Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2025 m. sausio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. sausio 28 d. 20.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ir lenkdamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 1 priedo 3 skyriaus 325 punktus, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

A. B. , atstovaujamas atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio, su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A. B. inkriminuojamo nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, arba nusprendus, kad nusižengimas yra įrodytas, pakeisti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundo autorius nurodo, kad Institucija neįvertino to, jog A. B. veiksmuose, dėl kurių jam yra inkriminuojama veika, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo tyčios. A. B. galimai padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. Pabrėžiama, jog A. B. manevrą, dėl kurio jam kilo administracinė atsakomybė, atliko tik tuomet, kai įvertino kelio reljefą, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgė į tai, kad nekels pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarys kliūčių jų eismui, bei matydamas, jog horizontalus kelio ženklinimas tai leidžia daryti. Taip pat jis įvertino aplinkybes, jog priešpriešinio eismo juosta, kuria jis važiavo, yra tuščia, bei tai, kad horizontalusis kelio ženklinimas leidžia atlikti lenkimo manevrą. A. B. lenkimo manevrą atliko kirsdamas artėjimo liniją ir manevrą pabaigė iki kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, be kita ko priekyje jo važiavusi transporto priemonė važiavo neviršydama 30 km/h greičio. Todėl administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ne tik, kad nebuvo padarytas tyčia, tačiau jis nebuvo padarytas apskritai.

Skundo autoriaus vertinimu, institucija, konstatuodama A. B. kaltę, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, t. y. pažeidė ir nesilaikė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymų vertinimas nutarime nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, pažeidžiant teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo principus.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais, nes institucija, kaip ir pasisakyta Kauno apygardos teismo nutartyje, nevykdė savo pareigos, neįrodė asmens kaltės. Teismui pareikalavus pateikti naujus duomenis, institucija naujų įrodymų nepateikė, pateikė tuos pačius įrašus, kuriuose pareigūnų transporto priemonės greitis nėra matomas ir nenustatytas. Tačiau net jeigu ir būtų nustatytas pareigūnų transporto priemonės greitis, tai negalėtų pagrįsti, kad lenkiamoji transporto priemonė ir pats pareiškėjas važiavo greičiau nei kad teigiama skunde.

Liudytojas L. L., policijos pareigūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad jo funkcijos – užtikrinti kelių eismo saugumą, darbo vieta kiekvieną dieną gali skirtis – (duomenys neskelbtini). Pamena, jog sausio 28 d. apie 20.41 val. (duomenys neskelbtini) matė, kaip automobilis neleistinoje vietoje aplenkė kitą transporto priemonę. Kodėl neleistinoje vietoje, nepamena. Prie protokolo pridėta vaizdo medžiaga. Jis pats matė lenkimo veiksmą, matė, jog pareiškėjas aplenkė lengvąjį automobilį, kuris važiavo leistinu, normaliu greičiu. Sustabdžius vairuotoją, šis paaiškino, kad skubėjo namo. Nusprendė, kad aplenktas automobilis važiavo leistinu greičiu, nes jie, t. y. pareigūnai, tuo metu važiavo tokiu greičiu. F. yra jo kolega, jie tuo metu dirbo kartu. Pareiškėją sustabdė panaudoję garso signalą. Jei asmuo su pažeidimu sutinka, tarnybinių pranešimų nerašo, neprivalo. Automobilių greitį nustatė vizualiai, tarnybiniame automobilyje greičio nustatymo įrangos nėra. Koks tuo metu buvo leistinas greitis, negali pasakyti. Ar leistinas greitis buvo 30 km/val., negali pasakyti.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 569 straipsnis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. lenkė transporto priemonę kelio ruože, kuriame tai daryti draudžiama, o būtent kelio ženklo, kuris kelių eismo taisyklių 1 priede pažymėtas 325 puntu, t. y. „Lenkti draudžiama“, galiojimo zonoje, pažeisdamas jo reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai yra blanketinė dispozicija, kuri šiuo atveju nukreipia į KET 8 punktą, kuris šiuo atveju nukreipia į 1 priedo 3 skyriaus 325 punktą.

Kelio ženklas, nurodytas KET 1 priedo 3 skyriaus 325 punkte vaizduoja ženklą, kuris draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu.

