Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo M. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. yra surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai (byloje Nr. AN2.2.-7636-738/2015) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, t.y. už tai, kad jis internetinėje svetainėje “Facebook” laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-09-07 išgalvotais vardais skelbėsi parduodantis sportini inventorių, kurio niekada neturėjo, šį inventorių užsisakiusiems klientams jo neišsiuntė, tačiau bankiniais pavedimais per savo asmeninę ar kitų asmenų atidarytas sąskaitas iš šių klientų gavo pinigus.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas 2015-10-05 nutarimą ir 2015-11-19 nutarimą priėmė M. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėdamas iš esmės. ATPK 284 str. įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ir tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš ATPK 287 str. numatytų nutarimų. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nagrinėdamas M. N. administracinę bylą, byloje esančių įrodymų netyrė, nesiaiškino ar buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, be to, asmens, kurio atžvilgiu surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai į bylos nagrinėjimą nekvietė, apie posėdžio datą ir vietą jam nebuvo pranešta. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. N. buvo pasirašytinai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, taip pat apie M. N. prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. To nepadaręs teismas priėmė nutarimą prieštaraujantį bendriesiems administracinės atsakomybės principams.

Apygardos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos išvada, kad M. N. galimai padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, ir tokioje jo veikoje, galimai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015, 2K-444-699/2015).

Kauno apylinkės teismas 2015-10-05 nutarime konstatavo, kad M. N. visais atvejais svetimą nukentėjusiųjų turtą įgydavo vienu ir tuo pačiu būdu – patalpindamas skelbimą internetinėje erdvėje apie parduodamus daiktus, t.y. nusikalstamą veiką tęsė tol, kol buvo nustatytas policijos darbuotojų. Apygardos teismo vertinimu, tokios apylinkės teismo išvados prieštarauja aptartai teismų praktikai dėl realios nusikalstamų veikų sutapties atribojimo nuo tęstinės nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. N. tęsė savo veiką, tol, kol buvo nustatytas policijos darbuotojų. Įkeldamas socialiniame tinklapyje www.facebook.com, išgalvotais vardais skelbimus apie parduodamus sportinius drabužius ir sportinius batelius, kurių niekada neturėjo, M. N. negalėjo numatyti, kiek asmenų jais susidomės, norės juos įsigyti ir sutiks pervesti pinigų sumas bei kokio jos bus dydžio. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. N. turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad M. N. veika buvo nukreipta į daugelio asmenų turto užvaldymą, padarant žalą vis kitam asmeniui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. N. veiksmų tapatumą ir glaustumą, aukštesniojo teismo vertinimu, galima konstatuoti išankstinę jo tyčią padaryti daugelį teisės pažeidimų (kadangi jo veiksmai nesudaro nusikaltimo sudėties BK 190 str.), o ne tęstinę veiką.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog M. N. galimai padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. ir jo administracinę bylą nutraukdamas bei perduodamas medžiagą dėl M. N. padarytos galimai nusikalstamos veikos prokurorui, nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o M. N. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir grąžinti M. N. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.