Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. M. , Valstybės įmonei Registrų centrasdėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti daiktines teises ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos ir jos atstovų nuomone, Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, formalaus pobūdžio, tinkamai nemotyvuotas, jį priimant buvo pažeistos pareiškėjos teisės, teisėti lūkesčiai, gero administravimo taisyklės, konstitucinis principas „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

Pažymėjo, jog pareiškėja kartu su prašymu Registrų centrui pateikė Vilniaus m. 9-tojo notarų biuro notaro D. A. 6 patvirtintus sandorius, kuriuose aiškiai įtvirtinta gretutinių žemės sklypų savininkų valia, kad jų žemės sklypuose ankstesniais sandoriais nustatyti bei įregistruoti besiribojančio kelio bei komunikacijų tiesimo tarnaujantys servitutai, tarnautų ir pareiškėjos viešpataujančiam žemės sklypui, todėl prašymo atmetimo pagrindas, neva nėra teisinio pagrindo daiktinių teisių- servitutų įregistravimui, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Pareiškėja ir jos atstovai tvirtino, jog nors Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J.Paliulispagal bendrasavininkų pateiktą paveldėto sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo atidalinimo būdu schemą netinkamai parengė ir patvirtino 2010-04-29 notarinį sandorį Nr. 1-1021- Sutikimą dėl servitutų nustatymo žemės sklypams, servitutus nurodydamas tik tų 4 sklypų atžvilgiu, per kuriuos ėjo servitutinis kelias su numatytomis tiesti inžinierinėmis komunikacijomis, o atidalinamam sklypui Nr.104-1-1-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris kitiems tarnaujančio servituto neturėjo, notaras nenurodė, kad ir šis sklypas kaip viešpataujantis daiktas galėtų naudotis aukščiau minėtais servitutais, esančiais kitiems bendrasavininkiams atidalintuose gretutiniuose sklypuose (Nr. 104-1-1-2; Nr. 104-1-1-3; Nr. 104-1-1-4 ir Nr. 104-1-1-5), tačiau bendraturčių sutikimas dėl jų nustatymo visiems atidalinamiems sklypams akivaizdus tiek iš faktinių aplinkybių, tiek iš įstatyminių pagrindų.

Pareiškėjos tvirtinimu, minėta klaida paaiškėjo tik 2014-09-08 pertvarkomų jos sklypų (duomenys neskelbtini). (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano tikrinimo procedūrų metu, tačiau pareiškėjai negaunant iš valstybės institucijų aiškių, profesionalių konsultacijų, jos prašymus vertinant formaliu pagrindu, dėl nesuderinamų skirtingų institucijų nurodymų ir rekomendacijų šios klaidos niekaip nepavyksta ištaisyti.

Pareiškėjos nuomone, kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo nebuvo teisinio pagrindo, nes tarp buvusių bendrasavininkų šiuo klausimu nebuvo jokio ginčo. Detaliojo plano tikrinimo bei tvirtinimo procedūrų metu jai pavyko gauti bendrasavininkų notarinius sutikimus dėl servitutų įregistravimo, kurie buvo įforminti notariniais sandoriais: 2014-11-14 Nr. DA-9236; 2014-11-14 Nr.DA-9237;2014-11-14 Nr. DA- 9238; 2014-11-12 Nr. DA-9147; 2014-11-06 Nr. DA8948; 2014-11-12 Nr. DA- 9148. Jų pagrindu kelio servitutas buvo pažymėtas detaliajame plane, todėl pareiškėja tikėjosi, kad jis bus įtrauktas ir į M. M. įmonės rengiamas pertvarkytų sklypų kadastro duomenų bylas bei įregistruotas kartu su naujais suformuotais sklypais pagal 2016-03-02 prašymą Nr. 10738332 VĮ Registrų centrui, tačiau jos prašymas nepagrįstai buvo atmestas.