Byloje Liudytojų policijos Pareigūnų L. L., E. F. parodymais, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašu nustatyta ir įrodyta, jog A. B. iš tiesų atliko lenkimo manevrą, t. y. lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą kelio ženklo, kuris kelių eismo taisyklių 1 priede pažymėtas 325 puntu, t. y. „Lenkti draudžiama“, galiojimo zonoje. Nors skunde teigiama, kad A. B. lenkimo manevrą pradėjo esant punktyrinei linijai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad A. B. iš tiesų atliko lenkimo manevrą minėto kelio ženklo galiojimo zonoje. Be to, pats pareiškėjas pripažino, jog matė šį draudžiamąjį kelio ženklą. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. L. ir E. F. teismo posėdžio metu patvirtino, jog patys matė važiuodami tarnybiniu automobiliu šį lenkimo manevrą, todėl ir sustabdė pažeidėją. Liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad pažeidėjas lenkimo manevrą pradėjo prieš pat minėtą kelio ženklą ir atliko būtent šio kelio ženklo galiojimo zonoje. A. B. patvirtino, jog matė kelio ženklą, jo reikšmė ir nustatyta draudimas jam neabjotinai buvo žinomas ir suvokiamas, todėl teismui nekyla abejonių, jog šį veiksmą, t. y. lenkimą A. B., pradėjo ir atliko aiškiai suvokdamas, kad jis pažeis šį ženklą, manevro tikrai nebaigs iki šio ženklo galiojimo pradžios ir visą manevrą atliko suvokdamas, kad jį daro minėto kelio ženklo galiojimo zonoje.

Kaip jau minėta, kelio ženklas, nurodytas KET 1 priedo 3 skyriaus 325 punkte, draudžia lenkti transporto priemones, tačiau nustato vieną išimtį – šio kelio ženklo galiojimo zonoje leidžiama lenkti pavienes transporto priemones, pavienius transporto priemonių junginius, kurie važiuoja mažesniu kaip 30 km/val. greičiu.

Skunde teigiama, jog pareiškėjo atliktas veiksmas negali būti vertinamas kaip pažeidimas, nes pareiškėjas lenkė transporto priemonę, važiavusią mažesniu nei 30 km/h greičiu.

Teismas, apklausęs pažeidimą mačiusius bei fiksavusius policijos pareigūnus, taip pat ėmęsis priemonių išreikalauti duomenis apie policijos automobilio greitį, daro išvadą, jog prieštaravimų tarp pareiškėjo nurodytos gynybinės versijos, kad jis lenkė transporto priemonę važiavusią mažesniu nei 30 km/ h greičiu, ir policijos pareigūnų parodymų, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nepavyko pašalinti.

Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas lenkimo manevrą buvo įsitikinęs, jog automobilis, kurį jis lenkė, važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, teigia, jog kitu būdu jis nebūtų atlikęs lenkimo manevro, nes ženklą, draudžiantį lenkti, matė. Nors Institucija teigia, kad iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo greičiu, artimu leistinam 50 km/val. greičiui, tačiau teismas su šia Institucijos išvada nesutinka. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kaip išlaikydami tam tikrą atstumą viena kryptimi juda keturi automobiliai. Matyti, kaip automobiliams pasiekus kelio ruožą (duomenys neskelbtini), kuriame kelias sukasi dideliu kampu į dešinę, visi automobiliai sulėtėja. Nors policijos pareigūnai, apklausti liudytojais, teigia, kad visi automobiliai važiavo tuo pačiu greičiu, vis dėlto akivaizdu, kad šie automobiliai buvo priversti ženkliai sulėtinti greitį tam, kad saugiai atliktų posūkį. Pareiškėjo automobilis, atlikęs posūkį, trumpam pradingsta iš policijos automobilio vaizdo kameros akiračio, o pareigūnų automobiliui atlikus posūkį vaizdo įraše matyti jau prasidėjęs Pareiškėjo lenkimo manevras, kurio tikslaus greičio pradžioje nustatyti neįmanoma. Nors apklausti liudytojai policijos pareigūnai teigė, kad asmuo padarė pažeidimą, tačiau nurodyti koks buvo transporto priemonių greitis jie negalėjo. Liudytojas L. L. parodė, jog pareiškėjo aplenktas automobilis važiavo leistinu greičiu, nes jie, t. y. pareigūnai, tuo metu važiavo tokiu pačiu greičiu. Automobilių greitį nustatė vizualiai, tarnybiniame automobilyje greičio nustatymo įrangos nėra, koks tuo metu buvo leistinas greitis, negali pasakyti. Liudytojas E. F. taip pat parodė, jog greitis tikrai buvo ne 30 km/h. Taip pat parodė, jog jeigu nebūtų to pažeidimo, jie tikrai nebūtų stabdę pažeidėjo. Tačiau taip pat parodė, jog negali pasakyti, kokiu greičiu tuo metu važiavo transporto priemonės ir jų automobilis, pareiškėjo greitį nustatė pagal savo automobilio spidometrą, tačiau tikslaus greičio neatsimena. Kitos transporto priemonės važiavo panašiu greičiu. Pažymėtina, jog tarnybiniame automobilyje buvusi vaizdo kamera transporto priemonės greičio nefiksavo, nors tokia funkcija, kaip matyti iš vaizdo, gali būti. Teismui užklausus dėl duomenų, kurie įvykio metu fiksavo tarnybinio automobilio parametrus, gautas atsakymas, jog tokie duomenys neišsaugoti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja N. P., priėmusi nutarimą, kuri taip pat patvirtino, jog pažeidimą ir transporto priemonių greitį nustatė vadovaudamasi tuo, kad mieste leistinas greitis 50 km/h ir visos transporto priemonės įraše matyti, jog važiuoja viena linija, duomenų apie tarnybinio automobilio faktinį greitį, ji nereikalavo, jais nesivadovavo priimdama nutarimą ir šiais dienai tokie duomenys neišlikę, nes jie saugomi 0,6 m.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių matomų eismo dalyvių greitį. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai šiuo atveju taip pat negali būti vertinami kaip neginčytinai patvirtinantys, jog pareiškėjo lenkiama transporto priemonė važiavo didesniu nei 30 km/ h greičiu ir pareiškėjas neturėjo teisės jos lenkti, nes pareigūnai negalėjo pasakyti nei koks tuo metu buvo leistinas greitis, nei patvirtinti, kad visos transporto priemonės iš tiesų to lenkimo metu važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu. Pažymėtina ir tai, jog po įvykio praėjęs jau nemažas laiko tarpas, todėl pareigūnams, kiekvieną savo darbo dieną susiduriantiems su panašiomis situacijomis, iš tiesų yra sudėtinga prisiminti kiekvieno įvykio konkrečias detales. Tačiau byloje nėra kitų įrodymų, kurie šių liudytojų parodymus, duotus teisme apie padarytą pareiškėjo pažeidimą, leistų vertinti kaip patikimus, juos patvirtintų. Pažymėtina, jog byloje nėra tarnybinių pranešimų apie įvykį, iš šių pareigūnų nebuvo pareikalauta surašyti tarnybinius pažeidimus, jie nebuvo apklausti liudytojais tiriant bylą ne teismo tvarka, kol laiko tarpas, praėjęs nuo įvykio, dar nebuvo pakankamai didelis. Kiti liudytojai, kitų tuo metu važiavusių transporto priemonių savininkai ar vairuotojai, nenustatyti ir jų nėra galimybių nustatyti, nes valstybinių numerių iš vaizdo įrašo nesimato.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog išnaudojus visas įmanomas priemones, pašalinti abejonių ir prieštaravimų nepavyko.

