Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-439-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
2A-439-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
VĮ Registrų centro
Advokatai
Tomas Petkevičius
Kategorijos
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-439-264-2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorija: 15.4; 15.5; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei,

dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo atstovams J. T. ir direktoriui M. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos bei išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1t.b.l. 2-8), kuriuo prašė panaikinti 2010-03-29 ir 2010-04-26 atsakovo įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, pripažinti neteisėtu 2010-04-27 įsakymu paskirtą nuobaudą- atleidimą iš darbo, priteisti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad apie turimą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2010-03-03 iki 2010-03-05 ji informavo telefonu savo bendradarbę S. M., nes LR darbo kodeksas nenumato, kokia forma ir kada darbuotojas turi informuoti darbdavį apie laikinąjį nedarbingumą. Įsakyme Nr. P-4 taip pat nepagrįstai teigiama, kad ieškovė nesuderino išvykimo 2010-03-10 į Vilniaus Universiteto Santariškių klinikas su Alytaus filialo direktoriumi ar administracijos darbuotojais. Apie išvykimą bandyta pranešti direktoriui 2010-03-09, tačiau jo neradus ir esant neatidėliotinam būtinumui, ieškovės manymu, pakako jos pranešimo direktoriaus referentei, jog administracija žinotų apie išvykimą. Be to, ieškovei buvo žinoma, kad pakaks pusės darbo dienos tyrimams atlikti ir grįžti. Todėl dėl ieškovės nebuvimo darbe dalį dienos darbdavys buvo informuotas, o buvusios bendradarbės S. M. du kartus rašyti paaiškinimai, kuriuose išdėstyta skirtingos aplinkybės, suponuoja mintį, kad S. M. dėl daromo psichologinio spaudimo ir išgąsčio pakeitė paaiškinimą ir nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, t.y. kad ieškovė 2010-03-10 nebuvo darbe visą dieną. 2010-04-26 įsakymu Nr. P-8 paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir nusižengimą nustatytai darbo tvarkai nepagrįstai, kadangi drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą 2010-03-10 ieškovei jau buvo paskirta 2010-03-29, o įstatymas draudžia už tą patį pažeidimą skirti kelias drausmines nuobaudas. 2010-04-27 įsakymu Nr. P-9 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, motyvuojant tuo, kad 2010-03-29, 2010-04-26 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos nedavė efekto. Tačiau po direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nustatytų pažeidimų dėl darbo organizavimo ir darbų vykdymo ieškovei nebuvo skirtas protingas terminas pažeidimams pašalinti, o ankstesnės skirtos drausminės nuobaudos pripažintinos kaip nepagrįstos ir neteisėtos, neįrodžius ieškovės kaltės, be to jos skirtos už kitus pažeidimus. Ieškovė nurodė, kad per septynias darbo dienas, kurias dirbo nuo 2010-03-10 iki 2010-04-27 ji buvo priversta parašyti penkis pasiaiškinimus, gavo tris drausmines nuobaudas, dėl ko patyrė didelį psichologinį spaudimą, dėl neetiškų filialo direktoriaus ir juristės J. T. veiksmų patyrė nuolatinę emocinę įtampą, buvo sumenkinta kaip specialistė, pažeminta kaip kolegė bendradarbių akivaizdoje, nepagrįstai kaltinama kompetencijos ir atsakomybės už vykdomą darbą stoka, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią darbdavys privalo atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; panaikino drausmines nuobaudas - papeikimus, paskirtas ieškovei D. T. 2010-03-29 ir 2009-04-26 VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus įsakymais Nr. P-4 ir P-8; pripažino neteisėtu atleidimą iš darbo pagal 2010-04-27 įsakymą Nr. P-9 ir nurodė laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (5119,84 Lt : 3 x 6 mėn.) 10240 Lt (mokesčiai išskaičiuoti) ir vidutinį darbo užmokestį 86,78 Lt (vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, atskaičiuoti mokesčiai) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-04-27 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 2000 Lt už advokato padėjėjo pagalbą ieškovei D. T. bei 307,20 Lt žyminį mokestį ir 19,74 Lt įteikimo išlaidų, viso 326,94 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių parodymų nustatė, kad ieškovė nuo 1988-08-23 dirbo Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biure inžiniere, nuo 2001-06-12 VĮ Registrų centro Alytaus filialo Varėnos skyriaus vedėja. 