Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant suimtam ir kalinamam Kauno TI laikotarpiu nuo 2010-10-28 iki 2014-07-08 nesuteikiant galimybės gauti iš artimųjų rankinio laikrodžio, vokų, pašto ženklų, nuotraukų, taksofono kortelės.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 67 straipsnis numato, jog Nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose teisinę padėtį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau tekste – Įstatymas). Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015-09-01) reglamentuoja suimtųjų teisę gauti per 3 mėnesius vieną pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šių perdavimų (siuntinių) tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Taisyklių redakcijos X skirsnyje buvo reglamentuota pašto ar perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tvarka, tačiau jame nebuvo detalizuota, kokie konkretūs daiktai gali būti perduodami su siuntiniu. Taisyklių 55 p. nustatė, jog priimant perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, juos atnešusio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, ir apie tai nurodoma Prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Be to, Taisyklių 83 p. (redakcija, galiojusi iki 2016-04-01) nustatė baigtinį sąrašą daiktų, kuriais leidžiama naudotis suimtiesiems. Pagal Taisyklių 83 p. nuostatas suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. nurodytos patalynės.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-07-24 pareiškėjui buvo perduotas rankinis laikrodis, kuris nebuvo priimtas (b.l. 21-22). Taip pat pareiškėjui nebuvo leidžiama iš artimųjų gauti taksofono kortelių, kanceliarinių prekių (b.l. 22, 23, 26). Įvertinus pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjo teisės, nesuteikiant jam galimybės iš artimųjų gauti laikrodį, vokus, pašto ženklus, nuotraukas, taksofono korteles nebuvo pažeistos, kadangi minėti daiktai nėra priskiriami spaudai, taip pat nepatenka į Taisyklių 83 p. išvardintų daiktų sąrašą.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 26 str. 1 d. suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus, todėl minėtus daiktus buvo galima įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Taisyklių 86 p. iki 2012-04-01 numatė, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, o nuo 2012-04-01 iki 2016-04-01 galiojusioje redakcijoje buvo numatyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo įsigyti Kauno TI parduotuvėje reikiamų daiktų, nes negaudavo piniginės paramos iš laisvėje esančių giminaičių ar draugų. Dėl šio pareiškėjo argumento pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Kauno TI nesudarė pareiškėjui galimybės už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti reikalingų daiktų Taisyklėse numatytu periodiškumu, o lėšų asmeninėje sąskaitoje nebuvimas yra sąlygotas pareiškėjo santykių su artimaisiais ir nepriklauso nuo atsakovo atstovo Kauno TI veiksmų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes teismas daro išvadą, jog Kauno TI, nesuteikdamas pareiškėjui galimybės gauti iš artimųjų laikrodį bei kanceliarines prekes, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, jų nepažeidė, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI administracijos veiksmų. Byloje nenustačius Kauno TI administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.