Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę kita,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, E. J. įpareigotas visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant E. J. visą bausmės laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų K. J., V. J. ir L. Z. bei nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 27 d. gautas nuteistojo E. J. prašymas pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – visą bausmės laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų K. J., V. J. ir L. Z. bei nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu, į BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Prašyme nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu įgyvendinimas yra komplikuotas, kadangi šeimoje auga nepilnametis vaikas, kuriuo reikia nuolat rūpintis. Taip pat tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebeatlieka savo funkcijos bei neatitinka teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, nes visi šeimos nariai, susiję su šiuo įvykiu, buvo apklausti probacijos tarnybos ir išreiškė valią, jog baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas yra nebeaktualus, buvo pasiektas konsensusas. Paskirta poveikio priemonė varžo jį, kadangi gyvenimas skyrium reikalauja papildomų pajamų. Po proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turėjo galimybę gyventi skyrium, nes gyveno pas pažįstamą, tačiau dabar tas asmuo įdarbino darbuotojus, kuriems suteikė gyvenamąją vietą patalpose, kur jis buvo apsistojęs, todėl galimybės apsistoti kitur neturi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, tačiau tik bausmę vykdančios institucijos teikimu. Pagal BK 74 straipsnio 1 dalį, nuteistojo prašymu kita baudžiamojo poveikio priemone gali būti pakeistos tik šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas ir nemokami darbai) ir tik tuomet, jei asmuo negali įvykdyti jų dėl pateisinamų priežasčių. Pateiktas sąrašas, kada nuteistasis gali pats tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo yra baigtinis, todėl visais kitais atvejais turi būti pateiktas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimas.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. J. prašo pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu. Prašoma pakeisti baudžiamojo poveikio priemonė nepatenka į BK 74 straipsnio 1 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, probacijos tarnybos teikimo dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo negauta, todėl vien pagal nuteistojo prašymą toks klausimas negali būti nagrinėjamas. BK 67 straipsnio 6 dalis, kuria vadovaudamasis nuteistasis prašo pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, visiškai nėra susijusi su jo pateikto klausimo nagrinėjimo tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms nuteistojo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.