2010-03-10 raštu (9 b.l.) iš ieškovės buvo pareikalauta iki darbo dienos pabaigos pasiaiškinimo, kodėl nepranešė darbdaviui apie kovo mėnesio 3-5 d. nedarbingumą, 2010-03-10 ieškovė raštu (10 b.l.) paaiškino, kad 2010 m. kovo 3-5 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kovo 10 d. buhalterija buvo informuota apie nedarbingumą. 2010 m. kovo 10 d. apie 11 val. ieškovė atliko tyrimus Vilniaus universiteto ligoninėje „Santariškių klinikos“ (37 b.l.), 2010-03-16 S. M. 15 val. 2 min. perdavė paaiškinimą filialo direktoriui, kad 2010-03-10 ieškovė nebuvo darbe iki pietų (11-12 b.l.), tą pačią dieną 15 val. 12 min. perdavė kitą paaiškinimą, kad ieškovė į darbą neatvykusi (13, 14 b.l.), 2010-03-29 filialo direktorius pareikalavo ieškovę iki 2010-03-31 pateikti pasiaiškinimą apie nebuvimą darbe 2010-03-10. Ieškovė 2010-03-30 pateikė paaiškinimą (16 b.l.), kad nebuvo darbe iki pietų dėl to, kad buvo iškviesta atlikti tyrimus Santariškių klinikose. Atsakovas, nelaukęs ieškovės pasiaiškinimo, 2010-03-29 įsakymu (17, 18 b.l.) ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą už darbo drausmės nesilaikymą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nurodant, kad nepranešė apie 2010 m. kovo 3-5 d. nedarbingumą ir 2010 m. kovo 10 dieną nebuvo darbe. 2010-04-20 raštu (19 b.l.) atsakovas pareikalavo iki 2010-04-22 15 val. (19 b.l.) pateikti pasiaiškinimą dėl 2010 m. kovo 10 d. darbą nuo 14 val., kitu tos pačios dienos raštu (20 b.l.) ieškovei nustatytas 3 darbo dienų terminas pateikti paaiškinimą dėl Varėnos skyriaus vedėjos tarnybinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, 2010 m. balandžio 21 d.(23 b.l.) ieškovei pasiūlyta laikinai pakeisti darbo sutarties sąlygas, t.y. dirbti Alytaus filiale, ieškovė sutiko. 2010 m. balandžio 26 įsakymu Nr. P-8 (24 b.l.) ieškovei atsakovas skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir nusižengimą nustatytai darbo tvarkai, t.y už tai, kad ji 2010 m. kovo 10 d. jokių operacijų neatliko. 2010-04-26 ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialo darbo ginčų komisiją (27-29 b.l.), prašydama panaikinti 2010-03-29 įsakymu paskirtą nuobaudą, ištaisyti įrašą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, įrašant, kad 2010-03-10 dirbo 2 valandas ir užmokėti darbo užmokestį už dirbtą laiką. 2010-04-27 raštu (30 b.l.) ieškovė informuota, kad 2010-04-27 įsakymu (31-32 b.l.) ieškovė atleista iš darbo ir nutraukta darbo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad skiriant nuobaudas ieškovei, buvo pažeista DK 240 str. 1 d. nustatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka: raštu pareikalauta, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau 2010-03-29 nuobauda paskirta nesibaigus duotam terminui pasiaiškinti. 2010-04-26 nuobauda paskirta už tą patį 2010 m. kovo 10 d. neatvykimą į darbą, už tą patį nusižengimą draudžiama skirti kelias nuobaudas (DK 239 str.). Teismas konstatavo, kad drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos nesilaikant DK nustatytos tvarkos, neadekvačios padarytiems darbo drausmės pažeidimams, neįrodyta, kad ieškovė tinkamai nepranešė apie turėtą nedarbingumą, ar 2010-03-10 nebuvo darbe visą dieną, kad nukentėjo Varėnos skyriaus klientų aptarnavimas bei darbų kokybė, darbuotojos dirbo dviese ir vienai nesant, ją pavaduodavo kita. Dėl šių priežasčių teismas panaikino drausmines nuobaudas, skirtas 2010-03-29, 2010-04-26 ir 2010-04-27 įsakymais. Teismas nurodė, kad ieškovė neprašė jos grąžinti į darbą, manydama, kad jai bus sudarytos netinkamos sąlygos. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad pablogėjo jos sveikata, ji sirgo iki nutraukiant darbo sutartį, turėjo nedarbingumo pažymėjimus 2010 m. kovo 3-5 d. kovo 30 - balandžio 20 d., atliko tyrimus Santariškių klinikose, kruopštumu darbe nepasižymėjo (2010-04-08 patikrinimo aktas 71-74 b.l.) todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.

