- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1718-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01730-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Suinteresuotas asmuo
- N. S.-V.
- Skolininkas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. S.-V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2377-543/2016 pagal pareiškėjos (išieškotojos) Vilniaus teritorinės muitinės prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. S., skolininko sutuoktinė N. S.-V., antstolė A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (išieškotojas) Vilniaus teritorinė muitinė pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. S., skolininko sutuoktinė N. S.-V., antstolė A. K., kuriuo prašė nustatyti skolininko A. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pripažinti jo nuosavybės teisę į ½ dalį skolininko sutuoktinės N. S.-V. darbo užmokesčio.
Nurodė, kad antstolės A. K. kontoroje vykdomas Vilniaus teritorinės muitinės 2009-07-27 nutarimas Nr. 454-9VK8001440 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S., 3-ios eilės išieškotojo Vilniaus teritorinės muitinės naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkas yra vedęs. Sutuoktinė N. S.-V.. Antstolė 2016-04-08 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko sutuoktinės N. S.-V. darbo užmokesčio arešto. Antstolė pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko A. S. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkui A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. S.-V. priklauso ½ dalis N. S.-V. gaunamo darbo užmokesčio.
Teismas nustatė, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2009-07-27 nutarimą Nr. 454-9VK8001440 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Antstolė, pradėjusi priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas ilgą laiką nedirba, registruotino nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos transporto priemonės yra išregistruotos, jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininko santuoka su N. S.-V. įregistruota 2007-07-07. Skolininko sutuoktinė N. S.-V. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei gauna darbo užmokestį, todėl CPK 667 straipsnio pagrindu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Skolininkas A. S. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jo asmeninių prievolių išieškojimą. Skolininkas A. S. ir N. S.-V. yra sutuoktiniai nuo 2007-07-07, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos.
Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Aplinkybių, patvirtinančių pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvimą, byloje nenustatyta, todėl N. S.-V. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. S. nuosavybė, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti skolininko A. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CK 3.88 str. 1d. 5 p., 2 d., CPK 667 str.), t. y., kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. S.-V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-09 nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
N. S.-V. 2016-04-12 gavo antstolės pasiūlymą CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo ir 2016-04-08 patvarkymą dėl N. S.-V. darbo užmokesčio arešto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolei buvo pateiktas skundas dėl siūlymo ir patvarkymo. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad neturėjo galimybių įvykdyti siūlymą. Skunde nurodyta, kad augina mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Darbo pajamos priklauso nuo išdirbio ir siekia nuo 233,58 iki 490 Eur. N. S.-V. uždirbamų pinigų nepakanka trijų asmenų šeimai pragyventi. Kitų pajamų neturi.
Tai, kad skolininkas turi nepilnametę dukrą reiškia, kad jis turi įstatymu nustatytą prievolę išlaikyti mažametę dukrą (CK 3.192 str.). Nepilnamečio vaiko buvimas yra ne tik aplinkybė leidžianti nukrypti nuo dalijamo turto lygių dalių principo, bet ir atmesti išieškotojo prašymą dėl A. S. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nustatyta A. S. ½ dalis yra per didelė.
Skundžiama nutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, dėl jos nebus galima tenkinti šeimos būtinųjų poreikių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Vilniaus teritorinė muitinė prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytai atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 str. 1 d. Tokiu atveju neužtenka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, bet turi būti nustatyti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nagrinėjamu atveju abu tėvai yra sveiki, darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo, kad kuriam nors jų pareigos dalis prievolėje tektų didesnė. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybių, patvirtinančių pagrindo buvimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra pagrįsta ir teisėta.
Byloje nustatyta, jog antstolė A. K. vykdo Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą Nr. 454-9VK8001440, dėl 289,62 Eur išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojui Vilniaus teritorinei muitinei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustačius, kad skolininkas yra vedęs, o skolininko sutuoktinė dirba, skolininkas turto neturi, antstolė 2016-04-08 priėmė patvarkymą dėl N. S. –V. darbo užmokesčio arešto. 2016-04-08 taip pat priimtas pasiūlymas išieškotojui CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, išieškotojas Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į teismą, pateikdama prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, tačiau , nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypti galima tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. S.-V. priklauso ½ dalis N. S.-V. gaunamo darbo užmokesčio. Teismas sprendė, kad aplinkybių, patvirtinančių pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvimą, nenustatyta.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo N. S.-V. su šia teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad vykdomojoje byloje nurodė, kad augina mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Darbo pajamos priklauso nuo išdirbio ir siekia nuo 233,58 iki 490 Eur. N. S.-V. uždirbamų pinigų nepakanka trijų asmenų šeimai pragyventi. Kitų pajamų neturi. Apeliantės teigimu nepilnamečio vaiko buvimas yra ne tik aplinkybė leidžianti nukrypti nuo dalijamo turto lygių dalių principo, bet ir atmesti išieškotojo prašymą dėl A. S. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nustatyta A. S. ½ dalis yra per didelė. Skundžiama nutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, dėl jos nebus galima tenkinti šeimos būtinųjų poreikių.
Remiantis vykdomosios bylos duomenimis matyti, kad antstolės 2016-04-08 patvarkymas dėl N. S. –V. darbo užmokesčio arešto bei pasiūlymas išieškotojui CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotam asmeniui N. S.-V. įteikta 2016-04-11. 2016-04-15 antstolio kontoroje gautas N. S.-V. skundas dėl pasiūlymo ir patvarkymo. Patvarkymas dėl šio skundo priimtas 2016-04-22. Atsižvelgiant į tai, išieškotojas Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į teismą, pateikdama prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Minėtame skunde suinteresuotas asmuo N. S.-V. nurodė aplinkybes, susijusias su šeimynine bei turtine padėtimi. Nurodyta, kad augina mažametę dukrą, gaunamos pajamos siekia nuo 233,58 Eur iki 490 Eur. Suinteresuotas asmuo pateikė jos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdama klausimą dėl skolininko A. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, šių aplinkybių nevertino, nenurodė ar jos laikytinos pakankamomis, kad nukrypti nuo lygių dalių principo.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui neišanalizavus visų aplinkybių, susijusių su skolininko turto dalies nustatymu, galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko A. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (sutuoktinės darbo užmokesčio) nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko A. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (sutuoktinės darbo užmokesčio) nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.