Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Vytautas Kelpšas Baudž. byla Nr. 1A–151-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.10.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2009 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Algirdo Žukausko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendžio, kuriuo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. J. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas A. J. sulaikyme būtas laikas nuo 2008-01-17 iki 2008-01-18.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta nekeisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du mobiliuosius telefonus – nuspręsta palikti nukentėjusiems N. B. ir D. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. sausio 16 d., apie 19 val., aikštėje prie Tauragės pilies, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Tauragės mieste, priėjęs prie J. V. ir A. B. pareikalavo parodyti mobiliojo ryšio telefonus. J. V. ir A. B. atsakius, kad telefonų neturi, A. J., pasakęs, kad „jei randu - tai mano“, pagrasino tuojau pat pavartoti fizinį smurtą. J. V. ir A. B. išsigandus galimo smurto ir padavus savo turimus telefonus, A. J. plėšimo būdu pagrobė D. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7270“, padarydamas D. V. 300 litų turtinę žalą, bei N. B. priklausantį 249 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“ ir bendros 10 litų vertės mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo korteles „Labas“ bei „Pildyk“, padarydamas N. B. 259 litų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Algirdas Žukauskas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir remiantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, A. J. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas A. J. laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų, numatytų BK 91 straipsnyje, ir įvertinęs tai, kad A. J. neteistas, mokosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, padarė išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. J. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir auklėjamojo poveikio priemones, pažeidė BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nenurodė A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiko, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas A. J. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisė vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, įvertinęs jo asmenybę, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, mokosi, kad teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, padarė išvadą, kad bausmės tikslai A. J. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti. Tačiau padaręs tokią išvadą, sprendimo atidėti bausmės vykdymą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip to reikalauja BPK 307 straipsnis, nesuformulavo, taip pat nenurodė bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas sprendimo dėl bausmės vykdymo nuteistajam A. J. atidėjimo pažeidė BPK 307 str., reglamentuojančio rezoliucinės nuosprendžio dalies surašymą, reikalavimus.

Nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą reglamentuoja BPK 307 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimą dėl bausmės, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo ar priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Šiuo atveju teismas, kaip jau buvo pažymėta, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padaręs išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir nustatęs, kad yra pagrindas A. J. atidėti bausmės vykdymą, tokio sprendimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo. Dėl šios klaidos kyla abejonės dėl nuosprendžio vykdymo. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keistina rezoliucinė nuosprendžio dalis, nurodant, kad remiantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, A. J. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams. Kolegija įsitikinusi, kad bausmės vykdymo atidėjimas dvejų metų laikotarpiui bus pakankamai efektyvi priemonė, atsižvelgus į galimybę reaguoti priklausomai nuo nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, norint sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kartu tokia poveikio priemone būtų įgyvendinti kiti bausmei keliami tikslai, iš jų ir nubausti už padarytą nusikalstamą veiką, bei įgyvendintas teisingumo principas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Algirdo Žukausko apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendį pakeisti:

Remiantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, A. J. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paliekant paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.