Šalies argumentai

Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas apeliaciniu skundu (2t.b.l.1-6) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginių sumų priteisimo ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir civilinio proceso teisės normas, sprendime išdėstyti motyvai nėra pagrįsti teisės normomis. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į jas pavirtinančius įrodymus, netinkamai jas konstatavo bei išaiškino, neįtraukė į civilinės bylos nagrinėjimo procesą buvusios Varėnos skyriaus darbuotojos S. M. kaip liudytojos, o vadovavosi ieškovės D. T. liudytojo G. L. melagingais parodymais.

2. VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus 2010-03-29 įsakymu Nr. P-4 drausminė nuobauda (papeikimas) D. T. buvo skirta už darbo drausmės nesilaikymą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismo sprendime nėra konstatuota, ką atsakovas pažeidė taikydamas minėtą drausminę nuobaudą. Tiek savo atsiliepime, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovo atstovas išsamiai pasisakė bei pabrėžė, jog ieškovės D. T. pats nebuvimo darbe 2010-03-10 faktas 2010-03-29 įsakyme Nr. P- 4 nebuvo vertinamas nesant dar atliktam tarnybiniam tyrimui dėl darbo drausmės pažeidimo buvimo (nebuvimo) fakto nustatymo bei drausminės nuobaudos taikymo, o 2010-03-29 įsakyme nurodytas kaip visuma 2010-03-10 aplinkybių, susijusių su D. T. nepranešimu apie jos turėtą nedarbingumą tyrimu.

3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2010-03-10 ieškovė raštu paaiškino, kad 2010 m. kovo 3- 5d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kovo 10 d. buhalterija buvo informuota apie nedarbingumą, kadangi minėtas ieškovės paaiškinimas darbdaviui buvo perduotas 2010-03-10 elektroniniu būdu 19 val. 15 min., t.y. jo nepateikus per darbdavio 2010-03-10 rašte Nr. ( 2.1.90) S- 358 nustatytą terminą. Pati D. T. iki darbdavio įpareigojimo pateikti pasiaiškinimą informacijos apie turėtą nedarbingumą nesuteikė, nors tokia pareiga darbuotojui yra numatyta. 2010-03-10 preliminarią informaciją buhalterijai apie D. T. kovo 3-5 d. turėtą nedarbingumą suteikė Varėnos skyriaus registratorė S. M., o ne pati D. T.. Minėtos aplinkybės dar kartą sustiprino abejones dėl D. T. nebuvimo darbe 2010-03-10, ko pasėkoje ir buvo atliktas tyrimas, t.y. 2010-03-29 d. T. įteiktas darbdavio 2010-03-29 raštas dėl pasiaiškinimo pateikimo apie jos nebuvimą darbe 2010-03-10, paimti darbuotojų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai ir t.t. Atsižvelgus į D. T. 2010-03-30 paaiškinimą bei faktą, kad ji turėjo nuo 2010-03-30 nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys pratęsė terminą D. T. pasiaiškinimui pateikti. Todėl teismas negalėjo vadovautis tik nepagrįstais ieškovės bei jos atstovo samprotavimais, teigti, jog atsakovas drausminę nuobaudą D. T. už jos nebuvimą darbe 2010-03-10 skyrė nesulaukęs jos pasiaiškinimo. Tai akivaizdus prieštaravimas faktinėms aplinkybėms. Drausminė nuobauda D. T. už jos nebuvimą darbe 2010-03-10 skirta kitu įsakymu - 2010-04-26 įsakymu Nr. P-8.

