Kauno apygardos teismo nuosprendis

( Proceso Nr. 52-1-00858-09) Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1

2010 m. kovo 3 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973-05-14, Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teistas:

1992-05-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d., ( BK str. galiojo iki 2003-05-01) – 2 metų laisvės atėmimu;1996-05-15 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – 2 metų laisvės atėmimu;1996-09-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams su turto konfiskavimu;2000-02-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 35 str. konfiskuoti turto už 500 Lt;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2009 m. rugpjūčio 16 d. po pietų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (virtuvėje) esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A. G. metu tyčia sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius peiliu į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. kiauryminį-durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimą su kepenų kairiosios skilties kairiojo diafragmos kupolo ir dešiniojo širdies skilvelio pažeidimu. Nukraujavęs į kūno ertmes ir išorę, A. G. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu A. S. nukentėjusįjį nužudė ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 16 d. po pietų atėjo su seserimi J. S. pas A. G. į namus. Virtuvėje tryse gėrė degtinę ir alų. Tarp jo ir A. G. kilo konfliktas dėl pinigų. Prisiminė, kad jam Antanas skolingas 6000 Lt už atliktus statybos darbus, statant sodo namelį. Susiginčijus dėl skolos, jis paėmė peilį ir nieko nesakęs dūrė Antanui į kepenis. Pamena, kad dūrė vieną kartą ir peilį ištraukė. Peilį paliko bute. Po dūrio Antanas nukrito ant grindų. Jis patikrino nukentėjusiojo pulsą, kuris dar buvo, pagalbos nekvietė. Išsigandęs atsirakino duris ir iš buto pabėgo. Prie konteinerių rado drabužių, kur persirengė, o savuosius išmetė, nes buvo kruvini. Dėl to ką padarė labai gailisi.

Su nukentėjusiosios ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos nesutinka, nes teigia, kad A. G. buvo jam skolingas.

Savo parodymus kaltinamasis detalizavo 2009-08-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuota kaip kaltinamasis peiliu dūrė A. G. į pilvo sritį, bei kur po dūrio nukentėjusysis nukrito. ( 1 t. b.l. 173-181).

Nukentėjusioji L. Z. parodė, kad nužudytasis A. G. - jos tėvas. 2009 m. rugpjūčio 16 d. su tėvu kalbėjosi telefonu ir tarėsi kitą dieną ( tai yra 2009-08-17) važiuoti į sodą. Sutartoje vietoje jo nesulaukė. 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.30 val. ėjo pas tėvą į namus. Buto durys buvo atrakintos. Virtuvėje ant grindų rado be gyvybės ženklų gulintį kraujuose tėvą. Iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Tėvas išgerdavo, bet buvo ramaus būdo. Sodo namelis statytas labai seniai, kaltinamasis statant jį tikrai niekada nedirbo.

Dėl tėvo mirties reiškia ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Žalą patyrė dėl kaltinamojo veiksmų. Turtinę žalą sudaro išlaidos susijusios su tėvo laidotuvėms ir pablogėjusia sveikata. Išgyvenusi netektį, nukentėjusioji lankėsi pas gydytojus, pirko vaistus. Tėvo laidotuvių ir vaistų pirkimo išlaidos: laidojimo paslaugų biuro suteiktos paslaugos -1773 Lt, duobės iškasimas -400 Lt, gedulingi pietūs – 1200 Lt, kunigo paslaugos – 270 Lt, už drabužiai ir aprengimas – 250 Lt, giemininkų paslaugos – 240 Lt, už paruošimas laidojimui ( gavėjas MRU TMI ) – 73 Lt, gėlės – 235 Lt, vaistai – 110 Lt , viso turtinės žalos patyrė - 4551 Lt. Iš valstybės gautą vienkartinę laidojimo pašalpą apie 1020 Lt išleido laidotuvėms. Sutinka, kad valstybės laidojimo pašalpa būtų išminusuota iš pareikšto ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą prašo atlyginti dėl to, kad neteko savo tėvo, kurio gyvybė, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė. Be to, prieš tris savaites iki įvykio palaidojo mamą. Po mamos mirties rūpinosi tėvu, skambindavosi kiekvieną dieną. Su tėvu buvo artimi. Tėvui netikėtai mirus pablogėjo sveikata. Dėl to prašo priteisti 10 000 lt. neturtinės žalos. Ieškinyje prašomų priteisti iš kaltinamojo jos naudai bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidų - nereikalauja.

Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamasis jos brolis. 2009 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, lankėsi su broliu pas A. G.. Virtuvėje visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Matė, kaip brolis dūrė peiliu nukentėjusiajam. Ji labai išsigando todėl iš buto pabėgo pirmoji. Po kiek laiko su broliu susitiko prie konteinerių. A. S. drabužiai buvo kruvini. Konteineryje jis rado kitus drabužius ir persirengė, o savo kruvinus įmetė į šiukšlių konteinerį.

LR BPK 276 str. 2 d. tvarka pagarsinami nepilnametės liudytojos R. M. gim.(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo teisėjui 2009-10-15 duoti parodymai (1 t., b. l. 131-132).

Liudytoja R. M. parodė, kad su seserimi žaidė kieme ir matė iš laiptinės išeinantį vyrą, kuris rankoje nešėsi kruviną peilį. Vyras nuėjo prie konteinerių, kažko ieškojo šiukšlėse. Nuėjo prie medžių ir užmigo. Vyro rankos buvo kruvinos. Atrodė girtas.

Savo parodymus liudytoja R. M. detalizavo 2009-0820 parodymų patikrinimo vietoje ir nurodė smėliadėžę, esančią Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo gale, kur ji žaidė ir matė, kaip iš laiptinės išėjo vyriškis ir nešėsi peilį. Taip pat nurodė krūmus, prie kurių miegojo kaltinamasis ( 1 t., b.l. 137-143).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje esančiais dokumentais.

Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse nurodyta įvykio vieta butas, esantis Alytaus m.(duomenysneskelbtini), kurio virtuvėje ant grindų rastas A. G. lavonas, su pjautine-durtine-kiaurymine žaizda. Virtuvėje ant grindų kruvini avalynės pėdsakai. Virtuvėje, ant šaldytuvo kraujo pėdsakai ( 1 t. b.l. 5-18).

Specialisto išvadoje 2009-10-12 Nr. 52-16-ISI-245 konstatuota, kad aštuoni pirštų pėdsakai, perkopijuoti daktiloplokštelėse, kurių matmenys: 80x50, 84x50, 55x32, 48x42, 86x59 mm paimti nuo virtuvės durų ir šaldytuvo 2009-08-17 įvykio vietos apžiūros metu tiriant nužudymą Alytuje, Kernavės g. 6-51, yra palikti nukentėjusiojo A. G. kairės rankos mažyliu, bevardžiu, didžiuoju; dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju; dešinės rankos smiliumi; kairės rankos nykščiu ir kairės rankos didžiuoju pirštu ( 1t. b.l. 27-33).

Apžiūros protokole 2009-11-22 nurodyta, kad atlikus rūbų, daiktų apžiūrą nustatyta, kad ant nukentėjusiojo A. G. gelsvos spalvos apatinių berankovių marškinėlių, priekinėje dalyje 20 x 40 cm. rudos spalvos dėmė, matomas vertikalus apie 7 cm ilgio audinio pažeidimas. Marškinėlių nugaros pusėje - rusvos spalvos dėmės. Nukentėjusiojo A. G. raudoni marškinėliai sutepti rusvos spalvos dėmėmis. Nuo apykaklės matyti audinio pažeidimas. Vyriškos trumpikės su rusvos spalvos dėmėmis. Pilkos spalvos kelnės suteptos rusvos spalvos nubėgančiomis dėmėmis. Juodos spalvos įspiriamos basutės suteptos rusvos spalvos dėmėmis.

Įvykio vietoje virtuvėje prie kairėje pusėje esančios spintelės ant žemės rastas peilis, kuriuo buvo nužudytas A. G.. Peilio rudos spalvos rankena, jos ilgis 10 cm., plotis ties rankenos galu 2,5 cm, per vidurį 2 cm, peilio geležtė aprūdijusi, 10,5 cm ilgio, ties viduriu geležtė yra praplatėjusi, jos plotis 2,2 cm, prie rankenos plotis 1,8 cm ( 1 t. b.l.38-49).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2009-08-20 protokole, užfiksuota, kad įtariamajam A. S. pateiktų atpažinti peilių metu, A. S. atpažino peilį pažymėtą Nr. 2, kuriuo dūrė A. G. į pilvo sritį ( 1 t. b.l. 169-172).

