- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2-792-325/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00565-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- I. K.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismui pateikė ieškinį (b.l. 2-4), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 961,66 Eur skolos, 417,00 Eur palūkanų, 415,60 Eur delspinigių, 121,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo viiško įvykdymo, 6,75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (961,66 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui nevykdant tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus AB SEB bankas 2006-10-05 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0450618053033-59 bei 2009-11-09 pirminiam kreditoriui ir UAB „Gelvora“ sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11/09-20-83, ieškovui padaryti 1916,00 Eur nuostoliai.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-10-05 pirminis kreditorius AB SEB bankas su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618053033-59, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 4000,00 Lt kreditą būsto remontui, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo susigrąžinimo terminą iki 2008-10-04 (b.l. 13-17). Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, AB SEB bankas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir perspėjo dėl sutarties nutraukimo (b.l. 18). Atsakovui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, 2009-11-09 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus AB SEB bankas buvo perleista naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ – ieškovui (b.l. 19-24). Ieškovas 2009-11-19 išsiuntė atsakovui pranešimus dėl reikalavimo perleidimo (b.l. 25, 26). Ieškovas 2015-04-02 paskaičiavime nurodė, jog atsakovas skolingas 961,66 Eur pagrindinės skolos, 417,00 Eur palūkanų (b.l. 11), 415,60 Eur delspinigių (b.l. 10), taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė 121,74 Eur išlaidų dėl ikiteisminio skolos išieškojimo (b.l. 12).
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties, kurios pagrindu pirminis kreditorius atsakovui suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo bankui gautą sumą grąžinti, mokėti nustatyto dydžio palūkanas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 1 d.). Šiuo atveju pirminis kreditorius 2009-11-09 sutartimi atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ - ieškovui. Atsakovui pažeidus prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu, pripažintina, jog yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti 961,66 Eur skolą ir 417,00 Eur palūkanų (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.101 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.258 str. 1 d., 6.886 str.).
Dėl reikalavimo priteisti 415,60 Eur delspinigių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas, praleidęs mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,10 procento delspinigius už kiekvieną dieną nuo sumos, kurią sumokėti terminas praleistas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Respublikos CK 6.71-6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamu ginčo atveju, pagrindinės skolos suma 961,66 Eur, sutartyje nustatyti 0,10 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 str. prasme, todėl yra mažintinos iki 0,05 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl delspinigiai paskaičiuotini už 180 dienų ir sudaro 86,55 Eur (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Dėl reikalavimo priteisti 121,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti 121,74 Eur iki teisminio skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 p.). Ieškovo prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas sudaro darbo priemonės, telefoninis skambutis, registruotas pranešimas Lietuvoje ir kt. Teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi iš AB SEB bankas įsigijo reikalavimo teises, kurios atsirado aukščiau minimos sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje nėra numatyta ikiteisminė skolos išieškojimo tvarka. Be to, ieškovas nepateikia įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybes, kad faktiškai šias išlaidas patyrė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Ieškovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą, kuriai vykdyti yra būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis. Tuo pagrindu pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas dėl 121,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovui 6,75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (961,66 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d. įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies (76,5 procentus), ieškovui iš atsakovo priteistina 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 961,66 Eur skolą, 417,00 Eur palūkanų, 86,55 Eur delspinigių, iš viso 1465,21 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 21 ct) įsiskolinimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (961,66 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.