- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2846-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Zita Malova
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 16 kartų, paskutinį kartą 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 54 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta galutinė 36 parų arešto bausmė,
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. liepos 6 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš prekystalio, esančio prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, priklausantį A. S. t.y.: rudos spalvos dirbtinės odos kosmetinę, kurios viduje buvo 355 eurų grynųjų pinigų ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu, pagrobė nedidelės vertės svetimą A. S. priklausanti turtą, 355 eurų vertės. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 6.20 val., išlaužęs buto terasos, esančios (duomenys neskelbtini), tvoros segmentą ir tokiu būdu neteisėtai patekęs į patalpą, iš terasos pagrobė svetimą, S. T. priklausantį turtą – dviratį „Fuji Nevada 8“, 350 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. T. 350 eurų turtinė žalą. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė vatos tamponuose ir milteliuose nuo skardinės dalies – psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,011 g., miltelių iš plastikinio maišelio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,252 g., augalinės kilmės medžiagų mišinio iš plastikinio maišelio, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,003 g., kurias laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. rugpjūčio 13 d., atliekant kratą minėtu adresu, buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir paaiškino, kad liepos 6 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Mintis pavogti kažką kilo spontaniškai, kai ėmė daiktus iš daiktų saugojimo dėžutės, pamatė po prekystaliu gulinčią piniginę. Piniginė jam patiko, ji buvo graži, jis negalvojo, kad joje bus didelė pinigų suma, apie 300 eurų. Jis galvojo, kad piniginėje bus tik monetos, bet jam patiko pati piniginė. Piniginę slapta paėmė ir išvažiavo dviračiu. Pinigus išleido pragyvenimui, o pačią piniginę spontaniškai padovanojo autobuse vienai panelei, su kuria susipažino. Dėl piniginės nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai ir dėl turtinės, ir neturtinės žalos, ir ketina atlyginti, kai ateis geresni laikai, šiuo metu nieko negali pažadėti. Jis turi kur eiti dirbti, kai bus laisvėje, jam brolis jau paruošė vietą.
Rugpjūčio 5 d., ryte, eidamas pamatė, kad už tvoros stovi neprirakintas dviratis ir kaip tik tuo metu neturėjo pinigų pragyvenimui, todėl nusprendė dviratį paimti. Tvoros neišlaužė, ją atsuko, su savimi turėjo atsuktuvą. Ten ėjo ne su tikslu daryti vagystę, atsuktuvus visada turi kuprinėje, tam tikslui, jeigu pakviestų brolis ar draugas, kad viską turėtų su savimi. Atsukęs tvoros segmentą, tvorą palenkė, paėmė dviratį ir išvažiavo. Dviratis buvo „Fuji Nevada“. Pirmas kelias dienas dviratis buvo pas jį sandėliuke, po to jis truputį išsiblaivė ir pagalvojo, kad ten buvo kameros. Alkoholio jis nevartojo, nebuvo apsvaigęs, tačiau buvo beveik 4 paras nemiegojęs ir aiškiai nemąstė. Pagalvojo, kad yra kameros ir kad reikia dviratį grąžinti, bet tuo metu neturėjo pinigų. Dviračio brangiai nepardavė, jį užstatė lombarde už 40 eurų su tikslu, kad galėtų jį išpirkti. Turėjo kvitus. Lombardo vietos tiksliai nežino, jis buvo (duomenys neskelbtini) g., kažkuris iš jų. Vagystes vertina negerai, žino, kad yra jaunas ir darbingas, galėtų kitaip prasimanyti pinigų. Gailisi dėl tokių nusikaltimų, jau 2 mėnesius sėdi, mintyse jau atsiprašė tų žmonių.