Specialisto išvadoje Nr. S 317/09 (01), kurios tyrimo tikslas kraujo buvimo, rūšies bei tapatumo nustatymas, biologinių pėdsakų paieškojimas bei tapatumo nustatymas konstatuota, ant peilio, kepurės, A. S. bliuzono yra A. G. kraujas ( 1 t. b.l. 55-66).

Atlikus tyrimą 2010-01-08 specialisto išvadoje Nr. 11-3099 (09) konstatuota, kad ant tirti pateiktų linoleumo išpjovų 1,2 užsifiksavę avalynės pėdsakai palikti A. S. kairės kojos batu ( basute), tai patvirtina, kad A. G. bute lankėsi kaltinamasis ( 1 t. b.l. 68-75).

Atlikus mirusio A. G. tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, 2009-08-18 specialisto išvadoje Nr. M 288/09 (06) konstatuojama, kad pilietis A. G. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio pilvo ertmės sužalojimo su kepenų kairiosios skilties, kairiojo diafragmos kupolo ir dešiniojo širdies skilvelio pažeidimu, ūmiai nukraujavęs į kūno ertmes ir išorę. A. G. mirtis galėjo ištikti prieš 12-24 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2009-08-17 11.30 val. A. G. lavone rasta kiauryminė į pilvo ertmę durtinė-pjautinė žaizda pilvo kairiosios pusės viršutinėje dalyje, kurios kanale pažeista kepenų kairioji skiltis, kairysis diafragmos kupolas ir dešinysis širdies skilvelis. Šis sužalojimas padarytas veikiant pilvo kairės pusės viršutinę dalį aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Šis sužalojimas padarytas dviem trauminiais poveikiais; pirmasis trauminis poveikis – esant žalojančio daikto plokštumai vertikalioje padėtyje, antrasis trauminis poveikis – esant žalojančio daikto plokštumai pasuktai laikrodžio rodyklės kryptimi. Sužalojimas padarytas prieš mirtį. Šis sužalojimas yra mirties tiesioginis priežąstinis ryšys. Piliečio A. G. lavone taip pat rasta linijinis odos nubrozdijimas pilvo dešinės pusės viršutinėje dalyje padarytas prieš mirtį veikiant kietu, aštroką kampą arba aštroką briauną kontakto vietoje turinčiu žalojančiu daiktu. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Gyviems asmenims toks sužalojimas būtų priskirtas nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šio sužalojimo ir mirties priežastinio ryšio nėra. Piliečio A. G. lavone taip pat rasta pjautinės žaizdos kairės rankos I ir III pirštuose padarytos prieš mirtį veikiant aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. Gyviems asmenims tokie sužalojimai būtų priskirti nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Piliečio A. G. lavono kraujyje rastos 2,42 ‰ etilo alkoholio gyviems asmenims atitinktų vidutinio sunkumo girtumo laipsnį. Esant sužalojimams pjautinių žaizdų pavidalu kairiosios rankos I ir III pirštuose, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Patyręs sužalojimus, nukentėjusysis trumpą laiko tarpą (nuo keliasdešmt sekundžių iki kelių minučių) galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Trauminių poveikių, kurių metu padarytis sužalojimai, jėgos dydžiui nustatyti nėra galimybės. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra.

Nukentėjusiojo drabužiuose esantys audinio pažeidimai, pagal skaičių ir išdėstymą, atitinka lavone rastiems kūno sužalojimams ( 1 t. b.l. 78-90).