Šiuo atveju byloje neturint galimybės neginčytinai įrodyti pareiškėjo kaltės, negalint patikrinti ir nustatyti greičio, kuriuo pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, bei kokiu greičiu važiavo visi kiti eismo dalyviai, ir taip paneigti pareiškėjo versiją, laikytina, kad pareiškėjo versija, jog jis kitą transporto priemonę pradėjo lenkti, kadangi ši važiavo mažesniu, nei 30 km/val. greičiu, liko nepaneigta.

Remiantis in dubia pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju byloje, išnaudojus visas įmanomas priemones, liko nepaneigta pareiškėjo versija, kad jis kitą transporto priemonę lenkė, kai ši važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, t. y., kad jis lenkė kitą transporto priemonę, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, esant kelių eismo taisyklėse nurodytai išlygai, leidžiančiai atlikti tokį manevrą šio kelio ženklo galiojimo zonoje. Tokiu būdu liko nepaneigta pareiškėjo versija, jog jis elgėsi teisėtai, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl konstatuojama, jog A. B. patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad jis iš tiesų lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, t. y. pažeidė kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimus. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pareiškėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, jos 2025 m. sausio mėn. 30 d. pareiškėjas su advokato padėjėju pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Už šias paslaugas advokato padėjėjui pareiškėjas sumokėjo 700 Eur. Prie prašymo pridėta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog 2025 m. balandžio 15 d. už suteiktas paslaugas – prašymo Institucijai ir skundo teismui parengimą ir pateikimą byloje ROIK (duomenys neskelbtini) A. B. buvo išrašyta 700 eurų dydžio sąskaitą, kurią pareiškėjas apmokėjo 2025 m. gegužės 19 d. atlikdamas pavedimą. Prašoma išlaidų klausimą išspręsti vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis.

Prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintinas.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, gindamas savo interesus, kreipėsi į profesionalų teisininką dėl teisinės pagalbos administracinių nusižengimų bylose suteikimo. Jam buvo suteikta profesionalaus teisininko teisinė pagalba – advokato padėjėjas pareiškėją atstovavo tiek nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, tiek ir nagrinėjant skundą jau teisme. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad skundas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas du kartus, dėl ko procesas užtruko Pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas bei apmokėjimą patvirtinantys duomenys, kurie patvirtina, jog pareiškėjas už suteiktas paslaugas sumokėjo 700 eurų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į prašomą priteisti proceso išlaidų sumą, į duomenis, patvirtinančius tiek išlaidų sumos dydį, tiek ir tai, kad pareiškėjas šią sumą yra sumokėjęs, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas nėra akivaizdžiai per didelės, jos pagrįstos, proporcingos, todėl A. B. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio prašymas tenkintinas, A. B. naudai priteistina 700 eurų iš valstybės jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, 666 straipsniu, teismas

nutaria:

A. B. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą tenkinti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Priteisti A. B. iš valstybės 700 eurų proceso išlaidų.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.