Dar kratos metu pas jį rado narkotinių medžiagų, kuprinėje, servetėlėse. Negali pasakyti, iš kur jas gavo. Narkotinių medžiagų turėjo savo naudojimui ir po truputį vartojo, jam padėdavo stimuliantas. Priklausomybės neturėjo, jam tik patikdavo būsena, jį tai nuramindavo. Jis įsigydavo amfetaminą arba marihuaną.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Dėl 2021 m. liepos 6 d. nukentėjusiosios A. S. turto vagystės
Nukentėjusioji A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji prekiauja vaisiais adresu (duomenys neskelbtini), lauko prekyba. 2021 m. liepos 6 d., apie 10 val. pradėjo prekybą vaisiais ir apie 18 val. jau ruošėsi užsidaryti, krovė vaisiu likučius į automobilį, pati nevairuoja, jai padėti atvyko jos pažįstamas F., kurio pavardės nežino, automobilio modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Prekystalis buvo tuščias, stovėjo tik svarstyklės, ir pastebėjo, kad iš po prekystaliu esančios dėžės dingo pinigai, kurie buvo dirbtinės odos, rudos spalvos kosmetinėje. Pavogta pinigų suma 355 eurai, popieriniai buvo 320 eurų ir monetomis 35 eurai. Dienos metu jokių įtartinų pirkėjų nepastebėjo. Pastebėjusi vagystę, į policiją iškart nesikreipė, kadangi tikėjosi, kad piniginė atsiras. 2021 m. liepos 7 d., apie 9 val. nuėjo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos postą, paaiškino parduotuvės apsaugai situaciją ir paprašė, kad apsaugos darbuotojas peržiūrėtų vaizdo įrašą. Jame pamatė vyrą, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, tamsūs plaukai, buvo su šviesiais marškinėliais ir buvo su kuprine. Minėtas asmuo pasišalino su dviračiu tamsios spalvos. Kaip suprato iš vaizdo įrašo, minėtas asmuo ją jau stebėjo, ir kai ji krovė vaisius į automobilį, buvo nusisukusi nuo prekystalio ir tuo metu asmuo, eidamas su dviračiu, griebė kosmetinę su esamais pinigais ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) pusės. Minėtas asmuo jai yra nepažįstamas, dienos metu jokių įtarimų nesukėlė, galimai galėtų atpažinti. Jai padaryta 355 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 24-25).
2021 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pastate įsikūrusi parduotuvė (duomenys neskelbtini). Prie stiklinių įėjimo durų, kurios veda į parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpas, iš kairės pusės yra sustatyti staliukai, ant kurių sudėti vaisiai ir daržovės. Ant pastato konstrukcijos virš vaisių ir daržovių prekybos vietos kampe matoma įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, kurios objektyvas yra nukreiptas lik parduotuvės įėjimo į automobilių stovėjimo vietą. Taip pat užėjus į parduotuvę (duomenys neskelbtini), patalpos dešiniajame kampe yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurios objektyvas yra nukreiptas į įėjimo durų pusę (1 t., b. l. 16-21).