4. Teismas nenagrinėjo bei netyrė VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus 2010-04-27 įsakymo Nr. P-9 „Dėl Varėnos skyriaus vedėjai D. T. drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo“, jame nustatytų ir faktiniais įrodymais pagrįstų D. T. darbo drausmės pažeidimų, drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo aplinkybių. VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus D. T. adresuotuose raštuose dėl pasiaiškinimo pateikimo ( 2010-03-10 Nr. ( 2.1.90.) S- 358, 2010-03-29 Nr. (2.1.90.) S-471, 2010-04-20 Nr. (2.1.90.) S-622, 2010-04-20 Nr. (2.1.90.) S-623) sutinkamai su DK 240 str. buvo aiškiai suformuluota, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, skirti protingi terminai ir atlikti visi darbdavio veiksmai, leidžiantys darbuotojui tinkamai ir laiku pasiaiškinti. VĮ Registrų centro Alytaus filiale nėra sudaryta darbo ginčų komisija, todėl 2010-04-27 raštu Nr. (2.1.90.) S-672 D. T. buvo informuota, kad nebus sudaroma darbo ginčų komisija jos 2010-04-26 gautam prašymui dėl drausminių nuobaudų panaikinimo nagrinėjimui, nes išnykęs pats darbo santykių buvimo faktas. Tačiau šį faktą teismas nepagrįstai interpretavo kaip pranešimą apie atleidimą iš darbo.

5. Teismas neišnagrinėjo D. T. darbo drausmes pažeidimo faktų ir jų skaičiaus, aplinkybių, susijusių su jų nustatymu, tyrimu bei drausminių nuobaudų taikymu: 2010-03-10 buvo tiriamas D. T. nepranešimo apie jos nedarbingumą faktas ir t.t, paskiriant drausminę nuobaudą VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus 2010-03-29 įsakymu P-4 už darbo drausmės nesilaikymą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Nuo 2010-03-15 iki 2010-04-26 vyko tyrimas dėl D. T. nebuvimo darbe kovo 10 dieną. VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus 2010-04-26 įsakymu Nr. P-8 D. T. paskirta drausminė nuobauda už jos nebuvimą darbe 2010-03-10, kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir nusižengimą nustatytai darbo tvarkai. Dėl D. T. darbo drausmės pažeidimų, susijusių su jos, kaip struktūrinio teritorinio padalinio vadovo - Varėnos skyriaus vedėjos tarnybinių pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu, skyriaus darbo neorganizavimu, darbo drausmės neužtikrinimu ir t.t., VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus 2010-04-27 įsakymu Nr. P-9 paskirta D. T. drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo sutinkamai su DK 136 str. 3 d. 1 p., atsižvelgiant į LAT Senato 2004-06-18 nutarimą Nr. 45 „ Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“. Teismas supainiojo atsakovo išdėstytą įvykių bei drausminių nuobaudų skyrimo procedūros eiliškumą bei eigą.

6. Nebuvo atsižvelgta į atsakovo pastabas dėl civilinės bylos vilkinimo ir ieškovės atstovo piktnaudžiavimą procesine padėtimi, kuris nebuvo suinteresuotas efektyviu ir greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo posėdžiai buvo atidėliojami ne dėl naujai išaiškėjusių faktų ar kt. ypatingų ir svarbių priežasčių, o dėl teismo ir ieškovės bei jos atstovo nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Toks civilinės bylos vilkinimas vėliau turėjo tiesioginių ekonominių pasekmių atsakovui (priteistas atlyginimas už priverstinė pravaikštos laiką.). Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad teismas turi pasirengti nagrinėti darbo bylas ne daugiau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, o išnagrinėti ne daugiau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai baigta rengtis nagrinėti bylą teisme ir tai, kad byloje negali būti daugiau kaip 2 parengiamieji posėdžiai.

7. Byloje nebuvo pateikti advokato padėjėjo išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai (tik galutinės sumos 2010-08-27 kvitas serija LAT 428627, todėl teismas, priteisdamas su advokato padėjėjo pagalba susijusias išlaidas, nesivadovavo CPK 93 str. 2 d:, 98 str. nuostatomis.

Ieškovė D. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l.12-15) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Atsakovas manydamas, jog S. M. yra reikalinga apklausti kaip liudytoją šioje byloje, turėję galimybę ir teisę bylos pasirengimo stadijoje prašyti teismo ją iškviesti ir apklausti, tačiau tokie prašymo nepateikė. Po atleidimo iš darbo įforminimo ieškovei teko bendrauti su S. M., kuri paaiškino, jog yra įbauginta filialo vadovo ir nebenori, jog būtų apklausiama teisme.

