Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametis A. A. 2019-10-27 3.19 val. Vilniuje, Antakalnio g. 67, vairavo neįregistruotą automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, vairuojamo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, automobilis nebuvo registruotas nustatyta tvarka ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to, vairuodamas minėtą automobilį viršijo greitį 36 km/val., kadangi esant leistinam 50 km/val. greičiui, važiavo 86 km/val. greičiu, tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 129, 226, 227 punktų reikalavimus, 2007-05-17 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. būdamas administracinio teisės pažeidimo protokolu ir įteiktu teismo šaukimu informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris pastarojo yra pasirašytas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. A. nepageidauja būti išklausytas teismo posėdyje, ir, nenustačius procesinių kliūčių, byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta A. A. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

A. A. kaltė įvykdžius nurodytus nusižengimus be jo paties kaltės pripažinimo, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 64-ANR_P-600-2021 (4 b. l.), kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2021-01-14 tarnybiniu pranešimu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. tarnybiniu pranešimu, jog tiriant administracinį nusižengimą ROIK 19107769440 nustatyta, kad 2019-10-27 3.19 val. Vilniuje, Antakalnio g. 67, automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ir kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė nepilnametis A. A. (7, 8 b. l.); Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39-ANR_P-315928-2019, iš kurio matyti, kad 2019-10-27 3.19 val. užfiksuotas automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitis 86 km/val. (po paklaidos), kai leistinas greitis 50 km/val. (9 b. l.), Administracinių nusižengimų registro išrašu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė išregistruota 2019-10-18 (10 b. l.), Asmens duomenų išrašu, iš kurio matyti, kad A. A. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (16-17 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nepilnametis A. A. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, kadangi pagal savo amžių jis net negali būti įgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. A. A. nusižengimo padarymo metu buvo 16 metų, o teisę savarankiškai vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21, 23 straipsnių nuostatas gali įgyti asmenys, ne jaunesni nei 18 metų (nuo 17 metų galima tik pradėti mokytis praktinio vairavimo B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti). Teisės savarankiškai vairuoti automobilį A. A. neturėjo ir negalėjo turėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole A. A. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau nagrinėjamo inkriminuoto nusižengimo padarymo metu teisė vairuoti transporto priemones jam dar nebuvo atimta, tą padarė Vilniaus apygardos teismas neskundžiama 2020-07-16 nutartimi A. A. paskirdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas A. A. veiką perkvalifikuoja į ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Be to, A. A. vairavo transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta įstatymo nustatyta tvarka, taip pažeidė KET 226 punkto, be kita ko, numatančio, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalies, numatančios, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nuostatas. A. A. veika teisingai kvalifikuota kaip nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Teismas šalina administracinio kaltinimo dalį, jog A. A. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės. Šis kaltinimas, beje, įrašytas į protokolą be nuorodos į tokią pareigą reglamentuojantį įstatymą – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 4 straipsnio 2 dalį. Pastarojoje teisės normoje numatyta, jog už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Transporto priemonė, kurią vairavo A. A., neregistruota, jo paties paaiškinimo byloje nėra, kokiu pagrindu jis vairavo kaltinime nurodytą automobilį, nežinoma. Byloje nėra jokių objektyviai patikimų duomenų, leidžiančių teigti, jog automobilį jis valdė nuosavybės teise ar kitais aukščiau nurodytais pagrindais ir būtent jam kilo pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartį.

Taip pat A. A. vairavo neregistruotą nustatyta tvarka ir privalomosios techninės apžiūros neturinčią transporto priemonę, pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimą, numatantį, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Ši A. A. veika kvalifikuojama pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. ANK 415 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas alternatyvomis šios straipsnio dispozicijoje numatytomis veikomis ir kiekvienos iš jų padarymas gali būti savarankišku kaltininko administracinės atsakomybės pagrindu. Tačiau nors A. A. padarė net dvi iš jų, jo veika kvalifikuotina kaip vienas administracinis nusižengimas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog nepaisant to, kiek nusižengimo (ar nusikalstamos veikos) objektyviosios pusės požymių iš alternatyviųjų numatytų dispozicijoje realizavo atsakomybėn traukiamas asmuo, jo veika kvalifikuojama kaip pavienis teisės pažeidimas, o ne vienarūšių pažeidimų sutaptis.

Stacionariu greičio matuokliu Traffipax, 504-200/60142, metrologinės patikros Nr. 0977994, užfiksuotas A. A. vairuotos transporto priemonės 88±2 km/val. greitis. Viršydamas leistiną greitį 36 km/val., A. A. pažeidė KET 127 punkto, numatančio, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimą. Ši pažeidėjo veika kvalifikuojama pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą.

Teismas vertina, kad A. A. inkriminuotas KET 129 ir 227 punktų pažeidimas yra perteklinis ir iš administracinio kaltinimo šalintinas.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas A. A., atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), įvertina pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. A. per paskutinius dvejus metus baustas administracinėmis nuobaudomis daugybę kartų, visus inkriminuotus nusižengimus (vairavimas neturint tokios teisės, greičio viršijimas, vairavimas techninės apžiūros neturinčių ir valdytojo civiline atsakomybe neapdraustų transporto priemonių) pažeidėjas vykdo sistemingai, kas rodo jo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, bei leidžia konstatuoti, jog skiriamos nuobaudos asmeniui nedaro jokio teigiamo poveikio. Teismas administracinio nubaudimo tikslų siekia A. A. už nusižengimus paskirdamas sankcijose numatytas baudas, viršijančias sankcijų vidurkį.

Baudos, atsižvelgus, jog pažeidėjas nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu buvo nepilnametis, vadovaujantis ANK 44 straipsnio nuostatomis, mažintinos per pusę.

Baudos subendrinamos vadovaujantis ANK 38 straipsnio reikalavimais.

ANK 416 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 42 straipsnį, nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtis: 1) užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 3) sulaikyti nepilnametį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo.

ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas specialiosios teisės atėmimo turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Iš šios normos turinio matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti).

ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos apibrėžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

Darytina išvada, kad ANK 416 straipsnio 7 dalies norma, įpareigojantį nusižengimą, numatytą šio straipsnio 4 dalyje, padariusiems asmenims skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, yra imperatyvi ir nustato šios administracinio poveikio priemonės skyrimą visiems asmenims, tai yra, tiek vairuotojams, tiek ir asmenims neturintiems teisės vairuoti. Todėl A. A. už padarytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors A. A. nėra įgijęs teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, tačiau jis jau yra anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (18-27 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui atsakomybėn traukiamam asmeniui taikytina administracinio poveikio priemonė, ir A. A. atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant atėmimo terminą, kiek didesnį už vidurkį, nurodytą ANK 416 straipsnio 7 dalyje, ir skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 45 (keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 19 (devyniolikos) eurų dydžio baudą.

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 75 (septyniasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą A. A. (A. A.) skirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalimi, A. A. (A. A.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 19107769440.

Išaiškinti, kad pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai po nutarimo priėmimo sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra, pažeidėjui būtina su prašymu kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, esančią Ulonų g. 2, 109 kab., Vilniuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti A. A., kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos (ANK 686 straipsnio 3 dalis). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą (ANK 682 straipsnis), o vadovaujantis Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 4 punktu, kai teisė vairuoti atimama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, duomenys apie teisės vairuoti atėmimą iš Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu perduodami Vairuotojų registrui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.