2021 m. liepos 29 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo failas, kurio pavadinimas yra 2021-07-06_1800 ir kuris buvo gautas 2021 m. liepos 29 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pagal siunčiamą reikalavimą. Vaizdo įrašas yra spalvotas ir trunka 4 minutes ir 27 sekundžių. Vaizdo įraše yra fiksuojama patalpa, kurioje įmontuoti vitrininiai langai ir slenkančios stiklinės duris. Patalpoje prie langų ir įėjimo durų stovi rakinamos spinteles, skirtos daiktams saugoti, o kitoje patalpos pusėje stovi parduotuvės vėžimėliai. Pro įėjimo/išėjimo duris nuolat vaikščioja asmenis, kurie išeina ir užeina į stebimą patalpą. Už patalpos ribų matosi automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovi įvairus transporto priemonės. Peržiūros metu aikštelėje važinėja transporto priemonės. Taip pat matosi, kaip aikštelėje stovi mėlynos spalvos mikroautobusas prie kurio nuolat vaikšto vyriškis. Šalia mėlyno mikroautobuso ir prie įėjimo/išėjimo į durų, matome pastatyta staliuką ant kurio stovi svarstyklės ir įvairus vaisiai. Po staliuko guli dėžės ir šalia stovi kėdė. Apie 1-2 metrų atstumu nuo staliuko su vaisiais stovi juodos spalvos dviratis. Šalia dviračio vaikščioja vyriškis, kuris prieina arčiau įėjimo/išėjimo durų, sustoja prie pastatytos šiukšliadėžės, stebi aplinką ir valo veidą bei kaklą. Vyriškio požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs juodais sportinėmis kelnėmis, šviesiu megztiniu, sportiniai batai tamsiai mėlynos ir baltos spalvos. Po to vyriškis grįžta prie pastatyto dviračio ir kartu su dviračiu nueina arčiau įėjimo/išėjimo durų. Vyriškis dairosi į šonus, stebi aplinką ir vėl sustoja prie pastatytos šiukšliadėžės. Vėliau vyriškis prieina kartu su dviračiu prie staliuko su vaisiais trumpam sustoja, pritupia ir kažką pasiima į rankas bei išvažiuoja dviračiu iš stebimos teritorijos. Tuo metu, kai vyriškis su dviračiu buvo priėjęs prie staliuko, kitas vyriškis, kuris nuolat vaikščiojo prie mėlynos spalvos mikroautobuso ir staliuko su vaisiais buvo už transporto priemones (1 t., b. l. 39-42).
2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą buvo papildomai peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos 2021 m. liepos 6 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur iš prekystalio buvo pavogta dirbtinės odos, rudos spalvos kosmetinė, kurioje buvo 355 eurai, kurie priklauso nukentėjusiajai A. S.. Papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą. vaizdo įraše pastebėtas asmuo kuris labai gerai matomas vaizdo įraše 2021 m. liepos 6 d., 18:03 vaizdo įrašo laiku, adresu (duomenys neskelbtini) stovintis ir stebintis prekystalį iš kairės prekystalio pusės, kuris 2021 m. liepos 6 d., 18:04 vaizdo įrašo laiku matoma kaip priartėja prie prekystalio, pasilenkia ir paimdamas iš po prekystalio tamsios spalvos daiktą pasišalina iš įvykio vietos. Minėtas asmuo yra atpažintas t.y. J. B.. J. B. vaizdo įraše matomas apsivilkęs sportinius akinius, pilkos spalvos sportinį megztinį, tamsios spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos sportinius batus, ant nugaros yra tamsios spalvos sportinė kuprinė, su savimi J. B. turi dviratį ant kurio ir juda link prekystalio. 2021 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolu apžiūrėti 2021 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu J. B. gyv. vietoje adresu (duomenys neskelbtini), paimti J. B. priklausantys daiktai, nustatyta kad: vaizdo įraše iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) matoma ta pati sportinė kuprinė, kuri buvo paimta 2021 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu. Sutapatinus abiejų kuprinių vaizdus nustatyta, kad jos yra identiškos, atitinka spalvą, formą, dydį (1 t., b. l. 129-136).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, t.y. kad jis, bylai aktualiu laiku ir vietoje, pamatęs po prekystaliu gulinčią piniginę, ją slapta paėmė ir išvažiavo dviračiu. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. B., 2021 m. liepos 6 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš prekystalio, esančio prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, priklausantį A. S. t.y.: rudos spalvos dirbtinės odos kosmetinę, kurios viduje buvo 355 eurų grynųjų pinigų ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu, pagrobė svetimą A. S. priklausanti turtą, 355 eurų vertės. Kadangi pagrobto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tokie J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte J. B. pareikštame kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės turtą, nors akivaizdu, kad pagrobto turto vertė yra didesnė už nedidelę turto vertę, bei pačiame kaltinamajame akte J. B. veika yra kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinime yra padaryta spausdinimo klaida, todėl teismas šią klaidą ištaiso.
Dėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. nukentėjusiojo S. T. turto vagystės
Nukentėjusysis S. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų butas turi terasą, kuri išeina į gatvės pusę. Terasa yra aptverta metalinės tvoros segmentais. 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 06.20 val., pamatė, kad iš terasos buvo pavogtas jo 350 eurų vertės dviratis „Fuji Nevada 8“. Po to pamatė, kad yra išlaužtas tvoros 15 eurų vertės segmentas. Jis peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir pamatė, kad apie 04.27 val., iš terasos dviratį pavogė vaikinas. Vaikinas, pavogęs dviratį, nuvažiavo link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vaikinas atėjo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės. Dėl dviračio vagystės ir apgadintos tvoros jam padaryta 365 eurų žala. Vaikinas, pavogęs dviratį, buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu, tamsios spalvos kelnes, avėjo juodus sportbačius su baltu padu ir raudonu priekiu, užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Įtariamojo veido nesimato. Jis dviračio dokumentų neturi, nes išmetė. Dviratis buvo registruotas dviračių registre, tačiau dabar numerio registravimo nepasakys, nes nežino, dviratį registravo kitas asmuo M. M., jam apie (duomenys neskelbtini) metai, gyvena (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 64-66).
2021 m. rugpjūčio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), lombardo (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. S. savanoriškai pateikė dviračio „Fuji“ pridavimo kvito ir čekio kopiją bei dviratį „Fuji“, ser. nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-71).
2021 m. rugpjūčio 19 d. pakvitavimu dviratis „Fuji Nevada 8“ grąžintas nukentėjusiajam S. T. (1 t., b. l. 77).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis S. T. parodė, kad kad dviratis kurį jam parodė tyrėja S. S., priklauso jam, jis jį iškart atpažino ir yra visiškai įsitikinęs, kad tai yra jo dviratis, jį atpažino pagal užrašą ant rėmo, spalvą, pagal vaikiškos kėdutės tvirtinimą, pagal priekinio rato fiksatoriaus nusidėvėjimą, pagal gertuves kurios pritvirtintos prie rėmo. Nori papildomai parodyti, kad civilinio ieškinio nereikš ir pretenzijų niekam neturi. Džiaugiasi, kad jam priklausantis dviratis buvo rastas ir gražintas jam (1 t., b. l. 67-68).
2021 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra keturių aukštų daugiabutis. Jo kairėje pusėje yra rudos spalvos segmentine tvora aptverta buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasa. Į terasą patenkama pro metalinius vartelius, kurie apžiūros metu atidaryti. Trečio tvoros segmento kairysis viršutinis kampas yra atlenktas į išorę, ant tvoros segmento tvirtinimo stulpo yra atsukti varžtai (1 t., b. l. 53-58).
2021 m. rugpjūčio 11 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė S. T.. Vaizdo įrašo pavadinimas "Policijai.avi". Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdas spalvotas. Ekrano viršuje, dešinėje pusėje matosi užrašas „2021-08-05 04:10:01 Thu“, ekrano kairėje, apačioje matosi užrašas „11 siaurine PTZ“. Vaizdo kameros vaizdas fiksuoja daugiabučio namo kiemą, matosi parkavimo vietosi sustatyti automobiliai, matosi daugiabutis, lauko terasos bei pravažiavimo kelias. Vaizdo įrašo, 17:42 sek., ekrano dešinėje per laukus matosi, kaip ateina vyriškos lyties, tamsiai apsirengęs asmuo, su kuprine, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo vaikšto aplink daugiabučio, pirmo aukšto terasas, tikrina tvoras. Vaizdo įrašo, 19:55 sek., matosi, kaip prieina prie terasos tvoros ir kažką pasilenkęs prie jos daro, ką daro nesimato. Vaizdo įrašo 21:07 sek., matosi, kaip toliau nuėjęs, nusiima kuprinę ir kažką iš jos išsitraukia ir vėl grįžta, prie tos pačios tvoros, vėl pasilenkęs kažką daro, ką daro nesimato. Vaizdo įrašo 31:54 sek., matosi, kaip perlipa tvorą ir įeina į kiemą, nueina tiesiai prie kieme stovinčių dviračių. Priėjęs prie dviračio, pasilenkia ir kažką daro, ką daro nesimato. Vaizdo įrašo 32:45 sek., matosi, kaip persikelia dviratį per tvorą ir išvažiuoja. Kadangi kamera, fiksuojanti kiemą, reaguoja į judesius, ji pradeda suktis asmens nuvažiuojančio su dviračiu kryptimi. Nuvažiuojant pasimato, kad asmuo dėvi tamsiai mėlynos spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, užsidėjęs ant nugaros juodos spalvos kuprinę, apsivilkęs juodos spalvos kelnes. Avi juodos spalvos „Nike“ sportinius batus, išskirtinis požymis kad batų padas yra raudonas ir baltas. Asmuo nuvažiuoja iš kameros matymo lauko ir jo nesimato.