Šalies argumentai

2. Ieškovė mano, kad jos ir buvusios bendradarbės S. M. atleidimas iš darbo buvo numatytas direktoriaus iš anksto. 2010-03-29 ryte telefonu įsakmiu tonu pakviesdamas darbuotojas į Alytaus filialą pokalbiui, direktorius liepė uždaryti Varėnos skyrių ir atvykti į Alytų. Tokiais save veiksmais filialo direktorius pažeidė ne tik darbuotojų, bet ir klientų interesus, kadangi Varėnos skyrius tą dieną nedirbo. Po pokalbio su direktoriumi S. M., neatlaikiusi psichologinio spaudimo, pati parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, o ieškovei direktorius grasino susidorojimu, kas vėliau visiškai pasiteisino, nes dar tos pačios dienos (2010-03-29) data ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, vėliau tendencingai taip pat buvo skiriamos drausminės nuobaudos: papeikimas (2010-04-26) ir pagaliau atleidimas iš darbo (2010-04-27).

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog filialo direktoriaus 2010-03-29 įsakymu Nr. P-4, nuobauda - papeikimas - skirta ne už ieškovės neatvykimą į darbą 2010-03-10. Tačiau, kaip matyti iš paties įsakymo teksto, vienas iš jame įvardintų pažeidimų yra neatvykimas į darbą 2010-03-10, neinformavus filialo direktoriaus. 2010-04-26 įsakymu Nr. P-8 ieškovei antroji drausminė nuobauda - papeikimas - buvo paskirta už tą patį pažeidimą, t.y. neatvykimą į darbą 2010-03-10 ir darbo funkcijų nevykdymą šią dieną. Ieškovė 2010-03-10 buvo nuvykusi gydytojų konsultacijai į Santariškių klinikas ir po pietų buvo grįžusi į darbą. Jos manymu, konsultacija pas gydytojus negali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teisme liudytoju apklaustas G. L. patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes, kad 2010-03-10 jis buvo atvykęs į Varėnos skyrių atsiimti jam paruoštų dokumentų dėl žemės sklypo registravimo, kuriuos jis buvo užsakęs 2010-02-22.

4. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovo pusė vilkino bylos nagrinėjimą. Parengiamasis posėdis 2010-06-28 buvo atidėtas dėl ieškovei atstovavusio advokato padėjėjo ligos. Kitas posėdis, įvykęs 2010-08-27, buvo atidėtas, pateikus teismui prašymus išreikalauti papildomų dokumentų. Nors apeliantas teigia, kad išreikalauti dokumentai neturėjo juridinės reikšmės ginčo dalykui, tačiau tai yra tik apelianto nuomonė, o byloje surinktus įrodymus vertina teismas, juos įvertindamas atitinkamame procesiniame sprendime.

5. Ieškovės manymu, įvertinus bylos apimtį, manau, priteisto bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių už teisines paslaugas, teikiamas civilinėse bylose. Visos bylinėjimosi išlaidos ieškovei atstovavusiam advokato padėjėjui yra sumokėtos, ką patvirtina teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos šalių ginčas kilo dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, teisėtumo bei pagrįstumo. Todėl darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), taip pat ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo.

Ieškovė ginčija trijų drausminių nuobaudų, t. y. ir papeikimų, ir atleidimo iš darbo, teisėtumą bei pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmoji ir antroji drausminės nuobaudos – papeikimai – ieškovei paskirtos neteisėtai, nesilaikant DK nustatytos tvarkos, neadekvačios padarytiems darbo drausmės pažeidimams, 2010-03-29 nuobauda paskirta nesibaigus duotam terminui pasiaiškinti, 2010-04-26 nuobauda paskirta už tą patį 2010 m. kovo 10 d. neatvykimą į darbą, todėl panaikinus pirmąsias dvi, neliko būtinų sąlygų trečiosios drausminės nuobaudos taikymui – atleidimui iš darbo.

Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, priimta pažeidžiant materialinės ir civilinio proceso teisės normas, sprendime išdėstyti motyvai nėra pagrįsti teisės normomis.

Dėl 2010-03-29 drausminės nuobaudos – papeikimo

VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010-03-29 Direktoriaus įsakymu Nr. P-4 ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už darbo drausmės nesilaikymą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nurodant, kad ieškovė nepranešė apie 2010 m. kovo 3-5 d. turėtą nedarbingumą ir iš anksto direktoriaus neinformavo dėl jos 2010 m. kovo 10 dieną neatvykimo į darbą ir direktoriaus leidimo neturėjo (b.l.17-18).