Pareiškėjos atstovai tvirtino, jog pasikonsultavusi su detalųjį planą rengusiu architektu, matininku bei Registrų centro Vilniaus teritorinio skyriaus specialistais, pareiškėja nutarė pirmiausiai teikti prašymą dėl minėtų servitutų įregistravimo esančiam, o ne pertvarkytam sklypui kartu su gretutinių sklypų notariniais sutikimais ir tik po servitutų įregistravimo, teikti prašymą įregistruoti ir atitinkamai patikslintas naujai formuojamų sklypų kadastro duomenų bylas, tačiau atsakovas savo 2016-04-21 sprendimu Nr. (2.16.13.) R5-154 šį prašymą nepagrįstai atmetė, nepateikdamas jokio alternatyvaus pasiūlymo, kaip šią problemą išspręsti, tik išaiškino teisę apskųsti jų sprendimą.

Pareiškėjos nuomone, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, jos skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl įstatymo nuostatas pažeidžiančios klaidos atsiradimo aplinkybių bei valstybinių institucijų vaidmens ir atsakomybės šiuo klausimu, kurie ir lėmė tokios painios situacijos susidarymą.

Pažymėjo, jog klaida atsirado dėl nestandartinės situacijos, nes pareiškėja pradėdama sklypo performavimo procesą dar nežinojo dėl jos sklype nenurodyto viešpataujančio servituto ir sąžiningai klydo manydama, kad turi privažiavimą prie savo sklypo per buvusių bendrasavininkų sutarimu žemės atidalinimo metu suformuotą tarnaujantį kelio servitutą. Tvirtino, jogpareiškėjos pertvarkyti sklypai iki šiol dar nėra įregistruoti, pagal viešo nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjos nuosavybės teise priklauso iki pertvarkymo buvęs sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl duomenų apie nustatytus servitutus šiam sklypui įregistravimas ir naujai suformuotų sklypų atitinkamų duomenų patikslinimas neprieštarautų viešam interesui, nesukeltų jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjos prašomas nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas ir viešpataujančio servituto įregistravimas pagal galiojančius notarinius sandorius tiek jos pertvarkytam sklypui, tiek naujai suformuotiems sklypams nepažeistų tarnaujančio daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, nes sklypų vieta ir ribos po jo pertvarkymo nepasikeitė. Tiek matininkas, tiek ir NŽT Druskininkų skyriaus atstovai nemato kliūčių įregistravus servitutus atitinkamai pakoreguoti sprendimą, kuriuo patvirtintas pareiškėjos sklypo pertvarkymas bei naujai suformuoti sklypų kadastrines bylas, todėl, pareiškėjos nuomone, yra galimybė įregistruoti nustatytus servitutus, teismui priėmus palankų sprendimą. Prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. (matininkas) prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjos skundas netenkinamas.

Bylos ginčo dalykas - Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau- ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas) 2016-04-21 sprendimo Nr. (2.16.13) R5-154 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2016-04-15 kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydama įregistruoti servitutus jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio registro Nr. 44/1386236, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12). Prie prašymo pateikė 2014 metų lapkričio mėn.12-14d. notariškai patvirtintus 6 žemės sklypų savininkų sutikimus- vienašalius sandorius ( notarinio registro Nr.DA-9236, DA-9237, DA-9238, DA-9147, DA-9148, DA-8948) (b.l.13-18). Minėtuose sutikimuose nurodyta, jog gretimų žemės sklypų savininkai V. Š. , P. Š. , D. Š. , V. B. , A. K. , V. M. ir P. M. sutinka, kad gretimo žemės sklypo, kurio registro Nr. 44/1386236, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. M. neatlygintinai ir neterminuotai naudotųsi tarnaujančiais servitutais - kelio servitutu - teise važiuoti transporto priemonėmis, teisenaudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus, servitutu- teise tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat sutinka, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , būtų viešame įregistruoti šie viešpataujantys servitutai: servitutas - teisė tiesti, požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas); servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (viešpataujantis daiktas).

VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016-04-21 sprendimu Nr. (2.16.13) R5-154 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėjai pasinaudojus ikiteismine tvarka, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-06-02 sprendimu Nr. espr1-148 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą ( b.l. 20).

Skundžiamame sprendime, atsisakant įregistruoti servitutą nurodyta, jog minėti notariniai sutikimai, teritorinio registratoriaus nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ( toliau- ir Registro įstatymas) 22 straipsnyje nurodyto teisinio pagrindo servituto įregistravimui ( b.l. 19).

