- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-757-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07153-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- M. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-757-212/2013
2013 m. spalio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-882/2013 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui S. J., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti atsakovą jos sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iš jo išlaikymą sūnui nuo pareiškimo į teismą padavimo dienos, periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio dėl tėvystės nustatymo atsisakė, kadangi atsakovas 2013-05-02 įregistravo tėvystę. Nurodė, kad su atsakovu nutrūko ryšiai gimus kūdikiui ir jis neprisidėjo prie jo išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2012-10-12 iki vaiko pilnametystės ir 9 977 Lt įsiskolinimą, 144 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 1 450 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei. Civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl tėvystės nustatymo nutraukė.
Nustatė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką A. P.. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto neturi. Už A. P. maitinimą ir ugdymo reikmes už 2011 m. vasario mėnesį sumokėjo 115,92 Lt, už rugsėjo mėnesį - 139,06 Lt, už spalio mėnesį - 168,68 Lt, už gruodžio mėn. – 217,40 Lt, už 2010 m. gruodžio mėn. – 232,36 Lt. Už 2012 spalio mėnesio maisto produktus sumokėta 60,67 Lt, už 2012 m. lapkričio mėnesio - 59,87 Lt. Ieškovei nuo 2012 m. vasario mėnesio skirta išmoka vaikui – 52 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio skirta socialinė pašalpa 463,72 Lt, 2012 m. rugsėjo mėnesį skirta parama mokinio reikmėms įsigyti 156 Lt, 2012 m. gruodžio mėnesį skirta vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 260 Lt. Atsakovas dirba UAB ,,EA Baltic“ bei gauna pastovias pajamas. Atsakovo mėnesinės pajamos yra kintančios, t. y. 2012 m. sausio mėnesį – 1 018,74, o 2012 m. gruodžio mėnesį 2 000 Lt. Atsakovas turi kilnojamąjį turtą – automobilį Rover 416. Atsakovas yra paėmęs vartojimo kreditą iš UAB ,,Ūkio banko lizingas“ iki 2014-10-20, 2 764 Lt sumai, kurio mėnesinė įmoka yra 146,64 Lt, vartojimo kreditą iš UAB ,,Nordecum“ iki 2014-02-17, 3 000 Lt sumai, kurio mėnesinė įmoka yra 320 Lt, vartojimo kreditą iš UAB ,,Bobutės paskola“ iki 2014-02-28, 2 000 Lt sumai, kurio mėnesinė įmoka yra 260 Lt. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus teismas pripažino, kad vaiko poreikių tenkinimui ieškovė patiria mažesnes nei 800 Lt per mėnesį išlaidas. Teismas kritiškai vertino ir manė, jog gali būti sumažintos ieškovės nurodytos vieno mėnesio išlaidos vaiko aprangai, higienos priemonėms. Atsižvelgdamas į vaiko amžių (5 m), į tėvų turtinę padėtį, pripažino, kad nepilnamečio A. P. poreikių patenkinimui yra pakankama 600 Lt suma per mėnesį. Todėl iš atsakovo priteisė 300 Lt vaiko išlaikymui. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti A. P. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių ir atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo. Nustatė, kad M. P., buvęs ieškovės sutuoktinis, iki 2010 metų teikė A. P. išlaikymą, o nuo 2010 metų išlaikymo nebeteikė, kadangi ieškovė išėjo kitur gyventi. Teismas pripažino, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2010-01-01 ir nuo to laiko priteisė iš atsakovo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimą dalyje dėl A. P. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010-01-01 iki 2012-10-08 priteisimo ir priimti naują sprendimą, priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-07 (nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3369-812/2012 įsiteisėjimo dienos) iki 2012-10-08 už tris mėnesius 900 Lt sumoje. Nurodo, jog teisė į išlaikymą atsirado nuo 2012-07-07, t. y. kai įsiteisėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3369-812/2012, kai A. P. buvo nuginčyta tėvystė. Iš teismo sprendimo matyti, jog M. P. vaiką kaip savo išlaikė iki 2010 m., bet vėliau vis vien su A. bendravo ir teikė jam išlaikymą. Todėl vaikui išlaikymas buvo teikiamas iki tėvystės nuginčijimo, t. y. iki 2012-07-07. Kadangi vaiko tėvu gimimo įraše buvo įrašytas M. P., kuris teikė vaikui išlaikymą, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos už vaiko išlaikymą priteisimo. Toks jos reikalavimas traktuotinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti. Jis vaiko išlaikymo įsiskolinimą pripažįsta nuo 2012-07-07.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nustatė teisingas bylos aplinkybes, jog M. P. neteikė vaikui A. išlaikymo nuo 2010 m., kai ieškovė su vaiku išėjo gyventi atskirai. Todėl teisė į išlaikymą atsirado nuo 2010-01-01, o ne nuo 2012-07-07.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. P. 2005-12-28 sudarė santuoką su M. P.. Iki santuokos sudarymo abu augino sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), gimė A. P.. Ieškovei ir jos sutuoktiniui M. P. buvo žinoma, kad A., nėra M. P. sūnus, tačiau tėvystę ėmė ginčyti tik 2012 metais. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimu nustatyta, kad M. P. nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2012-07-07 (b. l. 5-7). Ieškovė 2012-10-09 kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovą S. J. sūnaus A. tėvu ir priteisti vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.
Apeliantas ginčija priteisto išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą, nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2010-01-01. Jo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas jam atsirado tik nuo 2012-07-07, įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimui dėl M. P. tėvystės nuginčijimo.
Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, teismas priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už tris metus. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovei teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo sūnui A. atsirado nuo 2012-07-07, t. y. įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimui, kuriuo nustatyta, kad M. P. nėra A. tėvas. Kadangi ieškovė anksčiau tėvystės neginčijo, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą anksčiau, nei buvo nuginčyta tėvystė, nes iki to laiko A. tėvu buvo M. P..
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažinamas iki 900 Lt (300 Lt x 3 mėn.).
CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą patenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos, 272 Lt žyminio mokesčio, priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti.
Iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiui A. P., gim. 2007-08-22, įsiskolinimą sumažinti iki 900 Lt (devynių šimtų litų).
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 272 Lt žyminio mokesčio (du šimtus septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.