- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-582-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45243-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 102 MGL (BBD) dydžio (t. y. 5 100 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 68 MGL (BBD) dydžio (t. y. 3400 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta A. V. baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise ir uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-11-17.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, paskirta A. V. baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Ford“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad A. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2020 m. lapkričio 13 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, 9 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Ford“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nedavė kelio važiuojant pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve automobiliui „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į automobilio ,,VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinę dalį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko buvo pradėta administracinė teisena, kurios ROIK 21131750164, ir apie 18.20 val. nesuvaldęs vairuojamo automobilio „Ford“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini)., nuvažiavo nuo kelio, po eismo įvykio vartojo alkoholį, iki atvykę policijos pareigūnai 20.23 val. alkoholio matavimo prietaisu, atlikus pakartotinį tikrinimą, jam nustatė 1,89 promilių girtumą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) nuteistasis A. V. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir perduoti jį pagal laidavimą laiduotojo atsakomybėn, be to, prašo nekonfiskuoti transporto priemonės „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (t. y. 5500 eurų).
2.1. Skunde teigia, kad apylinkės teismas kai kurių svarbių aplinkybių neįvertino ar neteisingai vertino, t. y. netinkamai taikė įstatymų nuostatas. Nurodo, jog jis atitinka visas reikalingas sąlygas, norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į jo prašymus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri bus perduota žmonai, gyvenančiai atokiame Vokietijos miestelyje.
2.2. Apylinkės teismo motyvas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė pozicijos dėl kaltės bei jos nepripažino, kad vėlesnis prisipažinimas teismo posėdyje greičiausiai buvo dėl susiklosčiusių aplinkybių ir supratimo, kad jam nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra visiškai nepagrįstas. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti, nes tai iš esmės prieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose. Apylinkės teismas savo poziciją dėl nuoširdaus gailėjimosi, o tuo pačiu ir lengvinančios aplinkybės nebuvimo siejo su tuo, jog ikiteisminiame tyrime jis savo pozicijos dėl kaltės nenurodė, o vėliau nurodė kaltės nepripažįstantis dėl to, kad tik teismo posėdžio metu, priremtas jo kaltę patvirtinančių įrodymų jis pripažino savo kaltę bei nurodė nuoširdžiai besigailintis, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi kaltės pripažinimas teisme buvo sąlygotas ne to, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai surinko kaltę pagrindžiančius įrodymus, ką suvokęs kaltę vis tik pripažino, o visiškai kitų aplinkybių. Nurodo, kad yra suformuluota alternatyvi galimybė kaltininkui (apeliantui) savo kaltę pripažinti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
2.3. Apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo transporto priemonę „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į jo prašymą konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią transporto priemonę. Nurodo, kad transporto priemonę atiduos žmonai, kuri gyvena Vokietijoje. Automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė. Konfiskavus transporto priemonę nukentės ne tiek jis pats, kadangi jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, tačiau labai nukentės ir jo šeimos interesai, o būtent sutuoktinė, kuriai automobilis dabartinėje situacijoje yra labai reikalingas dėl jos gyvenamosios vietos bei darbo santykių.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijų. Skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) bei konfiskuotinos transporto priemonės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
5. Kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
6. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad A. V. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą, t. y. kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas ir nėra pradėtų jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų. Teisiamojo posėdžio metu jis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino padaręs, tačiau apylinkės teismas jo prisipažinimo negalėjo įvardinti kaip nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi taip pat negalėjo įvardinti kaip ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokią išvadą apylinkės teismas darė įvertinęs tai, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu pozicijos dėl kaltės nenurodė (t. 1, b. l. 168), 2021-11-30 raštu gautuose jo parodymuose užfiksuota, kad jis kaltės nepripažįsta, alkoholį vartojo po eismo įvykio, dėl padaryto eismo įvykio labai gailisi (t. 1, b. l. 170-171). Apylinkės teismas pažymėjo, jog kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos duomenų 2021-04-20 A. V. buvo pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bet jis pozicijos dėl kaltės neišsakė. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matosi, kad jis pasirinko baudžiamajame procese nenumatytą būdą - pozicijos dėl kaltės nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu A. V. nurodė, kad nepasisakydamas dėl kaltės, norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką, apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad jis kaltės nepripažino. Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo apklausos vyko, dalyvaujant gynėjui, kas manytina, kad įtariamajam buvo suteiktos teisinės žinios, pasekmės dėl kaltės pripažinimo ar nepripažinimo, parodymų davimo ar nedavimo. Taip pat iš bylos duomenų apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad A. V. neteikė pagalbos teisėsaugos institucijoms, kaltės nepripažino, būdamas neblaivus, važinėjo mieste, sukeldamas pavojingas situacijas kitiems vairuotojams, po eismo įvykio užsidarė garaže, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Nepripažinus kaltės, ikiteisminio tyrimo subjektai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant surinkti įrodymus dėl įtariamojo kaltės: liudytojų apklausos, procesinių prievartos priemonių atlikimas, objektų (vaizdo kamerų įrašai) apžiūra ir kt. Todėl apylinkės teismas sprendė, kad nors A. V. kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino, davė parodymus, tačiau tai padarė ne laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką.
8. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pagrįsta ir teisinga apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl laidavimo institutas negalimas, dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų laidavimo sąlygų pasisakyti nėra pagrindo. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė nuteistąjį A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo sesės L. Š. galimybė daryti teigiamą įtaką nuteistajam yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Nėra pagrindo ją laikyti tinkama laiduotoja. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos formalios būtinosios sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. V. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtos baudos dydį sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę sumažintą bausmę – 68 MGL (BBD) dydžio (t. y. 3 400 eurų) baudą.
12. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę. Skunde apeliantas prašo nekonfiskuoti transporto priemonės „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią minėtai transporto priemonei, t. y. 5500 eurų.
13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus dėl turto konfiskavimo klausimo, konstatuoja, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas nuteistajam paskirta pagrįstai. Nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo išieškant konfiskuotino turto piniginę vertę.
14. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo BK 72 straipsnio pagrindu, nuosprendyje nurodė, kad Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuojant jam priklausantį automobilį „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra A. V. (t. 1, b. l. 82). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nustatė, kad A. V. priklausanti transporto priemonė automobilis „Ford“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.
15. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje nurodytiems argumentams ir padarytai išvadai dėl automobilio konfiskavimo. Šiuo atveju įstatymas taikytas tinkamai. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai.
16. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. priklausantis automobilis, kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė automobilio „Ford“ konfiskavimą ir teismas neatsižvelgė į jo prašymą netaikyti automobilio konfiskavimo, o išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi jis nurodė, kad tai vienintelis automobilis šeimoje, jis pats automobilį remontavo, norėtų, kad automobilis liktų jam, tada automobiliu galės naudotis jo sutuoktinė, gyvenanti Vokietijoje, sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Teigiama, kad šiuo atveju pritaikius turto konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas ir sukeltų didelių pasekmių šeimai. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. V., automobilis paimtas ir saugomas automobilių saugojimo aikštelėje ir visi nurodyti paaiškinimai neįrodo, kad automobilį konfiskuoti yra netikslinga. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.
18. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis priimtas nepilnai, neobjektyviai bei šališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
19. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.