Taip pat apžiūrėtas kitas vaizdo įrašas, kurį pateikė S. T.. Vaizdo įrašo pavadinimas „Antras Policijai.avi“. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdas spalvotas. Ekrano viršuje, dešinėje pusėje matosi užrašas „2021-08-05 04:42:04 Thu“, ekrano kairėje, apačioje matosi užrašas „69 siaurine PTZ“. Vaizdo kameros vaizdas fiksuoja daugiabučio namo kiemą, matosi parkavimosi vietos sustatyti automobiliai, matosi daugiabutis, lauko terasos bei pravažiavimo kelias. Vaizdo įrašo 01:57 sek., matosi, kaip tas pats asmuo važiuoja namų pabaigoje esančiomis žolėmis. Pravažiavęs namus, nulipa nuo dviračio ir pradeda jį vestis. Pasišalina iš kameros matymo vaizdo. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos pastebėta nebuvo (1 t., b. l. 81-97).
2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą kurį kurį el. paštu pateikė S. T.. Šalia įvykio vietos 2021 m. rugpjūčio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo išlaužtas 15 eurų vertės terasos tvoros segmentas, įsibrauta į vidų ir iš terasos vidaus pavogtas 350 eurų vertės dviratis FUJI NEVADA 8. Peržiūrint vaizdo įrašą matoma kaip vyriškos lyties asmuo daugiabučiu namų kelių vaizdo įrašo laiku 2021 m. rugpjūčio 5 d., 04:42 val. važiuoja su dviračiu. Minėtas asmuo apsivilkęs mėlynos spalvos striuke, tamsios spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportinius batus su raudonai baltu padu, ant nugaros tamsios spalvos sportinė kuprinė su žalios spalvos fragmentais. Dviratis kuriuo minėtas asmuo važiuoja yra tamsios spalvos su geltonai salotiniais fragmentais, matoma geltonos spalvos vieta ant rėmo skirta gertuvei. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad šis asmuo yra J. B.. 2021 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolu apžiūrėti 2021 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu J. B. gyv. vietoje adresu (duomenys neskelbtini), paimti J. B. priklausantys daiktai ir nustatyta kad vaizdo įraše šalia įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) kuriame matomas dviračiu važiuojantis J. B. vilki drabužius, o būtent mėlynos spalvos striuke, juodos spalvos sportinius batus su raudonai baltos spalvos padu, sportinę juodai žalios spalvos kuprinę, kurie identiškai atitinka 2021 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu J. B. gyv. vietoje adresu (duomenys neskelbtini), paimtus J. B. priklausančius daiktus, kurie 2021 m. rugsėjo 16 d. apžiūrėti apžiūros protokolu. Taip pat pastebėta, kad vaizdo įraše šalia įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) J. B. važiuoja dviračiu, kuris savanoriškai pateiktas 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini), lombardo (duomenys neskelbtini) darbuotojo R. S., kuris savanoriškai pateikė dviračio ,,Fuji" pridavimo kvito ir čekio kopija bei dviratį „Fuji“. ser. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 19 d. apžiūrėtas dviratis „Fuji“ apžiūros protokolu, padaryta fotolentelė, sutapatinus dviratį kurį savanoriškai pateikė R. S. su dviračiu ant kurio šalia įvykio vietos matomas įtariamasis J. B., nustatyta, kad tai yra identiški dviračiai, pagal spalvą, formą, geltonos spalvos gertuvę ir rėmą. 2021 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusiajam S. T. parodžius minėtą dviratį „Fuji“, pastarasis jį atpažino ir yra visiškai įsitikinęs, kad tai yra jo dviratis, kuris 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo pagrobtas adresu (duomenys neskelbtini) jį atpažino pagal užrašą ant rėmo, spalvą, pagal vaikiškos kėdutės tvirtinimą, pagal priekinio rato fiksatoriaus nusidėvėjimą, pagal gertuvę kurį pritvirtinta prie rėmo (gražintas pakvitavimu 2021 m. rugpjūčio 19 d.) (1 t., b. l. 129-136).