- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-443-315/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau – ir pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-462-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2018 m. balandžio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 18-ANR_P-310-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 11 d., apie 08.25 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties Justiniškių g., vairuodamas automobilį SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja R. M. 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-462-2018 už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė R. B. 75 eurų dydžio baudą.
Minėtą nutarimą pareiškėjas R. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad toje Laisvės prospekto dalyje, kur jis padarė nusižengimą, jau nebegalioja vien tik viešojo transporto eismas. Čia kalba eina apie atkarpą ties sankirta tarp Justiniškių g. ir Laisvės pr. Pareiškėjas pabrėžia, kad atstumas nuo Laisvės pr.-Viršuliškių g. sankryžos iki Laisvės pr.- Justiniškių g. yra tik apie 300 metrų ir nuo pusės to atstumo atkarpos viešajam transportui skirta eismo juosta baigiasi, ištisinė juosta keičiasi į punktyrinę, kadangi nuo tos vietos yra įvažiavimai į Justiniškių gatvėje esančius gyvenamuosius namus ir posūkis į dešinę pusę į Justiniškių gatvę, kuris leidžiamas tik iš brūkšninės dešinės eismo juostos. Po to toje atkarpoje Laisvės pr. daro lankstą (sukasi). Pareiškėjas ties įsukimu iš Laisvės pr., prie Justiniškių g. 33 namo paėmė klientą. Tuo metu prie Laisvės pr.-Justiniškių g. sankryžos degančio raudono šviesoforo signalo stovėjo policijos tarnybinis automobilis ir laukė šviesoforo signalo, leidžiančio važiuoti. Per tą laiką pareiškėjas leidžiamoje eismo dalyje persirikiavo į dešinės pusės eismo juostą, paėmė klientą, privažiavo prie šviesoforo ir laukė leidžiamo signalo tęsti eismą. Po kurio laiko jis pastebėjo jį stabdantį policijos automobilį. Priėjęs prie jo policijos pareigūnas pasakė, kad jis pažeidė KET, tačiau jis su tuo kategoriškai nesutiko, teigdamas, jog toje vietoje viešajam transportui skirta eismo juosta jau baigiasi ir kad nuo pusės tos gatvės dalies ištisinę kelio juostą keičia punktyrinė, kadangi ten yra posūkis į Justiniškių gatvę. Taip pat jis pasiteiravo pareigūno, kokiu būdu jis nustatė nusižengimą, kadangi tuo metu jis pats dalyvavo eisme ir automobiliu važiavo vienas, todėl turėjo būti susikoncentravęs tik į vairavimą, juo labiau, kad sankryžoje už pirmo prie šviesoforo stovinčio policijos automobilio stovėjo eilė kitų automobilių. Atsakymo į šį klausimą pareiškėjas neišgirdo. Jis taip pat pasiūlė policijos pareigūnui kartu su juo pravažiuoti tą kelio atkarpą, kurioje jis neva padarė nusižengimą ir pasižiūrėti kokioje vietoje baigiasi tik viešajam transportui skirta eismo juosta. Pareigūnas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tada pareiškėjas paklausė pareigūno kokiu būdu tada reikia pasukti į Justiniškių gatvę, į ką pareigūnas atsakė, kad tai reikia daryti iš antros eismo juostos. Tuomet pareiškėjas suprato, kad pareigūnas neišmano KET. Kita vertus, pareiškėjo teigimu, jis vairavo taksi automobilį, kuris buvo apipavidalintas taksi skiriamaisiais ženklais bei įspėjo pareigūną, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. VĮ „Regitra“ neišduoda taksi automobiliams geltonų valstybinių numerių. Taip pat pareiškėjas parodė pareigūnui VMI išduotą individualios veiklos pažymą, kurioje nurodyta jo veikla – taksi, taip pat savivaldybės leidimą ir kitus dokumentus. Šie dokumentai policijos pareigūno nesudomino ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjas manė, kad komisijoje, kurioje bus svarstoma jo byla, situacija pagerės, nes pareigūnė, nagrinėjusi jo bylą, tarėsi su kolega, kuris profesionaliai įvertino situaciją ir pasakė, kad jo bausti negalima. Tada pareigūnė ėmė klausinėti kitų kolegų, jo akivaizdoje kalbėjosi su pareigūnu, surašiusiu jam administracinio nusižengimo protokolą ir po to galų gale priėmė skundžiamą nutarimą. Tuomet pareiškėjas dar kartą paklausė pareigūno, surašiusio jam protokolą, kokiu būdu jis nustatė jo padarytą nusižengimą. Pareigūnas atsakė, kad jį pamatė per galinio matymo veidrodėlius. Pareiškėjas jam pasakė, kad vienintelis veidrodėlis automobilyje yra salono galinio vaizdo matymo veidrodėlis, per kurį pareigūnas nieko negalėjo matyti, nes už jo vairuojamo automobilio stovėjo eilė kitų automobilių. Šoniniai automobilio veidrodėliai yra skirti ne tiksliam atstumo nustatymui, o automobilio matomumo „mirties“ (kada nieko nesimato) taško sferos sumažinimui. Šoniniai veidrodėliai iškreipia (išdidina) realų vaizdą iki 65 procentų. Tai išgirdę policijos pareigūnai kiek pasimetė, tačiau savo sprendimo nepakeitė. Pareiškėjas nurodė, kad jis gerai išmano KET, įvairius techninius bei optinius prietaisus, moka vertinti situacijas ir jas modeliuoti, nes daugiau kaip dešimt metų yra dirbęs vairavimo instruktoriumi. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, jog jis nepažeidė KET, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas dėsto iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui. Prie skundo pareiškėjas papildomai pateikė fotonuotraukas bei prašo dalyvauti bylos nagrinėjime.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Visų pirma, tenkinti R. B. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo. ANK 651 str. 2 d. numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad jame yra aiškiai išdėstyta R. B. pozicija dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, todėl būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nurodydamas tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, t. y. kad jis persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą tik tuomet, kai baigėsi ištisinė kelio ženklinimo linija ir prasidėjo punktyrinė kelio ženklinimo linija, leidžianti sukti į dešinę, kur jis paėmė prie įvažiavimo į Justiniškių g. 33, Vilniuje esantį kiemą stovintį keleivį. Be to, jis važiavo taksi paslaugas su skiriamaisiais ženklais (lipdukais ir plafonu) teikiančiu automobiliu, todėl turėjo teisę važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta.