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010 m. kovo 3-5 d. turėjo nedarbingumą, tačiau apie šį faktą atsakovo atstovų teigimu, darbdavys sužinojo tik 2010-03-10, todėl tą pačią dieną elektroniniu paštu atsakovo direktorius raštu (9 b.l.) pareikalavo iš ieškovės iki darbo dienos pabaigos pasiaiškinimo, kodėl ieškovė laiku nepranešė darbdaviui apie kovo mėnesio 3-5 d. nedarbingumą. Iš 2010-03-10 ieškovės paaiškinimo raštu (1t. b. l.10) matyti, kad ji apie savo 2010 m. kovo 3-5 d. nedarbingumą tik kovo 10 d. informavo buhalteriją. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir atsakovo nedarbingumo pažymėjimų apskaitos registracijos žurnale eilės Nr.B1-14 2010-03-17 įrašas bei 2010-03-17 nedarbingumo pažymėjimo šaknelės kopija. Ieškovės pateiktas atsakovui elektroniniu laišku pranešimas apie vėlesnį jos nedarbingumą nuo kovo 30 d. parodo, jog jai buvo žinoma tokio pranešimo perdavimo darbdaviui galimybė (1 t. b. l. 61, 62, 63). Teisėjų kolegijos nuomone šie rašytiniai įrodymai laikytini pakankami ir patvirtina apelianto skundo argumentus dėl jo sužinojimo apie ieškovės nedarbingumą tik kovo 10 d. (CPK 178 str.). Ieškovės ieškinyje ir teisme nurodytos aplinkybės, kad apie savo nedarbingumą telefonu informavo bendradarbę S. M., o pastaroji, ieškovės teigimu, informavo administraciją nepaneigia, kad šią informaciją atsakovo administracija sužinojo tik kovo 10 d., o ne tą pačią kovo 3 d. prasidėjus ieškovės nedarbingumui. Pagal VĮ Registrų centro 2009-12-02 kolektyvinės sutarties 32 p. darbuotojas, neatvykęs į darbą, padalinio vadovą ar administraciją turi informuoti tą pačią dieną (1 t. b. l. 99), tačiau kokia forma nenustatyta. Ieškovė, būdama tiesiogiai pavaldi Alytaus filialo direktoriui (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 1.10 p. - 1 t. b. l. 81), jo ar kito atsakingo administracijos darbuotojo nei raštu, nei žodžiu laiku neinformavo, todėl ieškovės ligos laikotarpiu darbdavys neturėjo galimybės kitaip organizuoti Varėnos skyriaus darbo. Pažymėtina, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga (DK 236 straipsnis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė darbo drausmės pažeidimo fakto, nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina ieškovės kaltę dėl padarytos pražangos (VĮ Registrų centro 2009-12-02 kolektyvinės sutarties 32 p pažeidimo).

Tame pačiame įsakyme Nr. P-4 taip pat nurodytos aplinkybės, kad ieškovė direktoriaus neinformavo iš anksto dėl jos neatvykimo į darbą 2010 m. kovo 10 dieną, su direktoriumi nebuvimo darbe laiko nederino ir direktoriaus leidimo neturėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad apie išvykimą į Santariškių ligoninę ji 2010-03-09 pranešė direktoriaus referentei telefonu, nes direktoriui neprisiskambino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad direktoriaus leidimo išvykti neturėjo, tačiau darbe nebuvo 2010 m. kovo 10 d. iki 14 val. dėl pateisinamos priežasties, ši aplinkybė byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės D. T. pats nebuvimo darbe 2010-03-10 faktas 2010-03-29 įsakyme Nr. P- 4 nebuvo vertinamas. Iš įsakymo Nr. P-4 turinio bei atsakovo direktoriaus 2010-03-29 rašto ieškovei iki 2010-03-31 pateikti pasiaiškinimą apie nebuvimą darbe 2010-03-10 (1 t.b.l. 15) matyti, kad juose faktiškai nurodomos tos pačios aplinkybės dėl kurių prašoma pasiaiškinti, pačiame įsakyme nėra aiškiai išdėstyta darbo drausmės pažeidimų apimtis, nuobauda paskirta nelaukiant ieškovei nustatyto termino pabaigos, t. y. pažeidžiant DK 234, 240 str. 1 d. reikalavimus, Įvertinant ieškovės pražangą dėl nepranešimo apie jos nedarbingumą 2010 m. kovo 3-5 d., į tai, kad iki 2010-03-26 įsakymu Nr. P-4 paskirtos nuobaudos ieškovė galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, pati pražanga nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl atsakovo parinkta drausminė nuobauda- papeikimas – aiškiai per griežta, neproporcinga, paskirta pažeidžiant DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią nuobaudą panaikino, nustatęs, jog nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, paskirta pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką, nors ir nenurodė materialinių teisės normų, tačiau dėl šio pažeidimo nėra teisinio pagrindo šią sprendimo dalį keisti ar naikinti .