Šiame kontekste pažymėtina, jog servitutas – daiktinė teisė, kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje yra apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymu yra įtakojamos atitinkamų asmenų teisės, t. y. servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Pažymėtina, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Taigi servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Registro įstatymo 22 straipsnyje, kuris nustato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus, tarp dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra numatyti ir rašytiniai sandoriai (22 straipsnio 7 punktas). Taigi remiantis šiuo teisiniu pagrindu gali būti įregistruotos daiktinės teisės, tačiau to paties įstatymo 23 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo sklypas (registro Nr. 44/1386236, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), dėl kurio buvo prašoma įregistruoti servitutą ( b.l. 107-108) pareiškėjai priklauso nuosavybės teise 2002-11-08 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4766 pagrindu, padalijus 2,2466 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2010-09-24 tarp bendraturčių sudarytą notarinę Žemės sklypo padalijimo sutartį ( toliau –ir Sutartis),kurios pagrindu pareiškėjai atiteko 1/5 dalis sklypo (Nr. 104-1-1-1) (b.l. 33-37,46). Minėto sklypo suformavimo teisinis pagrindas - Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas 2010-08-24 Nr. Ž4-82, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ( toliau –ir Projektas) ( b.l. 30-32). Nei Projekte, nei Sutartyje pareiškėjos sklypui nėra numatytas servitutas, jis nenurodytas ir žemės sklypo plane ( b.l. 109). Teismas pažymi, jog, nors pareiškėja nurodė, kad 2010 m. bendraturčiai išreiškė valią dėl servituto nustatymo ginčo sklype, tačiau 2010 m. balandžio 29 d. notariškai patvirtintame bendraturčių Sutikime dėl servitutų nustatymo ( not. reg. Nr. I-1021), kurį yra pasirašęs ir pareiškėjos įgaliotas atstovas A. M. , nurodyta, jog atidalijus ( padalijus) 5 žemės sklypus į atskirus žemės sklypus, iš jų 4 žemės sklypams nustatomi servitutai. Minėtame Sutikime pareiškėjos sklypas Nr. 104-1-1-1 nenurodytas, t.y. jame servitutas nenumatytas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-224/2009, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, Nr. A-1181-525/2015).

Teisės aktų nustatyta tvarka 2010-08-24 įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas bei Sutartis nėra nuginčyti, taigi laikomi teisėtais.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai vėliau toje pačioje teritorijoje įgijus kitą žemės sklypą(kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ) pagal 2015-01-16 jos prašymą 2015-01-19 Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. V-35-55 pagrindu buvo patvirtintas žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sujungimo, jų paskirties keitimo ir padalijimo detalusis planas, kuriame pareiškėjos sklype nurodytas servitutas 115, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku ( viešpataujantis daiktas) ( b.l. 94, 167-168).

Bylos duomenys patvirtina, jog notariniai sutikimai, kuriuos pareiškėja pateikė teritoriniam registratoriui buvo gauti iš gretimų žemės sklypų savininkų minėto detaliojo plano procedūrų tikrinimo metu.

Po detaliojo plano patvirtinimo 2016-02-05 pareiškėja kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių dėl minėtų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. vasario 15 d.NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo Sprendimu Nr. 50SK-71(14.50.98) buvo pertvarkyti žemės sklypai, suplanuoti detaliuoju planu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) į 3 žemės sklypus ( proj. Nr. 1, Nr.2, Nr. 3), patvirtinant žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal M. M. įmonės matininko 2015 m. spalio 11 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ( b.l. 52), tačiau minėtas teisinis pagrindas viešame registre neregistruotas, nes pareiškėja siekia, kad jos sklype ( sklypuose) būtų užfiksuotas prašomas servitutas.

Pareiškėjos tvirtinimu, ginčo žemės sklypų formavimo, kadastrinių duomenų nustatymo metu buvo padarytos valstybės institucijų, dalyvaujančių šiose procedūrose klaidos ir jos turi būti ištaisytos.

Teismas su šiais argumentais nesutinka.