ANK 569 str. 4 d. nustato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. B. pagrįstai nubaustas už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad spręsdamas R. B. kaltės klausimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurioms apygardos teismas pilnai pritaria ir jų nebekartoja. Apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, aukštesnės instancijos teismui nepateikė. Be to, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Kaip minėta, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Darydamas išvadą dėl R. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, teismas vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: policijos pareigūno A. A. 2018-04-19 tarnybiniu pranešimu bei jo parodymais teisme, 2018-04-11 administracinio nusižengimo protokolu, 2018-04-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-462-2018, foto nuotraukomis, iš dalies paties R. B. parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iš įvykio dieną patruliavusio policijos pareigūno A. A. parodymų nustatyta, jog per tarnybinio automobilio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį jis matė, kaip automobilis SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pat prekybos centro „Mada“ važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, nors minėtas automobilis neatitiko reikalavimų, leidžiančių važiuoti jam šia eismo juosta, nes jis buvo be geltonų taksi numerių ir plafono, tik su taksi lipdukais. Liudytojo teigimu, minėtas automobilio kelio ruože nuo Laisvės pr.-Viršuliškių g. sankryžos iki Laisvės pr.- Justiniškių g. sankryžos apskritai sustojęs nebuvo. Šiuo liudytojo teismo posėdyje duoti parodymai iš esmės analogiški jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, todėl pagrindo jais abejoti nėra.
Bylos duomenimis policijos pareigūno A. A. nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Teismas išsamiais motyvais paneigė pareiškėjo argumentus, kad policijos pareigūnas per šoninius veidrodėlius negalėjo matyti jo vairuojamo automobilio, taip pat, kad kelio atkarpoje nuo Laisvės prospekto-Viršuliškių gatvės sankryžos iki Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos punktyrinė linija, leidžianti sukti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, prasideda maždaug nuvažiavus pusę šio atstumo, todėl policijos pareigūnas, stovintis prie sankryžos, negalėjo matyti per dešinį galinio matymo veidrodėlį jo daromo posūkio manevro, kadangi toje kelio atkarpoje yra linkis. Byloje nepasitvirtino ir R. B. nurodyta aplinkybė, jog jis prie nurodytos vietos (Justiniškių g. 33, Vilnius) buvo sustojęs paimti keleivį. Taigi teismas turėjo pagrindą darytą pagrįstą išvadą, jog protokole nurodytu laiku R. B. vairuojamas automobilis SEAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės prospektu nuo Viršuliškių gatvės link Justiniškių gatvės maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, net nemėgindamas persirikiuoti į nemaršrutiniam transportui skirtą eismo juostą.
Apeliantas skunde pareiškėjo nurodytas argumentas, t. y. kad nurodytu metu jis vairavo taksi automobilį, atitinkantį visus įstatymų keliamus reikalavimus, todėl turėjo teisę važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip pat teismo išsamiai išanalizuotas ir paneigtas byloje surinktais duomenimis.
Kaip teisingai pažymėjo teismas, skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra nubaustas už KET pažeidimą, t. y. už tai, kad važiavo maršrutiniam transportui bei taksi skirta eismo juosta, kai automobilis neatitiko reikalavimų, leidžiančių važiuoti šia eismo juosta. Policijos pareigūnas A. A. nurodė, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo su taksi numeriais bei nebuvo paženklintas plafonu. Savo ruožtu R. B. teisme tvirtino, tą patį nurodo ir apeliaciniame skunde, kad jo automobilis buvo paženklintas plafonu ir taksi lipdukais, o geltonos spalvos taksi numerių VĮ „Regitra“ nuo 2018 m. balandžio 1 d. neišduoda.
Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas. Laisvės prospekto, Vilniuje (sankryža su Viršuliškių gatve) gatvės pirmoji eismo juosta (nuo Laisvės prospekto - Viršuliškių gatvės sankryžos iki Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos) buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ su KET 3 priede 1.28 užrašu „Taksi“, 1.29. 4+ simboliu, 1.30 elektromobilių simboliu, nurodytu ženklinimu.
Išanalizavęs teisės aktus, reglamentuojančius taksi automobilių ženklinimui keliamus reikalavimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai neatitiko tuo metu galiojusios taksi automobilių ženklinimo tvarkos. Nustatyta, kad protokole nurodytu laiku R. B. vairavo automobilį SEAT ir važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ne su lengvajam automobiliui taksi skirtu numeriu, o su bendro naudojimo numerio ženklais (duomenys neskelbtini)
Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog R. B. negalėjo važiuoti protokole nurodyta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta (pažymėta raide A bei užrašu „TAKSI“).
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo ištirtos visos reikšmingos šiam nusižengimui nustatyti aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakanka daryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad R. B. padarė šioje byloje jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.