- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1375-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01393-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Darbo
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Darbo partijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Darbo partijos ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nepagrįsto turto gavimo ir dotacijų grąžinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Darbo partija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-5-495/2013 dėl apgaulingo Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jame konstatuota, kad Darbo partijai buvo neteisėtai skirtos dotacijos ir kompensacija. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu Nr. 250 paskirtai 1 907 230,37 Lt dotacijai, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 309 paskirtai 1 903 616,86 Lt dotacijai ir 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 17 paskirtai 2 542 490,72 Lt dotacijai (toliau kartu – Dotacijos) taikytas laikinas nuosavybės apribojimas ir jos grąžintos į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje baudžiamojoje byloje 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė galutinę nutartį, kurioje nurodė, kad Dotacijos nelaikytinos nusikalstamos veiklos dalyku; kad baudžiamojoje byloje apskritai negali būti sprendžiamas klausimas, ar naujai įsteigta partija turi teisę į reorganizuotai partijai paskirtas valstybės dotacijas, todėl iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio motyvų pašalino argumentus, kad teisės į valstybės dotacijas perėmimas negalimas vien tuo pagrindu, kad jas gavusi politinė partija buvo reorganizuota. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo ieškovei teisėtai priklausančias Dotacijas ir turi jas grąžinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 str.). Tuo pagrindu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Darbo partijai teisėtai priklausančias valstybės skirtas 1 840 053,86 Eur dotacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Darbo partijos ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. I-5-495/2013 kaltinimai buvo pareikšti ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423. Darbo partija, juridinio asmens kodas 195725423, po reorganizavimo pasibaigė 2013 m. gegužės 14 d. ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 2013 m. gegužės 14 d. buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo – Darbo partija (leiboristai), juridinio asmens kodas 303063133, įsteigta Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423, susijungus su Leiboristų partija. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Darbo partijos atžvilgiu baudžiamoji byla dėl Darbo partijai pareikštų kaltinimų buvo nutraukta, Darbo partijai pasibaigus po reorganizavimo. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuspręsta panaikinti taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir grąžinti į valstybės biudžetą VRK sprendimais Darbo partijai paskirtas Dotacijas. Šias nuosprendžių dalis Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-293-177/2016 paliko nepakeistas ir nurodė, kad valstybės dotacijos negali būti grąžintos po partijos reorganizavimo naujai įsteigtam juridiniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos mėn. 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis, kuriomis Darbo partijos atžvilgiu baudžiamoji byla dėl Darbo partijai pareikštų kaltinimų buvo nutraukta Darbo partijai pasibaigus po reorganizavimo, ir baudžiamąją bylą Darbo partijai nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Pasisakydamas dėl darbo partijai skirtų dotacijų grąžinimo į valstybės biudžetą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad naujai įsteigta politinė partija, perėmusi po reorganizavimo veiklą baigusios politinės partijos teises ir pareigas, teisės aktų nustatytomis sąlygomis gali perimti ir pastarosios teises į valstybės biudžeto asignavimus. Tačiau toks perėmimas galimas tik konstatavus, kad reorganizavimo metu veiklą baigusi politinė partija turėjo teisę į atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų dalį, taigi, be kita ko, įvertinus, ar politinė partija nebuvo padariusi šiurkščių Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų. Šiurkščių Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų konstatavimas ir jų padarinių taikymas, jei tai nėra susiję su nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymu, nėra baudžiamąją bylą nagrinėjančių teismų kompetencija. Šie klausimai pirmiausia spręstini politinių partijų finansavimo kontrolės priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje negali būti išspręstas klausimas, ar naujai įsteigta Darbo partija turi teisę į reorganizuotai Darbo partijai paskirtas valstybės dotacijas, todėl paliko nepakeistus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimus grąžinti į valstybės biudžetą Dotacijas, tačiau iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių pašalino argumentus, kad teisės į valstybės dotacijas perėmimas negalimas vien tuo pagrindu, kad jas gavusi politinė partija buvo reorganizuota.Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismas konstatavo, kad Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423, skirtų Dotacijų grąžinimas teisių perėmėjai – Darbo partijai, juridinio asmens kodas 303189064, t. y. ieškovei, turi būti sprendžiamas ne CPK 760 straipsnio nustatyta sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka, o teisės aktų, reglamentuojančių politinių partijų finansavimą ir finansavimo kontrolę, nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad sprendimas grąžinti į valstybės biudžetą Dotacijas, skirtas Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi nebuvo panaikintas.Teismas nurodė, kad valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimas, paskirstymas ir mokėjimas yra viešojo administravimo veikla, todėl ieškinys dėl VRK sprendimais skirtų Dotacijų išmokėjimo Darbo partijos, juridinio asmens kodas 195725423, teisių perėmėjai – Darbo partijai, juridinio asmens kodas 303189064, teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 20 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė Darbo partija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017m. birželio 26 d. nutartį ir priimti nagrinėti ieškinį. Nurodo šiuos argumentus:Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo atveju nėra ginčo dėl Dotacijų apskaičiavimo, paskirstymo ar mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad teismas, priėmęs nuosprendį, nebuvo įgaliotas spręsti Dotacijų atėmimo klausimo, nes tai yra išimtinė VRK kompetencija. VRK nėra priėmusi jokių ieškovei nepalankių sprendimų, todėl ieškovė neturi pagrindo inicijuoti administracinį procesą.Atsakovė savo žinioje Dotacijas laiko be pagrindo, nes ieškovei Dotacijos buvo išmokėtos teisėtai, o VRK nėra priėmusi sprendimo, įpareigojančio ieškovę grąžinti Dotacijas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2015 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kuriame pasakyta, kad Darbo partija yra reorganizuotų politinių partijų teisių į valstybės dotacijas perėmėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-495/2013 (nuosprendžio rezoliucinė dalis) nuspręsta panaikinti VRK sprendimais Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423, paskirtoms valstybės Dotacijoms taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir grąžinti Dotacijas į valstybės biudžetą. Šią nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismai paliko nepakeistą, taigi, ši nuosprendžio dalis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 iš esmės nurodė, kad naujai įsteigta politinė partija, perėmusi po reorganizavimo veiklą baigusios politinės partijos teises ir pareigas, teisės aktų nustatytomis sąlygomis gali perimti ir pastarosios teises į valstybės biudžeto asignavimus. Tačiau toks perėmimas galimas tik konstatavus, kad reorganizavimo metu veiklą baigusi politinė partija turėjo teisę į atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų dalį, taigi, be kita ko, įvertinus, ar politinė partija nebuvo padariusi šiurkščių Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų. Sprendimą dėl tokių pažeidimų ir jų šiurkštumo vertinimo turi priimti tam kompetentingos institucijos (visų pirma – VRK) laikydamosi įstatymų nustatytų procedūrų ir tvarkos. Šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka (žr. LAT nutarties 53.5 punktą).Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad ginčas dėl naujai įsteigtos politinės partijos – Darbo partijos (juridinio asmens kodas 303189064), t. y. ieškovės teisės perimti po reorganizavimo veiklą baigusiai politinei partijai – Darbo partijai (juridinio asmens kodas 195725423) anksčiau skirtas Dotacijas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, tik nurodė ne tą teisinį pagrindą, t. y. šiuo atveju taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), o ne 2 punktas (ieškinys neteismingas tam teismui). Pastaruoju pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškimas paduotas nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007; 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009).Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Atskirajame skunde akcentuojama, kad VRK nėra priėmusi jokių ieškovei nepalankių sprendimų, nėra įpareigojusi ieškovę grąžinti Dotacijas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad Dotacijos į valstybės biudžetą grąžintos įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu, o duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi pirmiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties 53.7 punkte išaiškintu galimu teisų gynimo būdu, nepateikta. Ieškovės nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1579-858/2015 buvo išspręstas ginčas dėl kitos, t. y. vėlesniu 2013 m. rugsėjo 9 d. VRK sprendimu paskirtos dotacijos išmokėjimo dabartinei Darbo partijai. Toje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar naujai įsteigta Darbo partija turi teisę perimti ankstesniais VRK sprendimais dabar jau veiklą po reorganizavimo baigusiai Darbo partijai paskirtas Dotacijas, kurios buvo grąžintos į valstybės biudžetą vykdant teismo sprendimą minėtoje baudžiamojoje byloje ir kurias ieškovė prašo priteisti iš VMI. Kaip minėta, tokį sprendimą turi priimti tam kompetentingos institucijos (visų pirma – VRK), o ginčai dėl šių sprendimų nagrinėjami administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.