- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-07-24
- Bylos Nr.
- N-39-3659-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Anatolijus Baranovas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Šiaulių m. VPK VP EPS) pareigūnas 2006 m. lapkričio 19 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. lapkričio 19 d. apie 15 val. 40 min., Šiaulių rajone, kelio Šiauliai – Palanga 10 kilometre V. K. , vairuodamas automobilį Subaru Legace (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 39 km/h – važiavo 129 km/h, esant leistinam greičiui 90 km/h. V. K. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalį.
Šiaulių m. VPK VP EPS komisaras 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. E438632 už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, skyrė V. K. 400 litų baudą ir padarytą pažeidimą įvertino 6 balais.
II.
V. K. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių m. VPK VP EPS komisaro 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. E438632 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. V. K. skunde nurodė, kad greitį viršijo dėl būtinojo reikalingumo: važiuojant Kužių gyvenvietės link, jo bendrakeleivė R. U. prisiminė, kad namuose paliko įjungtą lygintuvą; jos namuose yra laikomas Siamo veislės katinas, kuris galėjo įjungtą lygintuvą nuversti, dėl ko bute galėjo kilti gaisras, todėl V. K. , suprasdamas kilusią grėsmę, apsisuko ir nuvažiavo atgal į Šiaulius. Nurodė, kad skubant buvo viršytas leistinas greitis, tačiau situacija buvo įvertinta, kelias buvo geras, daugiau automobilių nebuvo, niekam pavojus nekilo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių m. VPK VP EPS komisaro 2006 m. gruodžio 15 d. nutarime nėra motyvų, kodėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė V. K. skundą ir paliko Šiaulių m. VPK VP EPS komisaro 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. E438632 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad V. K. nepateikė jokių svarių įrodymų, kurie leistų manyti, jog grėsė realus pavojus jo turtui ir kad tik tokiomis priemonėmis jis galėjo pavojų pašalinti. V. K. būtinojo reikalingumo versiją iškėlė po pažeidimo padarymo praėjus beveik mėnesiui. Pirminiame paaiškinime jis apie tariamą pavojų jo turtui neužsiminė, tik nesutiko su greičio matavimo prietaiso parodymais, teigdamas, kad užfiksuotas ne tas greitis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo namuose, kuriuose gyvena kartu su R. U. , laiko katiną, t. y. nepateikė gyvūno registracijos pažymėjimo, kaip to reikalauja Gyvūnų laikymo taisyklės, patvirtintos 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 539. Liudytojos R. U. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra jos sugyventinis, ir ji, duodama analogiškus parodymus, galėjo norėti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės.
IV.
Apeliaciniu skundu V. K. prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, nurodytais skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, t. y. apeliantas pakartojo, jog greitis buvo viršytas dėl būtinojo reikalingumo, siekiant išvengti gaisro, kuris galėjo kilti namuose palikus įjungtą lygintuvą ir katiną. Papildomai apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, jame nėra atsakyta į argumentus dėl būtinojo reikalingumo. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojos R. U. parodymus, kuriuos iš dalies patvirtino ir liudytojas D. Š. . Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti nuotrauką, kurioje matyti įjungtas lygintuvas, dėl to, kad nuotraukoje nesimatė jos padarymo laiko. V. K. siūlė teismui pateikti laikmeną, kurioje būtų nurodytas laikas arba tinkamą nuotrauką. Katino laikymo faktą patvirtina V. K. ir R. U. parodymai. Katinas laikomas legaliai (tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai). Šiaulių m. VPK VP EPS pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo įgaliotas nagrinėti bylos ir priimti jokių procesinių sprendimų, todėl V. K. jam nieko neaiškino. Protokole V. K. nurodė, kad buvo užfiksuotas ne tas greitis, nes norėjo greičiau vykti namo.
Šiaulių m. VPK VP EPS Institucija prašė palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.