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kvalifikuotą vagystę, t. y. šioje normoje nurodyti kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis, bylai aktualiu laiku ir vietoje, eidamas pamatė, kad už tvoros stovi neprirakintas dviratis „Fuji Nevada“ ir nusprendė dviratį pavogti, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Su savimi turėjo atsuktuvą, juo atsukęs tvoros segmentą, palenkė tvorą, paėmė dviratį ir išvažiavo. Šį dviratį užstatė lombarde (duomenys neskelbtini) g. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 6.20 val., išlaužęs buto terasos, esančios (duomenys neskelbtini), tvoros segmentą ir tokiu būdu neteisėtai patekęs į patalpą, iš terasos pagrobė svetimą, S. T. priklausantį turtą – dviratį „Fuji Nevada 8“, 350 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. T. 350 eurų turtinė žalą.
Teismų praktikoje įsibrovimas apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis vagystę įvykdė patekęs į daugiabučio namo buto terasos, esančios (duomenys neskelbtini), saugomą (aptvertą) teritoriją, kurioje neturėjo teisės būti, ir ten pateko įveikdamas kliūtį, t.y. išlaužęs (atsukęs ir atlenkęs) buto terasos tvoros segmentą. Atsižvelgiant į išdėstytą, šie J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis
2021 m. rugpjūčio 13 d. kratos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta krata J. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, koridoriuje prie durų ant grindų stovi „Nike“ batai, ant drabužių kabyklos pakabinta mėlynos spalvos striukė, šalia jos ant grindų padėta kuprinė, kurios viduje yra įvairūs įrankiai, laužimo replės, peilis. Kuprinėje taip pat rastas ir paimtas servetėlių „Zewa“ pakelis, kurio viduje tarp servetėlių buvo užspaudžiamas polietileninis maišelis, kurio viduje neaiškios kilmės gelsvos spalvos milteliai. Koridoriaus kairėje pusėje yra šviesios spalvos durys, jame yra kambarys, apžiūrėjus kambarį, tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Išėjus iš kambario, pasukus koridoriuje į kairę, įėjus į patalpą, matosi, kad tai yra virtuvė, joje tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Virtuvėje yra praėjimas į kitą kambarį, jame, prie lango, kairėje pusėje esančioje rudoje spintelėje matosi išpjautas skardinės dangtelis, ant kurio yra prilipę šviesios spalvos milteliai, objektas paimtas. Šalia metalinės dėžutės guli cigarečių pakelis „Kent“, kurio viduje yra užspaudžiamas plastikinis maišelis, kurio viduje yra neaiškios kilmės, galimai augalinės kilmės medžiaga, pakelis su turiniu paimtas (1 t., b. l. 104-109).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad vatos tamponuose ir milteliuose nuo skardinės dalies, paimtos 2021 m. rugpjūčio 13 d., atliekant kratą J. B. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,011 g. Miltelių iš plastikinio maišelio, paimto 2021 m. rugpjūčio 13 d., atliekant kratą J. B. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,252 g. Augalinės kilmės medžiagų mišinio iš plastikinio maišelio, paimto 2021 m. rugpjūčio 13 d., atliekant kratą J. B. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,003 g. (1 t., b. l. 122-128).