Dėl 2010-04-26 drausminės nuobaudos – papeikimo

Ieškovė teigia, kad 2010 m. kovo 10 d. (penktadienį) nuo ryto iki 14 val. nebuvo darbe, nes buvo išvykusi į Vilniaus universiteto ligoninę „Santariškių klinikos“ atlikti tyrimų, apie savo išvykimą telefonu informavo Alytaus filialo referentę, nes direktoriui neprisiskambino, o nuo 14 val. iki darbo pabaigos buvo darbe, skenavo dokumentus. Atsakovo atstovų teigimu, ieškovė nebuvo darbe visą darbo dieną, apie savo išvykimą nepranešusi darbdaviui ir be darbdavio leidimo nebuvo darbe visą darbo dieną.

Pirmosios instancijos teismas panaikino 2010-04-26 nuobaudą, padaręs išvadą, jog ji paskirta antrą kartą už tą patį 2010 m. kovo 10 d. neatvykimą į darbą, esant paskirtai 2010-03-26 nuobaudai. Teisėjų kolegija su tokia išvada iš esmės sutinka. Pagal DK 239 str. už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną nuobaudą. 2010-04-26 įsakymu Nr. P-8 ieškovei antroji drausminė nuobauda - papeikimas – paskirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir nusižengimą nustatytai darbo tvarkai, t.y. už neatvykimą į darbą 2010-03-10 visą darbo dieną ir darbo funkcijų nevykdymą šią dieną. Iš atsakovo direktoriaus pavaduotojos 2010-04-20 rašto bei ieškovės 2010-04-21 paaiškinimų raštu (1 t.b.l.19, 21, 22) matyti, kad aiškinamos tos pačios aplinkybės kaip ir buvo reikalauta atsakovo direktoriaus 2010-03-29 rašte. Tai, kad įsakyme Nr. P-8 nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nebuvo darbe visą darbo dieną ir savo darbo kompiuteriu neatliko jokių operacijų (darbų), nelaikytinas atskiru darbo drausmės pažeidimu, nes susijęs su Įsakyme Nr. P-4 įvertintu pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme Nr. P-8 įvardinti ieškovės veiksmai negali būti pripažįstami šiurkščiu pažeidimu DK 235 str.1 d., 2 d. 9 p. prasme, nes byloje pateikta med. pažyma (1 t.b.l. 37) patvirtina, kad ieškovė buvo atlikti tyrimai „Santariškių klinikose“, atsižvelgiant į kelionės trukmę iš Varėnos į Vilnių ir atgal, sutrumpintą prieššventinę darbo dieną (kovo 11d.) ieškovė, jos teigimu, nebuvo darbe iki 14 val., ir šis nebuvimas - dėl pateisinamos priežasties, jai už tą dieną nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl darbdavys nuostolių nepatyrė.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo G. L. parodymus, kurie vertintini kritiškai. Iš byloje esančių atsakovo darbuotojo J. B. tarnybinio pranešimo, 2010-03-10 priimtų ir išduotų prašymų ataskaitos, kitų dokumentų (1 t.b.l.57-60) matyti, kad ieškovė jokių veiksmų Varėnos skyriuje neatliko, todėl liudytojo G. L. ji negalėjo aptarnauti (1 t. b.l. 125), tačiau šios aplinkybės nepaneigia ieškovės teiginio, kad ji grįžusi iš Santariškių buvo darbe po pietų, skenavo dokumentus S. M. kabinete, nors ir neatliko jokių operacijų savo darbo kompiuteriu. Varėnos skyriaus darbuotoja S. M. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, tačiau tai nebuvo kliūtis ją apklausti apeliacinės instancijos teisme, tačiau šalys to neprašė, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės vertinti S. M. prieštaringų rašytinių paaiškinimų dėl ieškovės nebuvimo darbe 2010-03-10 visą ar tik iki pietų dienos (1 t. b .l.11, 54).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą nuobaudą, nustatęs DK 239 str. pažeidimą, pagrįstai visas abejones vertino ieškovės kaip silpnesniosios darbo santykių šalies naudai.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bei netyrė VĮ Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus 2010-04-27 įsakymo Nr. P-9 „Dėl Varėnos skyriaus vedėjai D. T. drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo“, aplinkybių, tačiau teismui panaikinus pirmąsias dvi drausmines nuobaudas – papeikimus, neliko būtinos sąlygos ( kai prieš tai per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos), todėl atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas neteisėtu.

Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė dokumentus, susijusius su 2010-04-27 įsakymu Nr. P-9 paskirta drausmine nuobauda. Įvertinus 2010-04-08 akte nustatytus pažeidimus bei prie akto pridedamus dokumentus: piliečių prašymus bei atliktų operacijų duomenis apie prašymų vykdymą, matyti, kad 2010-04-08 akto 1. 1 p., 1.4 p. iš dalies 2.1, 2.2 p. pažeidimai padaryti nuo 2010 m. kovo 10 laikotarpiu iki šio akto surašymo, kai ieškovė 2010-03-15 - 2010-03-29 atostogavo, 2010-03 30 - 2010-04-20 dėl ligos turėjo nedarbingumą, 2010-04-21 – perkelta dirbti į Alytaus filialą, o 2010-04-27 atleista iš darbo, 1. 2 p. pažeidimas- dėl dokumentų skenavimo archyvui – už šį darbą yra atsakingi kiti darbuotojai, remiantis byloje pateiktu 2009-11-05 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.V-72, todėl ji dėl pateisinamų priežasčių negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų bei neprivalėjo atlikti darbo, kuris jai nepriskirtas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė per labai trumpą laiką -vieno mėnesio laikotarpiu nubausta tris kartus, kas iš dalies patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą darbdavio norą bei intencijas bet kokiu būdu, pasinaudojant net ir menkiausia dingstimi ar formaliu pagrindu, atleisti ieškovę iš darbo. Panaikinus pieš atleidimą iš darbo ieškovei paskirtas 2010-03-29, 2010-04-26 drausmines nuobaudas, nelieka sistemingo darbo drausmės pažeidimo, todėl ieškovė negali būti atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. . Įsakymu Nr. P-9 taikyta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, ankstesnį ieškovės darbą atsakovo įstaigoje – daugiau kaip dvidešimt metų, yra per griežta, neadekvati ieškovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl pagal DK 242 str. 2 d. yra pagrindas panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą ir ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, kaip atleidimą be teisėto pagrindo (DK 297 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestini kaip nepagrįsti apelianto VĮ Registrų centro Alytaus filialo argumentai dėl pirmosios instancijos teisėjos šališkumo, kurį apeliantas sieja su aplinkybe, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas T. Petkevičius bendradarbiauja su advokatų kontora „Lex“, kurioje advokatu dirba bylą nagrinėjusios teisėjos brolis S. Z., nes pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovė teisėjai nušalinimo nereiškė, šios aplinkybės nepatvirtina teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra pagrindu nušalinimui pagal CPK 65 str..

Apelianto argumentai dėl bylos vilkinimo ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų dydžio atmestini. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, posėdžių skaičių, jų atidėjimo priežastis, nėra pagrindo manyti, jog byla buvo vilkinama. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus kriterijus, į ginčo pobūdį, į bylos apimtį ir rengtų procesinių dokumentų skaičių, į ieškovo atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką. Byloje pateiktas kvitas apie ieškovės patirtas 2000 Lt išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą ( 1 t. b. l. 121). Ieškovės atstovas dalyvavo 3 posėdžiuose, parengė ieškinį, todėl už advokato padėjėjo teiktą pagalbą byloje priteistos iš atsakovo ieškovei 2000 Lt išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti(CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėNeringa Venckienė