Atlikus A. S. tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, 2009-08-18 specialisto išvadoje Nr. G 637/09 (06) konstatuota, kad piliečiui A. S. padarytas linijinis odos nubrozdinimas dešiniajame dilbyje. Sužalojimas padarytas veikiant dešiniojo dilbio priekinio paviršiaus vidurinį trečdalį kietu, aštroką kampą arba aštroką briauną kontakto vietoje turinčiu, žalojančiu daiktu prieš 1-2 paras iki apžiūros. Linijinis nubrozdinimas dešiniajame dilbyje galėjo būti padarytas ir kovos ar savigynos metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t. b.l. 97-98).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2009-08-20 protokole užfiksuota, kad R. M. atpažino vyrą fotonuotraukoje Nr. 3 (A. S.), kuris 2009-08-16 vakare išėjo iš laiptinės esančios Kernavės g. 6 name ( 1 t. b.l. 133-136).

Atlikus tyrimą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2009 m. lapkričio 11- gruodžio 1 d. ekspertizės akte Nr. 79TPK-48 konstatuota, kad įtariamasis A. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl jam diagnozuojamo lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimais ir priklausomybės nuo alkoholio sindromo jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. A. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas ir priklausomybės nuo alkocholio sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, esant tokiai psichikos būklei gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę.

A. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo nei fiziologinio afekto būsenos, nei tokios emocinės būsenos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. A. S. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. A. S. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu ( 2 t. b.l. 41-43).

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog A. S. kaltė nužudžius A. G. visiškai įrodyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose “ I dalies 4 punkte pasakyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių ( mirties ) yra priežastinis ryšys. Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 16 d. kaltinamasis A. S. su seserimi J. S. lankėsi ir gėrė alkoholinius gėrimus A. G. namuose. Tarp vyrų įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis paėmė peilį ir tyčia juo dūrė ne mažiau kaip du kartus A. G. į pilvo sritį. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kiauryminį-durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimą nuo kurio A. G. įvykio vietoje mirė. Tai patvirtinama paties kaltinamojo parodymais duotais teisiamajame posėdyje, liudytojos J. S. parodymais bei 2009-08-18 specialisto išvadoje Nr. M 288/09(06) (1t. b.l. 78-83).

Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis panaudodamas pavojingą įrankį – peilį, juo durdamas ne mažiau kaip du kartus A. G. į žmogaus gyvybei pavojingą vietą - pilvo sritį, suprato, kad tokiais savo veiksmais kesinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali sukelti kito žmogaus mirtį ir to siekė. Kaltinamasis šią aplinkybę patvirtino teisiamajame posėdyje nurodydamas, kad jis buvo supykęs ir tikėjosi A. G. nužudyti. Visa tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. G. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 46 “ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose I dalies 5 punktas”).

Kaltinamojo veiksmai buvo neadekvatūs nukentėjusiojo elgesiui bei susiklosčiusiai situacijai. A. S. elgesys įvykio metu ir po nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad kaltinamasis nejuto gailesčio dėl pasekmių, o priešingai patikrinęs A. G. pulsą, neteikė pagalbos ir iš buto pabėgo. Visa tai rodo, kad kaltinamasis buvo abejingas savo poelgio pasekmėms bei siekė tikslo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, A. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama kaip nužudymas t.y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.; į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Nukentėjusiosios atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus, nerodė gailesčio ir prašo nepripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarime Nr. 23, 1999-12-23, nurodyta, kad kaltininko pripažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo pradžioje ar teisminio nagrinėjimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad nužudė A. G.. Tą patvirtino ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus. Teismas nenustatė, kad A. S. keičia ar ima neigti savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybę, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo, A. S. patvirtino teisiamajame posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, tai pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginę įtaką jo veiksmams, to neneigia ir kaltinamasis ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams ( LR BK 11 str.), į nepataisomas šio nusikaltimo pasekmes ( A. G. mirtis), į kaltinamojo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas 4 kartus, teistumai išnykę (2 t. b.l. 15-17), administracine tvarka baustas 8 kartus, daugiausia už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (2t. b.l. 28-29), įrašytas į psichiatrinio kabineto įskaitą, nustatyta diagnozė – lengvo laipsnio protinis atsilikimas su asmenybės psichopatizacija (2t. b.l. 31 ), į priklausomybės ligų kabineto įskaitą, neįrašytas ( 2 t. b.l. 31). Tai vertintina, kad kaltinamasis būdamas neblaivus yra ūmaus būdo, linkęs girtauti, nusikalsti ir daryti teisės pažeidimus. Niekur nedirba, išvadų iš savo poelgių nedaro. Ši aplinkybė nustatyta ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-48, kur konstatuojama, kad A. S. net ir nežymiai apsvaigus nuo alkoholio, iš esmės keičiasi aplinkos suvokimas bei įvertinimas, pervertinamos galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis – jie tampa impulsyvūs, betarpiški, agresyvūs. Situacijos suvokimą, reagavimą į ją, elgesį lemia dėl alkoholio kokybiškai pakitęs aplinkos suvokimas ir vertinimas, emocijų bei elgesio kontrolės ir reguliavimo mechanizmai, taip pat ir kitos psichikos funkcijos (pav. atmintis) (2 t. b.l. 43). Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, amžių ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ( LR BK 61 str. 2 d.). Vadovaujantis LR BK 66 str., kaltinamajam į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas.