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad kratos metu pas jį rado narkotinių medžiagų, kuprinėje, servetėlėse. Narkotines medžiagas turėjo savo vartojimui, negali pasakyti, iš kur jas gavo. Jis įsigydavo amfetaminą arba marihuaną. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: kratos protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Bylos duomenimis J. B. tikslas platinti pas jį rastas narkotines medžiagas nebuvo nustatytas. Apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad narkotines medžiagas turėjo savo vartojimui, jam tai buvo stimuliantas, patikdavo būsena, vartojimas jį nuramindavo. Jokių tokią kaltinamojo versiją paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju J. B. savo gyvenamojoje vietoje laikytas psichotropines medžiagas turėjo asmeniniam vartojimui, o ne platinimui.
Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad, J. B., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė vatos tamponuose ir milteliuose nuo skardinės dalies – psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,011 g., miltelių iš plastikinio maišelio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,252 g., augalinės kilmės medžiagų mišinio iš plastikinio maišelio, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,003 g., kurias laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. rugpjūčio 13 d., atliekant kratą minėtu adresu, buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijomis), psichotropinės medžiagos – amfetamino nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 20 g šios medžiagos, o psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,02 g šios medžiagos. Vadovaujantis specialisto išvados duomenimis, J. B. iš viso laikė 0,263 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kas viršija nedidelį kiekį šios medžiagos, bet neviršija didelio, bei 0,003 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišinyje, kas atitinka nedidelį šios medžiagos kiekį. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad J. B. pareikštame kaltinime buvo inkriminuoti du alternatyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y., kad jis įgijo ir laikė kaltinime minimas psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ir jų laikymas yra savarankiškos alternatyvios nusikalstamos veikos, turinčios savarankišką įrodinėjimo reikšmę. Taigi, kaltinamojo pripažinimo kaltu dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo būtina sąlyga yra objektyviųjų šios veikos požymių visumos nustatymas, tai yra: kada, kur, iš ko, už kokią kainą, koks kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo įgytas ir pan. Šiuo atveju apie tai nieko nežinoma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinimas dėl narkotinės medžiagos įgijimo yra perteklinis ir šalintinas iš kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šalina iš kaltinimo J. B. inkriminuojamą neteisėtą minėtų psichotropinių medžiagų įgijimą kaip išvestinį iš vėlesnės jo padarytos nusikalstamos veikos – narkotinės medžiagos neteisėto laikymo.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai – vagystė bei neteisėtas psichotropinių medžiagų laikymas, bei vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas – vagystė įsibraunant į saugomą teritoriją, pirmos vagystės epizode pagrobti daiktai savininkui negrąžinti, todėl nukentėjusiajai buvo padaryta reali žala, o antros vagystės epizode pagrobtas daiktas – dviratis ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas ir grąžintas savininkui, todėl reali žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra gana jauno, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba (turimais duomenimis paskutinį kartą oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) metais) (2 t., b. l. 36), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 37), iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 16 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 64-74), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 38-62).
Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei ir baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus, vertina, kad toks J. B. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Įvertinus tai, kad švelnesnio pobūdžio bausmėmis nepavyko užtikrinti, kad J. B., būdamas laisvėje, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad abiejuose vagysčių epizoduose J. B. pagrobto turto vertė nedaug viršijo nedidelę vertę (daugiau nei 5 MGL), paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini mažesni už sankcijų vidurkius. Tuo tarpu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus tai, kad kaltinamojo laikytas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis nedaug viršijo nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį, o psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišinyje kiekis šios ribos neviršijo, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir dalį už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra netikslinga, nes, kaip jau minėta, kaltinamasis yra teistas 16 kartų, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, legalaus pajamų šaltinio neturinti, jo teistumų istorija rodo, kad jis yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais ir tik pritaikius realias laisvės atėmimo bausmes pavykdavo pasiekti, kad J. B. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad J. B., būdamas laisvėje, nevykdys naujų nusikalstamų veikų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.
Kaltinamasis J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d., 13.00 val. (2 t., b. l. 8). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi J. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. (2 t., b. l. 18-20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam J. B. paskirtas suėmimas pratęstas 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 13 (2 t., b. l. 138-140). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam J. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi konstatuotas suėmimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. B. priteisti 355 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 125). Šį civilinį ieškinį teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta įrodyta, kad kaltinamasis J. B. pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausantį 355 Eur vertės turtą, tokiu būdu prašoma priteisti turtinė žala atitinka pagrobto turto vertę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo J. B..
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos – nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji A. S. taip pat prašo jai priteisti 100 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau nedetalizuoja, dėl ko patyrė šią neturtinę žalą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl pagrobto turto nukentėjusioji galėjo patirti nepatogumų, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų pagrindžiančių, kad dėl šių patirtų nepatogumų ji patyrė didelių emocinių išgyvenimų, jai pablogėjo sveikata, emocinė būklė ir pan. Teismui yra suprantamas nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi natūralu, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, ji prarado jai priklausantį turtą, tačiau pažymėtina, kad prarasto turto vertė nėra laikytina itin didele, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atsiradimo faktą, todėl A. S. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam bei turtinės žalos priteisimas jau yra pakankama ir teisinga satisfakcija už nukentėjusiosios patirtą skriaudą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 29 d. prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo J. B. valstybės naudai 202,50 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl jo gynėjo būtino dalyvavimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo J. B. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas. Kaltinamojo J. B. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Zita Malova. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą teikė ir advokatė A. R. M..
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant J. B. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas ne vieną kartą, šiuo metu yra nedirbantis, be to, suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. B. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B. netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Vokas, kuriame yra objektas, mikrodalelės, perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimą dėl daiktų saugojimo (1 t., b. l. 121) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Tuo pačiu nutarimu perduotas saugoti paketas Nr. 343369, kurio viduje yra mėlynos spalvos striukė ir „Nike“ sportiniai batai, paketas, kuriame yra sportinė kuprinė su užrašu „Tight“ – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui J. B.. J. B. asmens dokumentas, saugomas voke prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus taip pat grąžintinas J. B..
Po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos – 0,187 g ir 1,184 g miltelių bei augalinės kilmės medžiagų mišinys (0,112 g), perduotos saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 127) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.
DVD diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, saugomas voke prie bylos 2 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti J. B. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam J. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam J. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti dalyje dėl turtinės žalos ir priteisti iš J. B. 355 Eur nukentėjusiosios A. S. naudai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios A. S. civilinio ieškinio reikalavimą dalyje dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo J. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Voką, kuriame yra objektas, mikrodalelės, perduotą saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimą dėl daiktų saugojimo – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Tuo pačiu nutarimu perduotus saugoti paketą Nr. 343369, kurio viduje yra mėlynos spalvos striukė ir „Nike“ sportiniai batai, paketą, kuriame yra sportinė kuprinė su užrašu „Tight“ – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui J. B.. J. B. asmens dokumentą, saugomą voke prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus taip pat grąžinti J. B..
Po tyrimo likusias psichotropines medžiagas – 0,187 g ir 1,184 g miltelių bei augalinės kilmės medžiagų mišinį (0,112 g), perduotas saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą Liepyno g. 7, Vilnius – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
DVD diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, saugomą voke prie bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.