Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos A. Ž. atstovei advokato padėjėjai I. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-10-09 d. mirė pareiškėjos motina J. Ž.. Pareiškėja, siekdama informuoti savo pusbrolį S. G. apie ruošiamas laidotuves, bandė susisiekti su juo telefonu, tačiau to padaryti nepavyko. Vėliau, nuvykus pas S. G. į namus, durų niekas neatidarė. Tada pareiškėjai tapo žinoma, kad S. G. jau yra miręs, apie mirtį jai pranešta nebuvo, paveldėjimas 2020-10-06 perėjo valstybei pagal paveldėjimo liudijimą Nr. 3914.

Pareiškėja apie savo pusbrolio S. G. mirtį sužinojo tik tada, kai bandė su juo susisiekti, siekdama pranešti apie savo motinos laidotuves. Pareiškėja su S. G. bendraudavo retai, kadangi jis buvo uždaro būdo, juos skyrė atstumas. Kiti S. G. giminaičiai jau yra mirę, todėl žinia apie jo mirtį pareiškėjos laiku nepasiekė. Pareiškėjos motina tuo metu jau buvo 94 metų amžiaus, sunkiai sirgo, dėl ko (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje. Todėl nei pareiškėja, nei jos motina neturėjo galimybių laiku sužinoti apie S. G., esančio kitame mieste, mirtį.

Pareiškėja sužinojusi, kad jos pusbrolis S. G. yra miręs, ir jo turtas 2020-10-06 perėjo valstybei, nedelsdama pradėjo rinkti duomenis giminystės ryšio nustatymui. Pareiškėja iš karto kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, iš kurio jai paštu buvo atsiųsta archyvo pažyma apie jos motinos gimimą. Vėliau buvo kreipėsi į Trakų rajono civilinės metrikacijos skyrių, kuris paruošė prašomus dokumentus, reikalingus giminystės ryšiui pagrįsti.

A. Ž. yra patikėjo S. G. pusseserė bei šeštosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Ji, mirus jos pusbroliui S. G., nori paveldėti jo paliktą turtą.

Po S. G. mirties palikimą priėmė ne fiziniai asmenys, bet Lietuvos valstybė, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Lietuvos valstybei paveldėjus palikėjo turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta S. G. paveldėtoja galėtų priimti savo pusbrolio palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: gimimo liudijimas Nr. 919393; santuokos liudijimas Nr. 376641; mirties įrašas Nr. 262; Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos svetainės duomenys.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujintinas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Nesant pirmos eilės įpėdinių, ieškovė yra vienintelė antros eilės įstatyminė įpėdinė, todėl jos teisės turi būti ginamos.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja A. Ž. yra palikėjo S. G., pusseserė bei šeštosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Palikėjas Testamento nebuvo surašęs. Iš 2020-10-06 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 3914, matyti, jog paveldimą turtą sudaro 406/811 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, saugomos AB „Swedbank“ sąskaitose.

Byloje nustatyta, kad įstatymu nustatytu terminu savo teisės į palikimą pareiškėja neįgyvendino. Priežastimis, trukdžiusiomis tai atlikti laiku, pareiškėja įvardino tai, kad su pusbroliu bendravo retai, nes jis buvo uždaro būdo (šeiminiai ryšiai tarp pareiškėjos ir jos pusbrolio buvo beveik nutrūkę), o apie pusbrolio mirtį sužinojo tik norėdama parnešti apie savo motinos laidotuves. Bylos medžiaga patvirtinta, kad pareiškėja, sužinojusi apie palikėjo mirtį nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei realizuoti, t. y., pradėjo rinkti duomenis giminystės ryšio nustatymui.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50 str., 5.57 str.), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad VĮ Turto bankas, atstovaujantis paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybę, kreipėsi į notarų biurą dėl S. G. palikimo priėmimo. 2020-10-06 buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 3914.

CK 5.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad paveldimas turtas pereina valstybei tuo atveju, kai palikėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

S. G. palikimas įpėdinės nebuvo priimtas ir atiteko valstybei. Kaip minėta, , pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl to, jog jai nebuvo žinomas faktas apie palikėjo mirtį, tačiau iš karto sužinojusi apie likusį palikimą, ji dėjo pastangas palikimui priimti. Šias priežastis teismas laiko svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Šiuo atveju, pareiškėja yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš suinteresuotą asmenį (valstybę), todėl 2020-10-06 VĮ Turto bankui išduotas paveldėjimo perėjimo liudijimas, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais naikinamas, nes įpėdinė terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo praleido dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu teismas, tenkindamas pareiškimo reikalavimą, gina pažeistus pareiškėjos teisėtus interesus, taip pat padeda įgyvendinti įstatyme numatytą teisę paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291.576-578,579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2020-10-06 valstybės įmonei Turto bankui, juridinio asmens kodas 112021042, išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 3914).

Atnaujinti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.