Kaip jau minėta, šios bylos ginčo dalyką sudaro teritorinio registratoriaus veiksmų vertinimas šioje byloje ginčijamo 2016-04-21 Nr. (2.16.13) R5-154 sprendimo apimtimi. Teismas pažymi, jog servituto nustatymas nėra šios bylos dalykas.

Teismo vertimu, notariniai sutikimai, kurie buvo pateikti kartu su pareiškėjos prašymu teritoriniam registratoriui gali būti vertinami kaip vienašaliai sandoriai, išreiškiantys šalies valią dėl servituto (viešpataujančio daikto) nustatymo žemės sklype, su kuriuo siejamos servituto naudotojo teisės (CK 1.63 str.), tačiau konkrečiu atveju daiktinių teisių registratoriui nebuvo pateikta pakankamai duomenų dėl prašomos daiktinės teisės įregistravimo.

Kaip jau minėta, pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama Nekilnojamojo turto registre 2014-11-14 sutikimo Nr. DA-9237, 2014-11-14 sutikimo Nr. DA-9238, 2014-11-14 sutikimo Nr. DA-9236, 2014-11-12 sutikimo Nr. DA-9147, 2014-11-06 sutikimo Nr. DA-8948, 2014-11-12 sutikimo Nr. DA-8148 pagrindu įregistruoti daiktines teises - viešpataujančius kelio bei komunikacijų tiesimo servitutus žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .

Pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , pareiškėjos kreipimosi į teritorinį registratorių metu viešame registre registruotas kaip vienas sklypas, tačiau pagal aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus ( 2015-01-19 Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą detalųjį planą, 2016 m. vasario 15 d. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 50SK-71( 14.50.98) patvirtintus pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis) matyti, jog vietoj minėto vieno sklypo yra trys žemės sklypai, ginčas iškilęs parengus naujai pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų bylas, todėl teismas pritariaVĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-06-02 sprendime Nr. espr1-148 padarytai išvadai, jog 2014 m. išduoti gretimų žemės sklypų notariniai sutikimai negali būti tinkamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises - viešpataujančius kelio bei komunikacijų tiesimo servitutus žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) , kadangi šis sklypas jau yra performuotas į tris žemės sklypus (proj. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), t.y. nekilnojamo turto objektas, dėl kurio prašoma įregistruoti daiktines teises yra iš esmės pasikeitęs. Byloje nepaneigta, jog minėtų sutikimų pagrindu, įregistravus daiktines teises, atsirastų pagrindas naujiems ginčams, nes nuo Sutikimų davimo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, be to byloje nėra duomenų, kad gretimų sklypų savininkai nėra pasikeitę. Taip pat teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog iš minėtų sutikimų nėra aiški prašomų įregistruoti daiktinių teisių apimtis, servituto (servitutų) vieta.

Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog, minėti notariniai sutikimai buvo tinkami detaliojo plano procedūros metu, todėl turi būti tinkami ir registruojant daiktines teises, yra nepagrįsti, nes nekilnojamojo turto registratorius, atlikdamas savo funkcijas vadovaujasi ne teritorijų planavimą reglamentuojančiais aktais, bet nekilnojamo daikto įregistravimą reguliuojančiomis teisės normomis, kurios, konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nebuvo pažeistos.

Iš pareiškėjos skundo turinio galima spręsti, jog juo prašoma ištaisyti, pareiškėjos manymu, netikslius ir klaidingus įrašus Nekilnojamojo turto registre. Netikslių ir klaidingų įrašų tikslinimo ir taisymo procedūra yra nustatyta ir reguliuojama specialia norma, įtvirtintaNekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (žr. pvz., 2012 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

Konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie atsakovo padarytus klaidingus įrašus apie daiktines teises.

Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, iš esmėsatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus jo formai ir turiniui. Esminių procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą, nagrinėjant bylą nenustatyta.Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog atsakovo darbuotojų buvo netinkamai konsultuota, tačiau šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos, siejant ją su atsakovo veiksmų neteisėtumu (gero administravimo principų pažeidimu) priteisimo, o pagal pareikštus reikalavimus nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai siekti susitarti su gretimų žemės sklypų savininkais dėl servituto nustatymo privačiame jos žemės sklype ( sklypuose), o jiems nesutarus ir esant būtinumui nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, kreiptis dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.