Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. B., administracinėn atsakomybėn traukiamos R. D. atstovui advokatui A. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, našlės, neteistos, dirbančios VšĮ Kelmės ligoninė ir VŠĮ Šilalės rajono ligoninė, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. D., 2013 m. gruodžio 16 d., 10 val. 20 min., Šilalės m., J. Basanavičiaus – Nepriklausomybės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį ir važiuodama per sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino neužsipildžiusi ir nenusibraižiusi eismo įvykio deklaracijos bei nepranešusi policijai. Tokiais veiksmai R. D. pažeidė KET 4; 5; 9; 158; 231.1, 231.2, 232 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. D. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dieną snigo, ant kelio buvo dideli sniego gumulai, jos automobilyje jautėsi nedidelis girgždėjimas. Važiuodama suko į dešinę, pervažiavo per grumstą ir pažiūrėjusi į veidrodėlį pamatė savo mašinos atidarytą degalų pylimo bakelio dangtį. Taip pat matė sustojusį automobilį. Kadangi nieko nejuto, todėl nesustojusi nuvažiavo, nes galvojo, kad ji nesusijusi su įvykiu.

R. D. neigia tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, tačiau teismo posėdyje nustatyti duomenys tai paneigia. Teismas, spręsdamas ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, vertina ne tik paties asmens paaiškinimą apie pažeidimo padarymo supratimą, bet ir jo elgesį, veiksmus po pažeidimo padarymo, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastą bei pobūdį. Byloje R. D. nurodė aplinkybes, kad sukdama į dešinę pervažiavo per grumstą ir tada pažiūrėjusi į veidrodėlį pamatė atidarytą kuro bako dangtelį ir sustojusį automobilį, bet pamaniusi, kad su tuo ji nesusijusi, todėl nuvažiavusi. Šie R. D. paaiškinimai paneigti byloje nustatytų aplinkybių ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. R. D. nurodo, kad ant kelio buvo sniego gumulų, kuriuos ji pervažiavo. Tačiau iš eismo įvykio fotonuotraukų (b.l.14-16, 29) matyti, kad eismo įvykio vietoje ant kelio suvažinėto sniego nėra. Nors R. D. nurodo, kad susidūrimo su kitu automobiliu nejutusi, tačiau šiuo atžvilgiu jos pačios duodami paaiškinimai prieštaringi. Nors nurodo nejutusi susidūrimo, tačiau pajutusi kažką, ką nurodo kaip sniego gumulo pervažiavimą ir pažiūrėjusi į veidrodėlį, mačiusi sustojusį kitą automobilį, tik nusprendusi, kad ji su įvykiu nesusijusi ir nuvažiavusi. Tokie R. D. paaiškinimai patvirtina ją supratus, kad įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad R. D. išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią visiškai nepristabdydama ir jam užkišusi automobilį. Jis stabdęs, kad išvengti susidūrimo, tačiau vis tiek V. D. vairuojamas automobilis į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė galine dalimi į jo automobilio šoną. Susidūrimo metu buvo duslus garsas, susidūrimas buvo juntamas, nes jo automobilį net metė į šoną. Jis įjungė avarines šviesas ir matė, kad R. D. atsisuko, pažiūrėjo, bet nesustojusi nuvažiavo link ligoninės. Eismo įvykio vaizdo įraše (b.l.34) matyti, kaip iš šalutinio kelio nepristabdęs automobilis įvažiuoja į pagrindinį kelią ir susiduria su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu. Po susidūrimo, iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis nesustoja ir nuvažiuoja toliau. Iš fotonuotraukos Nr. 3 (b.l.15) matyti, kad po susidūrimo automobilio VW SHARAN posūkio žibintas atsidūrė kiek toliau nuo susidūrimo vietos. Liudytojas D. G. parodė, kad nustačius, jog eismo įvykyje dalyvavo R. D., pastaroji pripažino jutusi kontaktą, bet nesureikšminusi ir maniusi, kad jos tai neliečia, nors ir matė automobilį su įjungtu avariniu. R. D. neneigė paties įvykio, tik neigė savo kaltę. N. M. parodymai sutampa su liudytojo D. G. parodymais ir aplinkybėmis, nurodytomis D. G. ir N. M. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 6, 7), rašytuose iš karto po eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojais N. M. ir D. G.. Iš eismo įvykio schemos (b.l.13) matyti, kad iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, kur susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu VW SHARAN. Iš Transporto priemonės apžiūros aktų (b.l.17, 18) nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: sugadintas galinis bamperis, perbrėžtas kairėje pusėje; kairės pusės galinis sparnas, iškilę dažai; automobilio VW SHARAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: sugadintas priekinis bamperis – perbrėžtas, priekinės dešinės pusės posūkio žibintas – išdužęs, priekinės dešinės pusės sparnas – įlenktas. Automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobilį buvo jaučiamas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad R. D. pajuto automobilių susidūrimą, tačiau ignoravusi kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Pagal KET 231.1 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2. ir 98 punktuose nustatyta tvarka. R. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.

Veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nes administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog R. D. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį ir važiuodama per sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino neužsipildžiusi ir nenusibraižiusi eismo įvykio deklaracijos bei nepranešusi policijai.

Skiriant nuobaudas R. D. atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį (padarytas pažeidimas, kuris kelia grėsmę eismo saugumui), į pažeidėjos asmenybę. R. D. nuo 2009 m. bausta 6 kartus už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais, kas neigiamai ją charakterizuoja. Darytina išvada, kad 2013 gruodžio 16 d. R. D. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos lygios sankcijų vidurkiams. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nuobaudos subendrintinos LR ATPK 33 str. 2 d. tvarka, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir R. D. paskirti galutinę 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.