Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, kuriame nustatė, kad 2021 m. lapkričio 17 d., A (toliau – ir A) tarnybinėje patalpoje – cokoliniame aukšte esančioje salėje, adresu (duomenys neskelbtini), priskirtoje (duomenys neskelbtini) saugumo zonai, A ir B (toliau – ir B) pareigūnams atliekant pokalbį su (duomenys neskelbtini) A. M., pastarasis, naudodamasis tarnybine garso įrašymo priemone „(duomenys neskelbtini)“, padaręs patalpoje vykusio pokalbio, kurio metu buvo aptariama valstybės ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija, garso įrašą, šio pokalbio įrašo turinį iš minėto garso įrašymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ perrašė į tam neskirtą, į įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apskaitą neįtrauktą, asmeninę USB laikmeną, po ko, 2022 m. sausio 10 d. įslaptintai informacijai apdoroti neskirtą ir atitinkamai informaciniais užrašais nepažymėtą USB laikmeną su pokalbio garso įrašu A. M. kartu su pareiškimu, kuris neatitiko įslaptintų dokumentų rengimui ir įforminimui keliamų reikalavimų (nebuvo pažymėtas atitinkama slaptumo žyma; nebuvo nurodyta, kad pridedamas įslaptintas priedas), adresuotu (duomenys neskelbtini) A. U., pristatė į (duomenys neskelbtini), jį registruoti patikėjo atitinkamos kategorijos Leidimų neturinčioms darbuotojoms. Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais A. M. pažeidė įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalių, 21 straipsnio 2, 3, 4 punktų, 44 straipsnio, Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820, 9 ir 10 punktų, Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820, 13 ir 20 punktų reikalavimus, dėl ko galėjo kilti grėsmė įslaptintos informacijos saugumui ir kilo, nes informacija buvo patikėta (perduota toliau administruoti ir tvarkyti) asmenims, neturintiems Leidimų bei teisės su ja susipažinti, t. y. A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 555 straipsnyje, už kurio padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu, padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą, spręstina, jog skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl jį panaikinti bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės išnagrinėjęs ir įvertinęs vien tik Institucijos motyvus (perrašant juos pažodžiui), nekreipdamas dėmesio į A. M. nurodytus argumentus, 2023 m. kovo 2 d. priėmė formalią skundžiamą nutartį, nes neatskleidė administracinio nusižengimo bylos esmės, nenagrinėjo ir neišsireikalavo papildomų bylai būtinų objektyviai išnagrinėti dokumentų, nepagrįstai nenustatė objektyvaus aplinkybių vertinimo pažeidimų.

11. Be to, paslapčių subjektais laikoma valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, tokiai institucijai pavaldi ar jos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, kurioms suteiktas paslapčių subjekto statusas, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Siekiant suderinti paslapčių subjekto statuso suteikimą su komisija, reikalinga pateikti komisijos sprendime nurodytus duomenis. A. M. žiniomis, iki šiol B įsteigta įstaiga – A – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai nėra pateikę duomenų, reikalingų gauti paslapčių subjekto statusą, todėl įstaiga iki šiol neturi minėto statuso.

12. A, neturėdamas paslapčių subjekto statuso, neturėjo teisės, visų pirma, inicijuoti tiesioginės kontrolės priemonių naudojimo A. M. atžvilgiu 2021 m. lapkričio 17 d., juolab vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini), kuomet iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pranešėjas, šaukti C, kuri neteisėtu protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 17 d. garso įrašui suteikė slaptumo žymą „Slaptai 75 metams“, ir juo labiau laikmeną užregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi neturint paslapčių subjekto statuso to neįmanoma padaryti. Akivaizdu, kad A. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už A padarytus nusižengimus.

14. Institucijos atstovo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas atidžiai išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą, išsamiai skundžiamoje nutartyje aptarė A. M. atliktus veiksmus, jų atitiktį ANK 555 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviesiems požymiams, gilinosi į šio administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių turinį, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių kitų esminių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, be to, nepateikta teisiškai pagrįstų argumentų. Tai, kad nesutinkama su nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nedaro Institucijos nutarimo ir skundžiamos nutarties nemotyvuotais bei naikintinais sprendimais.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savaip interpretuoja administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją ir teisinį reglamentavimą bei daro klaidingas išvadas. Pažymėtina, kad šios administracinio nusižengimo bylos dalykas – A. M. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 555 straipsnio 1 dalį teisėtumas ir pagrįstumas, o ne asmens buvusios darbovietės veiksmai įgyvendinant VTPĮ nuostatas, susijusias su įslaptintos informacijos apsauga ir administravimu.