Nukentėjusiosioji L. Z. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš kaltinamojo 4551 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą ( 1t. b.l. 111-123 ).

Turtinę žalą sudaro išlaidos susijusios su tėvo laidotuvėmis ir vaistų pirkimu. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad iš valstybės gavo vienkartinę laidojimo pašalpą. Sutinka, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo būtų sumažintas gautos pašalpos dydžiu. Lietuvos Respublikos Įstatymo „ Dėl paramos mirties atveju“ 2 str. ( 2007-10-11 Nr. X-1294) numatyta, kad pašalpa yra 8 minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), atsižvelgiant į tai, kad 2009 metais MGL buvo 130 Lt., nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas 1040 Lt.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nukentėjusioji prašo priteisti 10 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Sužinojusi apie tėvo žūtį, patyrė sukrėtimą ir dvasinių išgyvenimų, laidodama savo tėvą. Su tėvu artimai bendravo, jį lankydavo. Tikslių kriterijų, kokio dydžio neturtine žala turėtų būti įvertintas tėvo praradimas, nustatyti neįmanoma. Netekus tėvo jautė fizinį skausmą, pablogėjo sveikata, kreipėsi į gydytojus. Teismas mano, jog prašoma neturtinės žalos suma netekus tėvo, nėra per didelė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teisingumo bei protingumo kriterijus, į paties kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtį ( nevedęs, nedirbantis), jo galimybę atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju (nužudytas vyresnio amžiaus žmogus, t.y. labai sunkus nusikaltimas ), mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo ( LR CK 6.250 str.).

Daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos (saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriuje), sunaikintini kaip beverčiai, išskyrus vyrišką laikrodį „Luch“- jis grąžintinas nukentėjusiajai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 13 metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos, tai yra nuo 2010 m. kovo 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. kovo 3 d. įskaitytinai.

Priteisti iš A. S. L. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 3511 Lt. (tris tūkstančius penkis šimtus vienuolika litų) turtinei žalai ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriuje:

- popierinį maišą ir jame esančius A. S. drabužius: rudą odinę striukę, žalsvai rusvą megztinį (bliuzoną), rudos spalvos basutes – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- popierinį maišą ir jame esančius A. G. drabužius: apatinius berankovius marškinėlius, raudonus marškinėlius, pilkas kelnės, margas vyriškas trumpikes, juodos spalvos įspiriamas basutes, pilkas kojines - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- popierinį maišą ir jame esančius daiktus: žalios spalvos kepurę su snapeliu, peilį rudos spalvos rankena, stikliuką, 0,5 l talpos degtinės „Bravo“ butelį - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- vokus, su kraujo pėdsakų nuoplovomis nuo sandėliuko durų, nuo antro aukšto turėklų, nuo trečio aukšto laiptinės sienos – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- vokus su nuorūkomis, A. S. kairės ir dešinės rankų nagų nuokarpomis, A. S. kairės ir dešinės rankų delnų nuoplovomis, seilių pavyzdžiais, linoleumo iškarpas su kruvinu avalynės pėdsaku nuo koridoriaus ir virtuvės grindų - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vyrišką laikrodį „Luch“ - grąžinti nukentėjusiajai L. Z..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.