- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2422-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. (b. l. 1) už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 29 d., apie 22.20 val., vairuodamas automobilį Mercedes Benz 300, v. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo reguliuojamą Varnių – Panerių gatvių sankryžą, Kaune, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nesileido patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 ir 78.11 punktų reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. nutarimu (b. l. 17-18) pripažino E. B. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino, jog reguliuojamą sankryžą pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Be to, remdamasis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatė, kad esant pagrįstiems įtarimams dėl jo blaivumo, E. B. atsisakė pūsti į alkoholio matavimo prietaisą, elgėsi agresyviai. Todėl šią veiką iš ATPK 126 straipsnio 5 dalies perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Apeliaciniu skundu E. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 21-25). Paaiškino, kad sankryžą kirto degant geltonam šviesoforo signalui. Be to, 2009 m. rugsėjo 29 d. policijos pareigūnų iniciatyva buvo nustatytas jo girtumas. Tačiau teismas posėdyje atsisakė prie bylos prijungti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, todėl esant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėčiai, jį nepagrįstai nubaudė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. E. B. taip pat pažymi, kad gyvena santuokoje, augina moksleivę dukterį ir mažametį sūnų. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti bei santechniko paslaugoms teikti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nesutinka su E. B. apeliaciniu skundu (b. l. 38-39). Atsiliepime nurodo, kad apelianto įvykdytas veikas teismas kvalifikavo teisingai. Policijos pareigūnai atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. E. B. padarytas teisės pažeidimas (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) yra šiurkštus ir pavojingas, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos apelianto atžvilgiu negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys rodo, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. E. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl teisės pažeidimų, kurių esmę sudaro važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui ir policijos pareigūno reikalavimo leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nevykdymas. E. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs inkriminuojamas veikas. Pažymi, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir neleistinai suvaržė jo teisę į gynybą (atsisakė prijungti teisinančius įrodymus), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismas, pripažindamas E. B. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas, nurodė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta jo paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Teismas tik išvardino įrodymus, tačiau dėl jų konkrečiai nepasisakė ir sistemiškai jų neanalizavo. Įvertinus kartu su apeliaciniu skundu pateiktą Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojo 2009 m. rugsėjo 30 d. surašytą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, matyti, jog faktinės bylos aplinkybės yra prieštaringos. Taip pat pirmosios instancijos teismas posėdyje neapklausė liudytojų, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų teisės pažeidimų padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, neapklausė policijos pareigūnų, surašiusių tarnybinius pranešimus, netyrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų (kad į sankryžą jis įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir vėliau, po sulaikymo, buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą blaivumui patikrinti, kurio metu jam nustatytas 0,97 promilės girtumas), jų nepatvirtino ir nepaneigė, priimto nutarimo nemotyvavo. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
E. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo teisme.
Nutartis neskundžiama.