16. Pareiga išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimą, ir vykdyti jų reikalavimus leidimą turinčiam asmeniui kyla ne tiesiog iš darbo santykių ir (ar) pateikiamų pasirašyti (susipažinti) dokumentų, o iš faktinės aplinkybės, kad jam yra suteikta speciali teisė – leidimas. Pareiga saugoti informaciją, susijusią su valstybės ir tarnybos paslaptimi kilo iš A. M. suteiktos specialios teisės, išdavus (duomenys neskelbtini) leidimą. Pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimo reikalavimus numatantys teisės aktai skelbiami viešai. Be to, A. M., prieš (duomenys neskelbtini) pasirašant patvirtinimą, kad yra susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą, buvo sudarytos galimybės susipažinti su visais teisės aktais, t. y. buvo nurodyta, į kokias patalpas atvykti susipažinti su viešai neskelbiamais teisės aktais, tačiau pats asmuo pasirinko pasirašyti patvirtinimą, nesusipažinęs su visais nurodytais teisės aktais.

18. Šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo dalykas – įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, atitinkanti VTPĮ 7 straipsnio 1 dalies 16 punkte įvardytą informaciją. Vadinasi, jau pačiame VTPĮ įvardinta, kad tokio pobūdžio informacija (galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, bendradarbių asmens tapatybę), kuri pasitarimo metu buvo aptariama žodžiu (A. M. padarė pokalbio garso įrašą), sudarė (sudaro) valstybės paslaptį. Faktą, kad administracinio nusižengimo dalyku esanti informacija laikytina valstybės paslaptimi jau ir pokalbio metu pripažino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip ir pareiškimuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio posėdžio metu. Tai, kad C (duomenys neskelbtini) posėdyje įvertino įrašyto pokalbio turinį (jo metu aptartą informaciją) ir, kaip numatyta VTPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateikė išvadą (patvirtinimą), jog ši informacija sudaro įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Slaptai“, nereiškia, kad būtent C įslaptino garso įraše esančią informaciją savo posėdžio metu, t. y. garso įraše buvusi (esanti) informacija, atitinkanti VTPĮ 7 straipsnio 1 dalies 16 punktą, sudarė valstybės paslaptį 2022 m. lapkričio 17 d. įvykusio pasitarimo metu (ir toliau išlieka valstybės paslaptimi).

19. Valstybės įstaiga, neturėdama atskiro paslapčių subjekto statuso, turi įgaliojimus dirbti su įslaptinta informacija ir ją saugoti, kaip paslapčių subjekto pavaldi įstaiga ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga. B (kaip ir jai pavaldi įstaiga – A) yra paslapčių subjekto pavaldi įstaiga ir yra įtraukta į sąrašą. Be to, tiek B, tiek A, kaip paslapčių subjekto pavaldžiose įstaigose (jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose) gali būti sudarytos atskiros C.

III. Išvados ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

20. Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

21. Susipažinus su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiaga, kuri Vilniaus apygardos teismui pateikta atskiru raštu (dalis medžiagoje esančių dokumentų yra įslaptintų slaptumo žyma „Riboto naudojimo, IPSS“), patikrinus skundžiamos nutarties ir Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad A. M. atsakomybėn pagal ANK 555 straipsnį patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu.

22. ANK 555 straipsnyje numatyta teisinė atsakomybė už įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kuris sukėlė arba galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Akcentuotina, kad ANK 555 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja nustatyti neteisėtų veiksmų padarinių, t. y. pagal šią teisės normą teisinė atsakomybė kyla vien už veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, atlikimą.

23. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių duomenų visumos analizės nustatyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (aukščiausia slaptumo žyma „Slaptai“). Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. M. (duomenys neskelbtini) pasirašė patvirtinimą apie susipažinimą su teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą. Pažymėtina, kad pareiga išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimą (VTPĮ 21 straipsnio 1 punkto nuostatos), ir vykdyti jų reikalavimus leidimą turinčiam asmeniui kyla ne tiesiog iš darbo santykių ir (ar) pateikiamų pasirašyti (susipažinti) dokumentų, o iš faktinės aplinkybės, kad asmeniui yra suteikta speciali teisė – leidimas. Pareiga saugoti informaciją, susijusią su valstybės ir tarnybos paslaptimi kilo iš A. M. suteiktos specialiosios teisės, išdavus (duomenys neskelbtini) leidimą.

24. Svarbu ir tai, jog A. M. viso proceso metu pripažino, kad padarė pokalbio, įvykusio 2021 m. lapkričio 17 d. (kurio metu buvo atskleista slapto agento tapatybė) garso įrašą, todėl, kaip teisingai akcentuojama skundžiamoje nutartyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, net ir nebūdamas visiškai užtikrintas, ar pokalbio metu įvardintas asmuo vis dar yra įtrauktas į slaptų agentų sąrašą, bet tokiai galimybei egzistuojant, kaip asmuo turintis leidimą ir supažindintas su teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimais, turėjo juos imperatyviai vykdyti. Tai, kad A. M. perspėjo savo tiesioginius vadovus, jog pokalbyje dalyvauja asmuo, kuriam tokia informacija neturi būti žinoma, bei tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie tai pranešė (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog A. M. suprato, koks yra pateikiamos informacijos pobūdis.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad C (duomenys neskelbtini) posėdyje įvertino 2021 m. lapkričio 17 d. pokalbio, kurį įrašė A. M., turinį ir pateikė išvadą, jog pokalbio metu aptarta informacija sudaro valstybės paslaptį.

26. Pažymėtina ir tai, kad A. M. neneigia, jog suprato, kad įformindamas (duomenys neskelbtini) skirtą pareiškimą ir priedą, privalėjo juos pažymėti atitinkama slaptumo žyma, tačiau to nepadarė, kaip pats paaiškino, jog neturėjo tarnybinio kompiuterio, o viešo naudojimo kompiuteriu, būdamas slaptu pranešėju, tai daryti vengė, iš ko galima daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė teisės aktų numatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).

27. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad A. M. 2022 m. sausio 10 d. pareiškimą, kuris nebuvo pažymėtas atitinkama slaptumo žyma ir kuriame nenurodyta, jog pridedamas įslaptintas priedas (past. – pagal VTPĮ 2 straipsnio 3 punktą įslaptinta informacija yra bet kokios formos duomenys, neatsižvelgiant į jų fiksavimo ar perdavimo būdą, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. Dirbti ar susipažinti su slapta informacija turi teisę tik asmenys, kuriems yra išduoti specialūs leidimai – dokumentai, kuriais patvirtinama asmens teisė dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija), pristatė į (duomenys neskelbtini), kur jo darbuotoja, neturinti leidimo, pareiškimą užregistravo dokumentų valdymo sistemoje, suteikdama unikalų numerį, kaip neįslaptintą dokumentą, todėl USB laikmena buvo apdorojama (perrašytas joje buvusios informacijos turinys į kompaktinį diską) (duomenys neskelbtini) tarnybiniu kompiuteriu, kuris neskirtas darbui su įslaptinta informacija, o 2022 m. sausio 11 d. kita skyriaus darbuotoja (taip pat neturinti leidimo) (duomenys neskelbtini) neįslaptintu raštu A. M. pareiškimą ir kompaktinį diską per B kurjerį išsiuntė į B.

28. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad dėl A. M. veiksmų galėjo atsirasti grėsmė įslaptintos informacijos, sudarančios valstybės ir tarnybos paslaptį, saugumui, kadangi A. M. pateiktos informacijos turinys atitiko VTPĮ 7 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytą kategorijų sąraše apibūdintą informaciją, o tokia informacija buvo patikėta (perduota toliau administruoti ir tvarkyti) asmenims, neturintiems leidimų bei teisės su ja susipažinti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. M. savo veiksmais ne tik formaliai pažeidė įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimus, tokiu būdu galėdamas sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.