V.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2006 m. lapkričio 19 d. kelio Šiauliai – Palanga 10 kilometre apeliantas 39 km/h viršijo leistiną greitį ir važiavo 129 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 90 km/h. Apeliantas to neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad versija apie būtinąjį reikalingumą buvo iškelta tik praėjus ilgam laikotarpiui po įvykio, kritiškai vertino apelianto argumentus. Nurodė, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Apelianto į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas įjungtas lygintuvas ir nurodyta data bei laikas – 2006 m. lapkričio 19 d., 16 val. 7 min., nelaikytinas patikimu įrodymu, kadangi šiuolaikiniuose fotoaparatuose data nesunkiai gali būti keičiama. Be to, šios nuotraukos nebuvo pateiktos nutarimą byloje priėmusiam Šiaulių m. VPK VP EPS pareigūnui. Liudytojos R. U. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi ji, būdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sugyventinė, gali būti suinteresuota duoti jam naudingus parodymus. Tai, kad Šiaulių m. VPK EPS komisaro 2006 m. gruodžio 15 d. nutarime nėra aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl būtinojo reikalingumo, apeliacinės instancijos teismo manymu, nesudarė pagrindo naikinti šį nutarimą, iš esmės atitinkantį ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliacinė instancijos teismas pažymėjo, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas nutarimas neturi būti naikinamas formaliais pagrindais.
VI.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2008 m. birželio 27 d. nutartimi V. K. prašymą patenkino – atnaujino procesą V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir perdavė šią bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio leistino greičio viršijimo faktas buvo užfiksuotas naudojant greičio matavimo prietaisą „Berkut R“ Nr. 1626670 (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 40/614745, b. l. 1). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007 konstatavo, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo valdžios institucijų naudojamas neteisėtai – neturint Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo. Viešojo administravimo subjektui (policijos institucijai) pažeidus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytą greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo tvarką, gauti įrodymai įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą pripažintini neleistinais. Nustatant V. K. administracinį teisės pažeidimą, greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ panaudojimas neturint Ryšių reguliavimo tarnybos išduoto atitinkamo leidimo galėjo sąlygoti neteisėto nutarimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Vadovaujantis ATPK 1 straipsnio ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo nekiltų jokių abejonių. Tai įmanoma užtikrinti tik griežtai laikantis teisės aktų nustatytos greičio matavimo prietaiso panaudojimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju V. K. vairuoto automobilio greitis buvo fiksuojamas panaudojant radiolokacinį transporto priemonių greičio matavimo prietaisą „Berkut“. Vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-27 patvirtinto Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo 5 punktu bei Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 4 ir 5 punktais, greičio matavimo prietaisų „Berkut“ naudojami radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami tik gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/07). Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 47.5.2 punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį.
Ryšių reguliavimo tarnyba 2006 m. vasario 20 d. išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių vidurio dažnis 24,150 ± 0,100 GHz (šiuos dažnius naudoja ir greičio matavimo prietaisai „Berkut“), ir leidimo 9-me punkte nurodė, kad prieš pradedant naudoti radijo stotį, būtina gauti ir leidimą ją naudoti, jei radijo stoties spinduliuotės galia >100 mW (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/07). Tačiau pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiame interneto tinklapyje paskelbtą informaciją, reikiamą leidimą naudoti radiolokacinius transporto priemonių greičio matavimo prietaisus „Berkut“ Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė tik 2007 m. liepos 4 d. (leidimas galioja iki 2016 m. kovo 1 d.). Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2006 m. lapkričio 19 d., V. K. vairuoto automobilio greitis buvo fiksuojamas greičio matavimo prietaisu „Berkut“ neteisėtai – neturint atitinkamo Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo. Tokiu būdu gauti duomenys negali būti laikomi leistinais įrodymais nustatant pažeidimo padarymo faktą.
Byloje nėra pakankamai kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. Todėl, atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, yra pagrindas panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį ir vietoj jos priimti nutarimą – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį bei Šiaulių m. VPK VP EPS komisaro 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. E438632 panaikinti ir V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus komisaro 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. E438632 panaikinti ir V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.