- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-587-238-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00126-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Albinas Antanaitis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. P.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienėir
Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-238/2014;
Teisėjas: Dainius Gudas Proceso Nr. 1-36-1-00126-2013-6;
2014 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nuteistajam D. P., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra veikdamas bendrai kartu su G. D. ir A. J., kurių atžvilgiu 2012 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, siekė G. D. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: G. D. paprašytas už atlygį sudaryti vartojimo kredito sutartį, jis, veikdamas sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus patalpose, esančiose Kęstučio g. 9, Marijampolėje, kuriose A. J. dirbdamas AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, 2007 m. gruodžio 5 d. turėdamas AB Šiaulių banko įgaliojimus ir paprašytas G. D., kuris pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. P. gaunamas pajamas, apgaule, remdamasis šiais pateiktais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie D. P. gaunamas pajamas, pasirašė 40 000 Lt vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-10023-18 su D. P., kuris, dalyvaudamas sandoryje ir žinodamas, kad jam kreditas negali būti suteiktas, savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančią savo turtinę padėtį, ir šios sutarties pagrindu tą pačią dieną AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje G. D. pasiėmė 40 000 litų, tokiu būdu padėjo G. D. apgaule įgyti didelės vertės svetimą 40 000 litų turtą, ir negrąžinus dalies kredito, padarė AB Šiaulių bankui 25 538,75 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendį teismas priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, dėl ko ir priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo teigimu, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, kadangi tokio nusikaltimo nepadarė ir neketino padaryti. Jo paskutinio žodžio metu ištartas prisipažinimas nebuvo sąmoningas prisipažinimas, pripažįstant ir suprantant savo kaltę dėl inkriminuotos veikos, kadangi akivaizdu, jog pats tapo apgaulės auka. Nuteistojo teigimu, teismas savo nuosprendyje remiasi ne teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. 2012-12-04 ir 2013-05-06 įtariamojo apklausos protokolais. Nuteistasis nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo paprašytas nuosekliai paaiškinti visas jam žinomas aplinkybes, o tik buvo siekiama jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos. Teismas nuosprendyje nurodo, kad nuteistojo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga, tačiau nei vienas iš teismo nuosprendyje nurodytų rašytinių įrodymų, nuteistojo manymu, neginčijamai nepatvirtina jo kaltės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas neteisingai nustatė, kad kaltinamasis veikė sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, kadangi byloje tai nėra įrodyta jokiais leistinais įrodymais. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigia paaiškinęs, kad G. D. neprašė jo gaunamų pajamų pažymos, o paėmė tik jo pasą. Pažymos apie jo pajamas, kuri G. D. buvo pateikta bankui, nuteistasis teigia niekada nematęs, taip pat nežinojo, koks sutartyje nurodytas kredito ėmimo tikslas, kadangi tos sutarties neskaitė. Nuteistojo manymu, teismas, darydamas išvadą, jog jis veikė sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, ir savo parašais tariamai patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo pajamas, teismo posėdyje visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, neapklausė byloje G. D., neabejotinai galėjusio paaiškinti pažymos apie nuteistojo pajamas pateikimo bankui aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad sutikdamas su G. D. prašymu dėl vartojimo kredito sutarties pasirašymo su AB Šiaulių banku, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog G. D. neketina grąžinti paimtos paskolos ir kad tokiu apgaulės būdu jau buvo gavęs ne vieną kreditą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esmę, apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kadangi buvo būtina apklausti liudytojus ir nuteistąjį, tirti kitus duomenis. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas prokuroro prašymas nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui LR BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino šio prašymo pagrįstumą.
Atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui dėl esminių LR BPK reikalavimų pažeidimo, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nes surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (LR BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (LR BPK 44 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos Respublikos BPK 23 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.
Kaltinamojo akto turinį nustato LR BPK 219 straipsnis, kuriame numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų tiek bylos parengimo nagrinėti teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko.
Nustatyta, kad D. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad padėjo apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra veikė bendrai su G. D. ir A. J., kuriems priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau kolegija pažymi, kad minimas nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs nei kaltinamojo akto surašymo dieną, nei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo D. P. apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar iki D. P. skundo išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme, t. y. 2013 m. spalio 15 d., nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį, kuria iš esmės buvo paliktas galioti 2012 m. rugpjūčio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vėliau, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi, šis nuosprendis buvo panaikintas, o baudžiamoji byla perduota prokurorui.
Kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, juo remtis priimant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą D. P. byloje nebuvo galima. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad juo remtis nebuvo galima ir priimant procesinį sprendimą pirmosios instancijos teisme. Kaltinimas D. P. formuluotas taip, kad jis bendrininkavo, padėjo sukčiauti G. D. ir A. J., tai yrė veikė su minėtais asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėtina, kad šis (2012-08-09) nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs ir priimant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nuosprendį. Taigi, kaltinamasis aktas yra ydingas LR BPK 219 straipsnio 3 punkto aspektu.
Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (LR BPK 254 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis šių nuostatų, turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, išvardinti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, sudaro kaltinamojo akto pagrindą, negali būti ištaisyti teismo posėdyje, todėl trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.
Pagal Konstituciją ir baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminę stadiją. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas). Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant LR BPK 219 straipsnio reikalavimus, pareikšti kaltinimai kaltinamiesiems yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos kaltinamojo teisės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pareiškė prašymą bylą perduoti prokurorui. Prašyme nurodė, kad yra panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendis, kuriuo nuteisti A. J. ir G. D., o baudžiamoji byla perduota prokurorui. Nagrinėjant minėtą bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-10-15 nutartyje nurodyta, kad neteisėtas neatlygintinas turto perleidimas kitiems asmenims yra ne sukčiavimas, o kaltininkui patikėto turto perleidimas. Esamoje situacijoje šiuo metu padėjėjo D. P. veikos nėra galimybės teisiškai įvertinti, tai yra kvalifikuoti pagal atitinkamą LR BK straipsnį ir jo dalį, kadangi kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-10-15 nutartyje, reikia papildomai tirti ir juridiškai tinkamai vertinti G. D. ir A. J. veiksmus. LR BK 24 straipsnio 6 dalis numato, kad padėjėjas yra tas asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką, todėl tik nustačius kokią nusikalstamą veiką padarė vykdytojai (G. D. ir A. J.) bus galima vertinti ir kvalifikuoti padėjėjo (D. P.) veiksmus.
Kolegija konstatuoja, kad šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas prašyme nurodytais motyvais.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui. Kadangi nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, todėl plačiau neanalizuojami apeliacinio skundo argumentai dėl D. P. kaltės.
Kauno apygardos teisme 2014-08-25 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir joje nurodyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje teisinę pagalbą nuteistajam D. P. teikia advokatė Regina Atkočaitienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-08-25 sudaro advokato užmokestis 80 litų. Pažymoje nurodyta, kad ši suma priteistina valstybei. Šis prašymas atmestinas, kadangi bylos nagrinėjime advokatė R. Atkočaitienė nedalyvavo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutarė:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.