- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2YT-8331-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03702-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S.
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui – D. S., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos D. P. Vasalauskienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė. Pareiškėja paaiškino, kad mama mirė (duomenys neskelbtini). Tėtis L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iki tėvų mirties ir po jų mirties pareiškėja gyvena tėvams priklausiusiame gyvenamajame name. Pareiškėja moka mokesčiu ir pan., t.y. priėmė palikimą pradėdama faktiškai šį turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo, D. S. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmė turintis faktas. Abi jos su seserimi gyvena tėvų vardu registruotame name. Abi moka mokesčius už joms priklausančias dalis ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus ( Civilinio kodekso 5.3 straipsnis). Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. Pagal Civilinio kodekso 5.13 straipsnio nuostatas palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi turtą pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio nuostatos numato, kad yra laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja ir juos disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią palikimą priimti ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra D. P. V. ir L. V. dukra.
Iš Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarės Daivos Mileškaitės- Beinorienės 2019 m. liepos 2 d. išduotos pažymos matyti, kad Panevėžio miesto 7-jame notarų biure nėra pradėtos paveldėjimo bylos po D. P. V. mirties.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po savo motinos D. P. V. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai šį palikimą valdyti, tai yra mokėdama mokesčius, rūpindamasi ir prižiūrėdama po mamos mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sąlygotų tai, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi pareiškėjai buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo išlaidų, susijusių su procesinių įteikimu – mokėjimo ( Civilinio proceso kodeks 88, 96 straipsniai ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos D. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.