 100 (vieno šimto) Eur sumą, išmokėtiną jo prašomiems apklausti liudytojams.

Įvertinus tai, jog liudytojais prašyti apklausti asmenys Andrius Balsys ir Aidas Šlečkus 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžiuose dalyvavo kaip atsakovo Klaipėdos AVPK atstovai, o 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti K.L. ir D.J. prašymo atlyginti jų turėtas išlaidas nepateikė, į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank 2019 m. spalio 14 mokėjimo nurodymu Nr. 326 ir 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 332 įmokėta 200 Eur suma grąžintina pareiškėjui. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Pareiškėjui V.U. grąžinti 200 (du šimtus) Eur, vykdant 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartis 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 326 ir 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 332 sumokėtus į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank, pinigus pervedant į pareiškėjo V.U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.